Daugeliu mokslinių tyrimų įrodyta, kad fizinis aktyvumas yra vienas veiksmingiausių būdų puoselėti tiek kūno, tiek dvasinę sveikatą. Kita vertus, specialistai įspėja: nutarę pradėti gyventi aktyviau, nepulkite strimgalviais mankštintis ir nepersistenkite.
Ragina pasitarti su medikais
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro vadovas profesorius Alvydas Juocevičius atkreipia dėmesį kad netinkamas priemones sveikatai puoselėti pasirinkęs bei norimo rezultato nesulaukęs žmogus gali nusivilti ir atsisakyti savo ketinimų. O kai kuriais atvejais, neįvertinus sveikatos būklės ir nepasitarus su medikais, sveikatos problemos, apie kurias iki šiol žmogus nežinojo, gali ir paaštrėti.
„Būtina atsargiai vertinti raginimus prisijungti prie mados bėgioti maratoną ar žiemą šokinėti į ledinį vandenį eketėje, jei nesate to darę. Pradedant fiziškai aktyvų gyvenimą, renkantis atitinkamas mankštas, reikia pasitarti su gydytoju, kad pasirinktume teisingą veiklą ir pradėję pernelyg intensyviai, nepakenktume“, ‒ sako specialistas.
Tačiau ši aplinkybė jokiu būdu nenustelbia būtinybės judėti. Pasak prof. A. Juocevičiaus, optimalus fizinis aktyvumas iškart pagerina žmogaus fizinius, psichologinius bei intelektinius gebėjimus. Ilgalaikis jo poveikis priklauso nuo fizinės veiklos tęstinumo ir reguliarumo. Reguliarus judėjimas yra puiki lėtinių neinfekcinių ligų bei nutukimo profilaktikos priemonė brandžiame amžiuje.
„Net ir trumpalaikis fizinis aktyvumas mažina tikimybę įgyti nereikalingą viršsvorį, pagerina medžiagų apykaitą, gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Jis teigiamai veikia bendrą savijautą, padeda subalansuoti psichoemocinę būklę, didina atsparumą stresui“, ‒ tikina fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.
Dažniausias trukdis – laiko trūkumas
2013-ieji Lietuvoje paskelbti Sveikatingumo metais, per kuriuos ketinama aktyviai šviesti visuomenę sveikos gyvensenos klausimais ir skatinti gyventojus daugiau dėmesio skirti savo sveikatai. Ypatingas dėmesys skiriamas fiziniam aktyvumui, kurio šiuolaikiniam žmogui ima pastebimai trūkti.
Pastebima, kad gydytojų kabinetų duris varsto vis jaunesni žmonės, besiskundžiantys ligomis, kurių padėtų išvengti aktyvesnis gyvenimo būdas. Tai suvokia ir patys gyventojai. Pavyzdžiui, pernai, įgyvendinant sveikatingumo iniciatyvą „Geros sveikatos klubas“, buvo atlikta gyventojų apklausa. Kaip teigiama pranešime spaudai, apklausa atskleidė, kad 52 proc. Lietuvos gyventojų fizinį aktyvumą įvardija kaip vieną svarbiausių veiksnių, lemiančių gerą žmogaus sveikatą. Fizinio aktyvumo reikšmę sveikatai pripažįsta 52 proc. Lietuvos gyventojų, ir pagal svarbą šį veiksnį lenkia tik sveika mityba (70 proc.) ir gebėjimas suvaldyti stresą (55 proc.). Vis dėlto, net 42 proc. apklaustųjų prisipažino mankštinasi nereguliariai, kai pasitaiko proga.
Dažniausia priežastis, trukdanti reguliariai mankštintis ‒ laiko trūkumas. Jį nurodė pusė apklaustųjų (50 proc.), dar beveik tiek pat (48 proc.) prisipažino stokojantys valios.
„Manyčiau, kad žmonės fizinį aktyvumą dažnai prilygina sportui, reikalaujančiam didesnio pasišventimo, laiko ir finansinių sąnaudų. Gerai savijautai puoselėti kitą kartą pakanka aktyviau pajudėti vos keliolika minučių per dieną“, ‒ sako sveikatingumo iniciatyvos „Geros sveikatos klubas“ sumanytojas Kęstutis Čereška.
Taps įpročiu
Įgyvendinant iniciatyvą, pernai įvairiuose Lietuvos miestuose vyko programos „Judėk linksmai“ nemokamos mankštos, kuriose dalyvavo daugiau kaip tūstantis gyventojų. Šiemet „Geros sveikatos klubas“ rengia nemokamas mankštas Parkinsono liga, osteparoze ir reumatoidiniu atritu sergantiems pacientams. Mankštose jie supažindinami su pratimais, skatinami savarankiškai atlikti juos namuose. Apie judėjimo naudą bei paprastus būdus kasdien būti fiziškai aktyviems informuojami ir sveiki gyventojai.
„Fizinį aktyvumą rinktis turi būti lengva, paprasta integruoti į mūsų kasdienybę, natūralu ir trokštama jį pasirinkti. „Geros sveikatos klubas“ skatina gyventojus ugdyti sveiką gyvenimo įprotį – pradėti mankštintis ir tą daryti reguliariai“, ‒ teigia K. Čereška.
Pašnekovai sutinka, kad visuomenės įpročius pakeisti nėra lengva. Pastebima, kad fiziškai pasyvi gyvensena dažnai tampa norma bendruomenėse, šeimose, nes fizinis aktyvumas suvokiamas kaip brutalios jėgos išraiška, nieko bendra neturinti su bendrąja asmens kultūra. Dar daugiau – kūno kultas yra supriešinamas su elitiniu dvasingumu, taigi, tam tikra visuomenės dalis pasmerkiama prastesnei gyvenimo kokybei. Kūno formų arba sportinių pasiekimų garbinimas brandesnes asmenybes ilgam laikui atgraso nuo fizinio aktyvumo, todėl dažnai intelektualesnis žmogus labiau vertina pasyvų poilsį (pvz., skaitymą), o fizinis aktyvumas laikomas kultūros antonimu.
Tačiau neabejojama, kad tokia padėtis ilgainiui pasikeis. „Prieš šimtą metų kaime buvo neįprasta plauti rankas prieš valgį. Šiandien toks poelgis būtų laikomas itin žemos kultūros ir didelio neišprusimo požymiu. Kai kuriems asmenims atrodo, kad raginimas būti fiziškai aktyviems – tai kelių žmonių: medikų ir aktyvistų – prasimanymas, kurio nebūtina paisyti. Manau, kad turi ateiti toks laikas, kad būtų gėda prisipažinti, jog šiandien nesimankštinai. Tai turėtų būti vertinama taip pat kaip neplauti dantys“, ‒ įsitikinęs prof. A. Juocevičius.
Anot jo, gyventojai taps sveikesni tik tuomet, kai fizinis aktyvumas, kaip sveikos gyvensenos dalis, taps kiekvieno kasdienės kultūros dalimi. Čia ypatingas vaidmuo tenka ir medikams: prisidėti prie visuomenės švietimo, nuosekliai skatinti žmones domėtis sveika gyvensena ir rinktis tik mokslu pagrįstas priemones.
