Kauno klinikinės ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus vedėja Estela Tamašauskienė, žurnalistams komentavo, kad pacientai, kuriems neseniai nustatytas COVID-19, jaučiasi gerai. Šiuo metu iš Italijos grįžusi pora nekarščiuoja, nusiskundimų neturi. Ligos eiga vertinama kaip nesunki, gydymas – simptominis.
„Šiuo metu kažkokių sudėtingesnių gydymo procedūrų pacientams nereikalaujama, dabar yra daugiau stebėjimas“, – sakė E. Tamašauskienė.
Šiuo metu šiems dviem pacientams skiriami vaistai kūno temperatūrai mažinti, jei žmogus karščiuoja; taip pat, jei reikia, skiriami vaistai nuo gerklės skausmo, nuo kosulio.
„Kol kas tokio tvirto, etiologinio gydymo, patvirtinto, kuris remtųsi stipriomis rekomendacijomis, kol kas nėra“, – sakė Kauno klinikinės ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus vedėja.
Gydytoja patvirtino, kai pacientai atvyko į gydymo įstaigą, pora skundėsi gerklės skausmu, sausu kosuliu. „Kitą rytą jie sukarščiavo, temperatūra nebuvo aukšta – 37,2; 37,4 laipsnių Celsijaus. Ir dar buvo šioks toks, nedidelio intensyvumo raumenų skausmas“, – sakė E. Tamašauskienė.
Medikė sako, planuojama, kad kitos savaitės pradžioje, jei viskas klostytis taip sėkmingai, kaip iki šiol, pacientams neatsiras naujų simptomų, bus kartojami tyrimai ir pagal jų rezultatus bus sprendžiamas tolesnis pacientų likimas – ar jie liks ligoninėje, ar bus išleidžiami namo.
Kaip sakė Kauno klinikinės ligoninės generalinis direktorius Albinas Naudžiūnas, yra nustatyti du kontaktiniai asmenys, bendravę su šiais pacientais. Jie – artimi giminaičiai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) turi šių asmenų duomenis, kontaktiniai asmenys bus stebimi.
Kaip sakė Kauno klinikinės ligoninės generalinis direktorius Albinas Naudžiūnas, yra nustatyti du kontaktiniai asmenys, bendravę su šiais pacientais. Jie – artimi giminaičiai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) turi šių asmenų duomenis, kontaktiniai asmenys bus stebimi.
Prognozuoja, kad atvežtinių atvejų daugės
Profesorius. A. Naudžiūnas akcentavo, kad kol kas Lietuvoje patvirtinti koronaviruso atvejai – atvežtiniai. Remiantis tuo, kiek šiuo metu užsienio šalyse, ir ypač tose, kurios šiuo metu paskelbtos rizikingomis, gydymo įstaigos direktorius sako, kad atvežtinių atvejų tik daugės.
„Paprastai grįš jauni, stiprūs žmonės, slidininkai, sportiški ir jie prasirgs lengvai ta liga. Vieni gal kreipsis į medikus, kiti gal ne. Tačiau po savaitės ar dviejų nuo jų užsikrėtę seneliai, tėvai, jau atvyks į ligoninę visuomenėje įgyta infekcija ir greičiausiai bus sunkūs ligoniai. Po savaitės, dviejų, galime turėti sunkesnių ligonių“, – sakė A. Naudžiūnas.
Kaip sako ligoninės direktorius, žmonės labai blogai daro, kad nusipirkę kelionę, neatsižvelgę į dabartinę situaciją Europoje, jos neatideda.
„Reikėtų tą kovo mėnesį pralaukti, niekur nejudėti ir žiūrėti, kas čia vyks per balandžio mėnesį“, – sako ligoninės direktorius.
Kaip sako įstaigos vadovas, tikėtina, kad Europoje dėl koronaviruso kovo mėnesį daug kas išsispręs.
„Vienareikšmiškai, visiems artimiausiu metu nevykti iš šalies. Nežinau, koks turi būti reikalas, kad reikėtų vykti, – komentuoja A. Naudžiūnas.
– Mažiau dalyvauti renginiuose uždarose patalpose, vengti susibūrimo vietų. Mes kalbame, bet kaip ir jūs sakote, šita pora į Italiją išvyko jau žinodama, kad ten yra židinys.“
Virusu užsikrėtusi pora slidinėjo Šiaurės Italijoje – Veneto regione, Kortino slidinėjimo kurorte. Grįžę iš kelionės į darbą nėjo. „O kiek ten kitų niuansų, NVSC išsiaiškins", – sakė prof. A. Naudžiūnas. Kauno klinikinės ligoninės medikai kol kas negali pasakyti, ar užsikrėtusioji pora galėjo turėtų kontaktų su kitais asmenimis.
„Kontaktavimas yra pavojingas, jei atstumas yra mažesnis nei metras ir jei prabūni su žmogumi ilgiau nei 15 minučių", – sakė ligoninės direktorius.
Kaip rodo Šiaulių atvejis, kur nuo vasario 28 dienos izoliuota pirmoji Lietuvoje koronavirusu užsikrėtusi moteris, periodiškai pakartotinai paimamas mėginys. Bet kuriuo atveju – ar jis teigiamas, ar neigiamas – po poros dienų jis kartojamas. Nutarta, kad kol kas, kol šalyje yra tik pavieniai atvejai, asmuo bus išleidžiamas namo tik tada, kai du tyrimo mėginiai bus neigiami. Kol kas Šiaulių ligoninėje besigydančios moters mėginiai vis dar buvo teigiami.
E. Tamašauskienės žiniomis, Kauno klinikinėje ligoninėje dar nebuvo atliktas koronavirusas asmenims, kurie pastaruoju metu nesilankė rizikos šalyje, tačiau skundžiasi neaiškios kilmės pneumonija.
„Žinome situaciją, kad jei yra sunki pneumonija pacientui ir ji yra nepaaiškinamos kilmės, aiškios nenustatytos, tai tokiems pacientams yra rekomenduojama atlikti šį tyrimą – dėl naujojo koronaviruso, – sakė Kauno klinikinės ligoninės gydytoja. – Aišku, mes tai turime omenyje irtyrimą atliksime, jeigu bus būtinybė. Kol kas, mano žiniomis, tokio paciento nebuvo, išsiųsto tyrimo nebuvo.“
Pora izoliuota vienoje palatoje
Kaip trečiadienį ryte spaudos konferencijoje sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, užsikrėtusieji naujojo tipo koronavirusu – iš Kauno, vyras ir žmona, 1980 ir 1985 m. gimimo – 40 ir 35 metų amžiaus.
Jie vasario 29 – kovo 7 dieną viešėjo Italijoje, slidinėjo.
Pora į Lietuvą grįžo automobiliu, tačiau įtardami, kad galėjo užsikrėsti, duomenis perdavė Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC).
Šiuo metu pora yra Kauno klinikinėje ligoninėje, izoliuoti vienoje palatoje.
Grįžę sukarščiavo, pajuto simptomus, todėl išsikvietė greitąją pagalbą. Nuvežti į Kauno klinikinę ligoninę jie buvo apžiūrėti ir vėliau specialiu tyrimu porai buvo nustatytas koronavirusas.
Kauno klinikinės ligoninės generalinės direktorius prof. Albinas Naudžiūnas pasakojo, kad porai kovo 9 dieną pradėjo skaudėti gerklę, kovo 10 jiems pakilo temperatūra.
„Elgsimės taip pat, kaip Šiaulių ligoninė, kartosime tyrimus. Šiuo metu ligoninėje stebimi 8 žmonės, iš jų 2 vaikai. Visi jauni žmonės, slidininkai, grįžę iš Šiaurės Italijos“, – sakė A. Naudžiūnas.
Dalis Kauno klinikinėje izoliuotų asmenų trečiadienio popietę sužinojo, kad jų tyrimai – neigiami.
„Situacija keičiasi labai greitai, dabar yra naujai du stacionarizuoti suaugę, dar yra šeima su vaikais, jie dar laukia atsakymo", – sakė E. Tamašauskienė.
Apskritai Lietuvoje šiuo metu laukiama 8 mėginių rezultatų.
Kauno klinikinės ligoninės gydytoja sakė, kad dauguma iš jų įstaigos tirtų asmenų – tolimųjų reisų vairuotojai, tarp jų buvo ir ne Lietuvos piliečių, bet dirbantys čia.
Kaip sakė ligoninės generalinis direktorius, pakilusi temperatūra nebuvo labai aukšta, tačiau, įvertinę savo riziką, pora išsikvietė greitąją ir buvo išvežti į Kauno klinikinę ligoninę.
„Jie buvo izoliuoti bokse, kadangi yra pora, kad jiems būtų patogiau, viename bokse ir dabar yra. Temperatūra 37,5°C, jų klinikinė būklė yra gera, kraujo tyrimas yra normalus, viskas su jais yra neblogai“, – kalbėjo prof. Albinas Naudžiūnas.
Ar gydymo įstaiga pasiruošusi?
Kaip sakė Kauno klinikinės ligoninės direktorius, įstaiga kol kas tikrai turi pakankamai reikiamų priemonių norint priimti galimai koronavirusu COVID-19 užsikrėtusius asmenis.
„Su ministerija palaikome dalykinius ryšius. Apie šiuos atvejus mes sužinojome iš ministro, jis man paskambino apie 22.30 val., nes Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija pirmiausia informuoja ministrą ir tada jau ministras sprendžia, ką daryti, – sakė prof. A. Naudžiūnas.
– Dabar bus tokia tvarka, kad kiekvieną rytą ekstremalių situacijų vadovas, ministras, tą praneš."
Pasak profesoriaus, ligoninėje esantys žmonės dėl šių atvejų yra susirūpinę. „Įtampų yra, tačiau viskas kol kas kontroliuojama, apsaugos priemonių šiuo metu turime pakankamai. Žinoma, jei prasidės didžiuliai mastai, tikėsimės, kad ekstremalių situacijų centras ir valstybė mums padės", – komentavo prof. A. Naudžiūnas.
Kauno klinikinėje ligoninėje šiuo metu yra 11 boksų, kuriose galima izoliuoti užsikrėtusius asmenis. Jei jie persipildytų, asmenys būtų guldomi į Infekcinių ligų skyrių, jei virusas dar plistų, šioje ligoninėje izoliuotų pacientų tilptų apie 100.
Statistika
Šiuo metu pasaulyje naujojo tipo koronavirusu iš viso užsikrėtė beveik 120 tūkstančių žmonių. Daugiausiai (daugiau nei 80 tūkstančių – Kinijoje). Nuo viruso mirė daugiau nei 4 tūkstančiai žmonių, daugiausiai – Kinijoje (daugiau nei 3 tūkstančiai). Prieš porą savaičių viruso protrūkis įvyko Italijoje, iki šiol šalyje fiksuota daugiau nei 10 tūkstančių susirgimų, mirė daugiau nei 600 žmonių.
Koronaviruso simptomai yra panašūs į gripą:
- Karščiavimas;
- Kosulys;
- Dusulys;
- Kiti kvėpavimo sutrikimai.
Sunkesniais atvejais ši liga sukelia plaučių uždegimą, sepsį ir septinį šoką, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Rizikingos šalys
Šiuo metu rizikingomis šalimis laikomos: Kinija, Honkongas, Iranas, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras, Vokietija, Prancūzija, Ispanija ir visa Italija. Į šias šalis rekomenduojama nevykti. Jei vykti yra būtina, rekomenduojama imtis būtinų atsargumo priemonių, atidžiai sekti vietos institucijų skelbiamas rekomendacijas bei nurodymus.
Italijos Vyriausybė dėl koronaviruso 2020 metų kovo 9 dieną paskelbė karantino zona visą Italijos teritoriją. Visoje šalies teritorijoje nuo kovo 10 dienos iki balandžio 3 dienos įvedamos specialios priemonės, įskaitant prievolę būti namuose, išskyrus neatidėliotinas priežastis (tarp jų darbas, sveikatos problemos arba grįžimas į nuolatinę gyvenamąją vietą). Draudžiama įvažiuoti ir išvažiuoti iš teritorijos be pagrįstos neatidėliotinos priežasties, tačiau iš karantino zonos užsienio šalių piliečiai gali išvykti namo.
Kas gali padėti apsisaugoti nuo viruso?
- Atsisakykite nebūtinų kelionių, ypač į šalis, kuriose yra koronaviruso protrūkis.
- Kuo dažniau plaukite rankas, tai darykite kaskart po kontakto su svetimais paviršiais.
- Rankas plaukite kruopščiai. Jei turite, galite naudoti pirštines, bet jas taip pat būtina plauti.
- Venkite rankomis liesti veidą, tai galima daryti nebent iškart, kai nusiplovėte rankas.
- Kuo dažniau vėdinkite patalpas.
Kaip galima užsikrėsti COVID-19?
Koronavirusai yra perduodami nuo žmogaus žmogui dažniausiai artimo sąlyčio su sergančiuoju koronavirusine infekcija metu, pavyzdžiui, namų ar darbo aplinkoje, gydymo įstaigoje. COVID-2019 taip pat gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui. Virusas plinta per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami. Tokiu atveju tarp žmonių būtinas gana artimas kontaktas (manoma, kad ne didesnis nei 2 metrai). Teigiama, kad tai yra pagrindinis infekcijos plitimo būdas. Užsikrėsti įmanoma ir liečiant įvairius aplinkos daiktus, kurie yra užteršti COVID-19 (pavyzdžiui, sergantysis nusičiaudėjo neužsidengęs ir lašeliai nusėdo ant stalo ar kitų paviršių). Sveikas asmuo palietęs tokį paviršių, o vėliau nešvariomis rankomis pasitrynęs akis ar pasikrapštęs nosį gali užsikrėsti. Tačiau šiuo metu teigiama, kad tai įmanomas, bet nepagrindinis infekcijos plitimo būdas.
Ką daryti, jei grįžote iš šalies, kurioje yra koronaviruso protrūkis?
Rekomenduojama likti namuose (izoliuotis) 14 d. po paskutinės buvimo paveiktoje teritorijoje dienos ir būti pasiekiamam visą izoliavimosi laikotarpį telefonu ir el. paštu, kad su jumis galėtų susisiekti ir apie jūsų sveikatą pasiteirauti specialistai. Nesilankyti viešose vietose, pvz., mokykloje, darbe, universitete, masinio susibūrimo vietose, visą izoliavimosi laiką nepriimti svečių namuose; kasdien matuoti kūno temperatūrą, stebėti sveikatą ir pranešti jums skambinančiam visuomenės sveikatos specialistui apie atsiradusius sveikatos pokyčius. Grįžus iš Kinijos ar Šiaurės Italijos, galima gauti 14 dienų nedarbingumo pažymėjimą.
Ką daryti įtarus, jog sergate koronavirusu?
Jei galimai turėjote kontaktą su sergančiuoju koronavirusu ir pajutote ligos simptomus, jokiu būdu neikite pas šeimos gydytoją. Neišėję iš namų skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir praneškite apie įtariamą ligą. Kol atvažiuos medikai, niekur neikite.
