Išgyveno keturias operacijas

Vilnietį Albiną Č. pirmą kartą rimta liga pabandė parklupdyti 2006-aisiais. 59-erių vyras kreipėsi į medikus dėl nebenorinčios tarnauti širdies, tačiau poliklinikos gydytojai, ilgai ieškoję ligos priežasties, niekaip negalėjo jos surasti. Po ilgų vaikščiojimų į polikliniką ponas Albinas galiausiai buvo paguldytas į ligoninę, o ten gydytojai, atlikę echoskopinį tyrimą, kairiajame inkste surado jau III stadiją pasiekusį auglį. Santariškių chirurgai vyrą skubiai operavo – auglį, kuris jau buvo didesnis už inkstą, pašalinto kartu su organu.

Nors po operacijos ponui Albinui teko dažnai tikrintis, ar liga neatsinaujina, gyvenimas ėmė tekėti įprasta vaga. Vis dėlto, praėjus šešeriems metams, toje pačioje pusėje, kur buvo ligos pažeistas inkstas, gydytojai pastebėjo padidėjusius pilvo limfmazgius. Vyras buvo dar kartą operuotas. Operacija pavyko, ir ponas Albinas porą metų jautėsi gerai, tęsė darbą kaip inžinierius-mechanikas.

Deja, pernai, atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimą, specialistai kitame vilniečio inkste pastebėjo naują augliuką. Pavasarį ponui Albinui buvo atlikta dar viena operacija. O rudenį jam teko ketvirtąjį kartą gultis ant operacinio stalo, nes pilve, prie kasos, atsirado metastazių. Viena buvo 5 milimetrų dydžio, kita – 10 milimetrų.

„Niekuomet nejaučiau nieko blogo, ir niekuomet nieko neskaudėjo. Ilgą laiką esu dirbęs kaip galvanikos specialistas. Gal ten naudojami sunkieji metalai galėjo man pakenkti?“ – paskutinį sykį šiais metais ruošdamasis į sodą svarstė vyras.

Po operacijos gydytojai ponui Albinui skyrė gydymą moderniu vaistu pazopanibu, kuris stabdo piktybinių inkstų vėžio ląstelių dauginimąsi. Nors vilnietis dabar jaučiasi gerai, kas mėnesį atlikti tyrimų eina su nerimu: gydytojai jam paaiškino, kad vėžio ląstelės gali priprasti prie šio vaisto ir nustoti jo „bijoti“. Jei taip atsitiktų, gydymas būtų nutrauktas. Tyrimai rodo, kad, nutraukus gydymą, dažnai vėžio ląstelės ima daugintis labai greitai.

„Yra kitų vaistų, kuriuos galėčiau vartoti, tačiau pas mus jie kažkodėl nekompensuojami“, – sako vilnietis. Tad, jei norėtų tęsti gydymą, medikamentų turėtų nusipirkti pats. Deja, šie vaistai labai brangūs.

Gydymas prieinamas ne visiems

Dabar pagal tarptautinius gydymo kriterijus, kuriais remiantis patvirtintos rekomendacijos, inkstų vėžiu susirgusiems Lietuvos žmonėms gali būti skiriama vadinamoji taikinių terapija – modernūs naujausios kartos vaistai, kurie trukdo formuotis kraujagyslėms aplink auglį ir aprūpinti jį maisto medžiagomis. Dėl to navikas nebegali augti.

Sigita Liutkauskienė
„Lietuvoje nemokamai ligonius galime gydyti dviem taikinių terapijos vaistais. Gydymas šiais vaistais skiriamas tik remiantis sveikatos apsaugos ministro patvirtinta inkstų vėžio ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais metodika ir vaisto charakteristikų aprašu. Europos vaistų agentūros patvirtintas vaisto charakteristikų aprašas yra bene pagrindinis dokumentas Lietuvoje, kuris laikui bėgant sensta, bet paprastai niekada neatnaujinamas.

Pasaulyje ir Europoje daugelyje šalių ligoniams gydymą parenka gydytojas. Jis turi teisę remtis tarptautinėmis gydymo rekomendacijomis ir naujausių klinikinių tyrimų rezultatais. Moderniame pasaulyje gydytojas yra didžiausią kompetenciją turintis asmuo, ir niekas, jokia institucija nedrįsta prieštarauti ar net bausti gydytojo už teisingai skirtą gydymą. Todėl pasaulyje, taip pat ir Europoje, pacientai gydomi keletu vaistų ir gyvena ilgiau“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos ir hematologijos klinikos Konservatyviosios onkologijos skyriaus vadovė dr. Sigita Liutkauskienė.

Dabar lietuviams gali būti skiriamas tik vadinamasis I eilės gydymas pazopanibu, kurį vartoja ponas Albinas, ir sunitinibu.Daugelis ligonių, vartodami šiuos vaistus, patiria ilgą remisiją. Vis dėlto kasmet maždaug šešiasdešimčiai žmonių liga atsinaujina. Tuomet jiems skiriamas vadinamasis II eilės gydymas.

Šiuo metu ligonių kasos žmonėms, kuriems liga progresuoja, kompensuoja II eilės gydymą tik vienu taikinių terapijos vaistu – aksitinibu. Bėda ta, kad juo galima gydyti tik tuos ligonius, kurie, remiantis minėtu vaisto charakteristikų aprašu, iš pradžių buvo gydyti sunitinibu. Paklausta, ką daryti žmonėms, kurie iš pradžių buvo gydyti pazopanibu, dr. S. Liutkauskienė tik skėsteli rankomis – šiems žmonėms gydymas nutraukiamas.

„Žmonės išleidžiami namo mirti didžiuliuose skausmuose, kurių neslopina jokie vaistai. Su baime laukiu sergančių žmonių skambučių, nes nežinau, kaip jiems padėti“, – sako Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ vadovė Ugnė Šakūnienė ir priduria, kad ne kartą kreipėsi ir į ligonių kasas, ir į Sveikatos apsaugos ministeriją, ir į Seimą, tačiau geriausiu atveju priimami sprendimai tik iš dalies palengvina ligonių gyvenimą.

Europos onkologų draugija (ESMO – European society for medical oncology – red.), kurios rekomendacijomis vadovaujasi visų kitų Europos šalių specialistai, ligonius, kuriems liga progresavo, kaip II eilės gydymą gali skirti du vaistus – everolimusą ir akstitinibą. Abu vaistai yra lygiaverčiai, ir gydytojas gydymą parenka atsižvelgdamas į kiekvieno ligonio ligą, būklę ir kitas ligas.

Riboja galimybę gydyti

Dr. S. Liutkauskienė teigia, kad abu I eilės gydymo skirti vaistai yra panašūs – panašios kontraindikacijos, panašūs ir nepageidaujami poveikiai. „Tačiau mes iš anksto negalime numatyti, kokie šalutiniai poveikiai konkrečiam žmogui pasireikš stipriau“, – aiškina gydytoja.

Dabar gydytojai stengiasi ligonius gydyti sunitinibu, kad vėliau, jeigu liga atsinaujintų, galėtų pacientui skirti kompensuojamuosius II eilės vaistus. Vis dėlto būna taip, kad dėl stiprių šalutinių poveikių vaistus tenka keisti. Dr. S. Liutkauskienė prisimena, kad jos praktikoje yra buvę atvejų kai sunitinibas sukėlė stiprių alerginių reakcijų.

„Valdininkų spendimai kompensuoti tik vieną vaistą ir tik po gydymo sunitinibu riboja galimybę pacientui parinkti tinkamiausią vaistą, o kartais tenka jį iš viso palikti be gydymo“, – sako onkologė.

Tiesa, šiems žmonėms pagal Lietuvos gydymo metodikas dar galima skirti interferoną. Bet šis vaistas neįtrauktas nė į vienas tarptautines rekomendacijas, nes su juo nėra atlikta išsamių klinikinių tyrimų, taigi nėra ir patikimų įrodymų, kad interferonas padeda. Dar daugiau – interferonas gali būti skiriamas tik lengviems ligoniams, o tie, kurie yra vidutinio sunkumo ar sunkūs, o tokie dažniausiai ir yra tie ligoniai, kuriems liga atsinaujina, neskirtinas. Tad akivaizdu, kad Lietuvos gydymo metodikos turėtų būti peržiūrėtos.

Sunku nustatyti anksti

Pastaruosius du dešimtmečius pasaulyje nuolatos daugėja sergančiųjų inkstų vėžiu, liga vis dažniau pakerta jaunus žmones, o specialistai teigia, kad ji tampa vis piktybiškesnė. Kasmet Lietuvoje inkstų vėžio diagnozę išgirsta apie 700 žmonių.

Inkstų vėžys ilgą laiką vystosi be ypatingų požymių, todėl net trečdaliui ligonių nustatoma įsisenėjusi liga, o ankstyvų stadijų inkstų vėžys dažniausiai nustatomas atsitiktinai.

Inkstų vėžys – viena sunkiausiai gydomų piktybinių ligų: penkerius metus išgyvena tik 23 proc. ligonių, kuriems liga buvo nustatyta IV stadijos. Tačiau jei liga nustatoma II stadijos, išgyvena 82 proc. susirgusiųjų, o jei I stadijos – net 96 procentai.

Manoma, kad dabar šalyje galėtų būti apie 50–80 ligonių, kuriems galėtų būti taikomas II eilės gydymas taikinių terapija.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (192)