Miego režimas susitvarkė tik po savaitės
„Taip išėjo, kad grįžtant iš Amerikos mums dingo visa para. Išvykome vienos dienos anksti ryte, o kai atvykome, buvo pietūs. Nors norėjosi miego, atsiguliau į lovą tik dešimtą. Deja, antrą nakties akys jau buvo stačios. Kitą naktį – lygiai tas pats, tik atsibudau trečią. Persilaužimas įvyko tik maždaug po savaitės. Švenčiau gimtadienį ir miegoti nuėjau pirmą valandą nakties. Kai atsibudau septintą ryto, pasakiau sau, kad gulėsiu, kol neužmigsiu. Siaubingai išvargino būsena, kai miego nori siaubingai, o išsimiegoti negali. Taigi kankinausi lovoje, bet kažkaip užmigau. Tądien pabudau pirmą valandą dienos. Keista, bet po to miego režimas susitvarkė“, - pasakojo Aušra.
Moteris teigė tomis dienomis buvusi visiškai pasimetusi – nežinojo, kaip elgtis: klausyti savo organizmo ir eiti miegoti tada, kada jis nori – o tai nutikdavo jau artėjant pavakariui, ar bandyti jį „perauklėti“. Kadangi iki šiol adaptacijai užtekdavo poros dienų, kiekvieną dieną ji tikėdavosi, kad nemigos naktis buvo paskutinė.
Pašnekovės teigimu, Amerikoje laiko skirtumas jai didelių bėdų nepridarė. „Svetur adaptuotis man visada lengviau. Ko gera, veikia psichologiniai dalykai – daug naujų įspūdžių, viskas įdomu, norisi išnaudoti kiekvieną akimirką. 10 valandų skirtumas jautėsi tik tiek, kad pirmas dienas atsibusdavome šeštą ryto. Tai buvo tik privalumas, nes turėjome galimybę daugiau pažiūrėti“, - sakė moteris.
Imuninės sistemos reakcija į sutrikusį miegą – padidėjęs leukocitų skaičius
Lietuvos miego medicinos draugijos prezidentės prof. Vandos Liesienės teigimu, smegenyse mes turime genetinį laikrodį, kurio pagalba organizmas skiria aktyvumo ir poilsio režimą, derindamasis prie šviesos ir tamsos ritmo. Kai keičiasi šviesos ir tamsos režimas, organizmas laiku nepagamina tam tikrų medžiagų, kurios reikalingos užmigimui, todėl kai kuriems žmonėms keletą naktų netgi tenka pavartoti migdomuosius.
Anot medikės, sunkiau prie naujos laiko juostos adaptuotis vykstant į Rytus, kai keliaujama laiku į priekį. Keliaujant į Vakarus būna paprasčiau. Todėl ir derintis prie naujo režimo skirtinguose pasaulio kampeliuose reikia skirtingai. Atvykusiems iš Rytų į Vakarus specialistai pataria prie naujos laiko juostos derintis dienos režimą kasdien keičiant 2 valandomis, o atvykusiems iš Vakarų į Rytus – tik valanda.
Jei sutrinka miegas, sutrinka visi vidiniai procesai – nervų vegetacinė sistema, organų funkcijos, termoreguliacinė sistema. Pavyzdžiui, padažnėja širdies plakimas, gali prasidėti prakaitavimas, virškinimo sutrikimai. Mūsų organizme fermentai išskiriami tam tikru ritmu, susietu su laiku. Kai pagrindiniai rodikliai išsiderina, viskas labai greitai sutrinka. Jei 48 val. žmogus nemiega, sureaguoja ir imuninė sistema – pakinta limfocitų kiekis. Tiesa, yra žmonių, kurie kaip kosmonautai – jų organizmo niekas neišmuš iš ritmo, bet yra ir tokių, kurie negali dirbti net pamaininio darbo“, - pasakojo V. Liesienė.
Anot medikės, atvykus į kitą laiko juostą, būtina iškart derintis prie tamsos ir šviesos režimo. Pavyzdžiui, jei yra rytas, o norisi miego, nes gimtojoje šalyje tuo metu vakaras, nereikėtų eiti nusnausti.
Vidutiniškai aklimatizacija prie naujos laiko juostos trunka 1-2 dienas, tačiau ji gali išsitęsti ir iki savaitės. Beje, mokslininkai teigia, kad neretai pirmąją parą naujoje vietoje dažniausiai miegama gerai, bet vėliau tampa sunku užmigti, naktį dažnai prabundama ar nubundama anksti.
Kaip prisitaikyti prie naujos laiko juostos
Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyriausiojo meteorologo Donato Valiuko, paprastai žmogui tenka adaptuotis ne tik prie laiko juostos, bet ir prie klimato. Jei klimatas labai skiriasi, organizmui tenka atlaikyti dvigubą krūvį.
„Teigiama, kad žmogui paprasčiau prisitaikyti prie šalto klimato – į karštesnį klimatą organizmas reaguoja sunkiau“, - teigė specialistas.
„Jeigu žmonės važiuoja poilsiauti, jie prisitaiko daug lengviau nei tie, kurie vyksta darbo reikalais, arba sportininkai, kuriems reikia greitai atgauti sportinę formą. Todėl dirbantiems žmonėms verta nuvykti 2 dienomis anksčiau. Mat paskaičiuota, kad adaptacija užtrunka bent dvi paras. Kad adaptacija būtų lengvesnė, ruoštis jai reikėtų pradėti dar prieš kelionę – pavyzdžiui, bandyti po truputį taikytis prie tos šalies dienos ir nakties režimo, mitybos įpročių. Tiesa, šiuo klausimu yra įvairių nuomonių. Vieni mokslininkai sako, kad tai visiškai nereikalinga ir nepadeda, bet, manau, tikrai nepakenktų. Skrydžio metu reikėtų mažiau valgyti sunkesnių, riebių produktų, daug gerti vandens ir vengti alkoholio, tonizuojančių gėrimų – kavos, energinių gėrimų. Tonizuoti save kofeinu galima jau tik nuvykus, kai sunku ištverti dieną nemiegojus“, - patarė medikė.
Anot pašnekovės, ypač pavojingas laiko juostų pasikeitimas vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, turintiems lėtinių ligų. Pastarieji prieš kelionę turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasitarti, kokių priemonių turėtų imtis.
N. Vaicekauskienės teigimu, jos pacientai skundžiasi net ir dėl viena valanda pasikeitusio laiko, kai pavasarį ir rudenį persukamos laikrodžio rodyklės. „Žmonės iš tiesų kurį laiką jaučiasi blogai. Tačiau įrodymų, kad toks laiko persukimas turėtų poveikį ilgalaikiams sutrikimams, nėra“, - sakė medikė.
Paklausta, kodėl grįžti į įprastą namų režimą kartais būna sunkiau nei prisitaikyti prie svetimo, šeimos gydytoja pasvarstė, kad dėl to gali būti kalta ne tik keliavimo kryptis (į Rytus keliauti sunkiau), bet ir faktas, kad išvykęs žmogus visgi mobilizuoja savo organizmo jėgas, o grįžus įvyksta tas pats, kaip studentui po egzamino – visiškai apleidžia jėgos.
