Kaip teigė gydytojas Tumas Beinortas, su pirmąją koronaviruso epidemijos banga Lietuva, palyginus su kitomis Europos šalimis, susitvarkė pakankamai gerai.

„Mirtingumas yra, matyt, apie 20 kartų mažesnis milijonui gyventojų nei Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ar Belgijoje. Tačiau su šia pirmos epidemijos bangos pabaiga turime ir daug iššūkių. Tai reiškia, kad didžioji dalis lietuvių vis dar yra nepersirgę koronavirusu. Šis virusas yra labai klastingas dėl to, kad plinta tarp besimptomių asmenų, yra lengvai pernešamas“, – sakė T. Beinortas.

Pasak gydytojo, iki vakcinos pasirodymo tikriausiai reikės palaukti dar bent 6-12 mėnesių, todėl vienintelis būdas apsisaugoti – tai laikytis karantino sąlygų.

„Tačiau švelninant karantiną reikia labai rimtai pradėti galvoti apie epidemiologinę kontrolę. Tai aktyvus visuomenės testavimas ir situacijos sekimas, koks užsikrėtimo dažnis ne tik tarp simptomus turinčių asmenų, bet ir tarp besimptomių atvejų“, – kalbėjo Kembridžo gydytojas.

Kaip sakė T. Beinortas, šiuo metu Lietuvoje tiriama pakankamai daug valstybės tarnautojų, tačiau tiriant tik tam tikras grupes nebus žinoma reali visos šalies situacija.

„Siekdami grįžti į normalų gyvenimą turime galvoti apie pakankamai didelės infrastruktūros sukūrimą, kai atsitiktinai yra testuojama visa Lietuvos visuomenė, tam tikra dalis kiekvieną dieną. Ar tai būtų daroma klasikiniu epidemiologiniu būdu, kai gaudomi kontaktai, ar pasitelkiamas technologinis modelis, koks jau daromas Australijoje ir Vokietijoje, planuojama ir Didžiojoje Britanijoje“, – sakė T. Beinortas.

Technologinio modelio atveju pasitelkiant telefono programėlę galima nustatyti, ar žmogus turėjo kontaktą su užsikrėtusiuoju asmeniu.

„Norint grįžti į normalų gyvenimą turime suprasti, kad su virusu gyvensime dar ilgai, pirma epidemijos banga baigėsi, bet taip nutiko tik dėl to, kad Lietuvoje karantinas prasidėjo turint vos kelis atvejus, todėl tikrosios epidemijos nematėme. Epidemijos rizika išlieka aukšta, kaip ir visur. Norint grįžti į įprastinį gyvenimą turime pasitelkti strategiškai gerus sprendimus – tai analitika, protingas atsitiktinis testavimas ir efektyvus atvejų išgaudymas“, – kalbėjo gydytojas.

Pasak T. Beinorto, šiuo metu pasaulio vakcinos sukūrimo rekordas yra 5 metai, kaip įvyko ebolos atveju. Greičiau kol kas niekam nepavyko išrasti veiksmingų skiepų.

Kaip sakė gydytojas, karantino švelninimas yra logiškas sprendimas, kadangi tokiomis sąlygomis nuolat gyventi negalime. Vis dėlto svarbiausia yra ir toliau kontroliuoti padėtį ir nuolat tirti gyventojus.

„Kol kas neturime duomenų, kad persirgimas reiškia imunitetą. Tačiau taip pat neturime duomenų, kad persirgus neįgaunamas imunitetas. Greičiausiai persirgus susidaro kažkoks imunitetas, kuris dalinai gali apsaugoti visuomenę, bet, manau, daryti išvadą, kad persirgimas apsaugo žmogų nuo pakartotinio užsikrėtimo šiuo metu būtų pakankamai drąsu ir netgi žalinga“, – sakė gydytojas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) balandžio 30 d. duomenimis:

Patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms: 1385
Sergančių žmonių skaičius: 751
Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID 19 susirgusių žmonių skaičius : 10
Mirusių nuo COVID 19 žmonių skaičius: 45
Pasveikusių žmonių skaičius: 589
Izoliacijoje esančių žmonių skaičius: 595

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (98)