„Įprastai užsienio pacientų pervežimu namo rūpinasi draudimo kompanija, o jeigu pacientas nedraustas sveikatos draudimu – tuomet jis pats, jo artimieji arba gimtoji šalis. Ši situacija buvo kitokia, nes vyras, po avarijos patekęs į Kauno klinikas, neturėjo Europos sveikatos draudimo kortelės.
Taigi, paciento pervežimu rūpinomės mes“, – sako Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai doc. dr. Kęstutis Stašaitis ir priduria, jog tik lankstus ir neabejingas požiūris į netradicines situacijas gali nulemti pacientų sveikatos priežiūros paslaugų sėkmę.
„Pacientų pervežimas į jų gimtą šalį priklauso nuo konkrečios situacijos. Dažniausiai pervežimu ir jo apmokėjimu rūpinasi pats pacientas, jo šeima ar draudimo bendrovė.
Specifiniais atvejais pervežimo išlaidas apmoka Čekijos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija ar Užsienio reikalų ministerija, – sako Čekijos Respublikos ambasados Lietuvoje atstovė Laura Vancevičienė. – Šio paciento istorija ypatinga, nes jis neturėjo Europos sveikatos draudimo, o jo pervežimu į Čekijos Respubliką ir apmokėjimu rūpinosi Kauno klinikos.“
Čeko istorija ypatinga dar ir dėl to, kad ligoninėje jis praleido tokį ilgą laikotarpį. Į Kauno klinikas pacientas pateko po įvykusios avarijos, kurios metu jis patyrė atvirą pilvo traumą.
„Atvykusio paciento būklė buvo labai sunki, jam buvo prasidėjęs ūminis inkstų ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, – pasakoja Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. dr. Linas Venclauskas. – Atlikus išsamius paciento sveikatos būklės tyrimus, jam diagnozuoti plonosios ir storosios žarnos sužalojimai, daugybiniai šonkaulių, dilbio kaulų, šlaunikaulio, dubens kaulų lūžiai, kasos ir inksto traumos, retroperitoninio (užpilvaplėvinio) tarpo pažeidimas, galvos trauma.“
Vos tik atvykęs į Kauno klinikas, pacientas buvo perkeltas į Neurochirurgijos klinikos Neurochirurgijos intensyvios terapijos skyrių, kuriame jo būklę pavyko stabilizuoti.
„Pacientui atliktos kelios operacijos, kurių metu pašalinta dalis storosios žarnos, drenuoti pūliniai iš retroperitoninio tarpo, – apie vyro gydymą aiškina Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojas Mantas Jokubauskas. – Diagnozavus kairiojo šlapimtakio trauminį sužalojimą Kauno klinikų Radiologijos klinikos gydytojai radiologai suformavo nefrostomą, per kurią iš inkstų šlapimas per įvestą vamzdelį surenkamas į specialų maišelį.“
Prof. dr. L. Venclauskas priduria, kad dėl patirtos kasos traumos, siekiant užtikrinti, kad pacientui nesivystytų gelta, jam įvestas stentas į bendrąjį tulžies lataką.
„Viso gydymo metu bendravome ir su gydytojais ortopedais traumatologais ir kartu gydėme ilgųjų kaulų lūžius, taip pat su plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojais – pilvo sienos žaizdas. Šias žaizdas išgydžius, persodinta oda ant susiformavusio odos defekto pilvo sienoje“, – pažymi profesorius.
Pritaikius gydymą, vyro būklė kurį laiką išliko sunki, tačiau vėliau ji iš lėto pradėjo gerėti.
„Kiekvieną kartą pablogėjus paciento būklei, tekdavo konsultuotis su įvairių sričių gydytojais dėl tolesnio jo gydymo ir atlikti pakartotines operacijas, – pastebi M. Jokubauskas. – Džiaugiamės, kad nepaisant sunkios paciento būklės, gydymas pasiteisino ir jis nuolat stiprėjo bei sveiko.“
Kauno klinikose vyrui atliktos iš viso 4 operacijos.
Namo vyras grįžo visiškai stabilios būklės. Šiuo metu Čekijoje jam taikoma reabilitacija ir laukiama rekonstrukcinių operacijų, o vėliau pacientui bus atlikta kairiojo klubo sąnario persodinimo operacija, kairiojo šlapimtakio rekonstrukcija ir nefrostomos kolostomos uždarymo operacija.
Sėkmingą Čekijos piliečio gydymą Kauno klinikose lėmė daugiadalykis, komandinis atsidavusių Kauno klinikų specialistų darbas.
