Naktį iš penktadienio į šeštadienį Kaune gyvenanti moteris su taurių šukėmis įsipjovė du dešinės rankos pirštus. Prasidėjo stiprus kraujavimas, tad buvo iškviesta greitoji pagalba. Atvykę medikai subintavo moteriai pirštą ir išvežė pacientę į Kauno klinikas pirštams susiūti.
„Kraujas bėgo labai stipriai, ant greitosios grindų buvo kraujo bala... Neįsivaizdavau, kad per 15-20 min. galima tiek nukraujuoti, – socialiniame tinkle rašė moteris. – Atvykus pasakiau, kad labai kraujuoju ir turiu mažakraujyste. Buvo skubiai suteikta pagalba.“
Medikai sustabdė kraujavimą, pastatė lašinę ir suleido nuskausminamųjų.
Budintis medikas nukreipė pacientę Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos kliniką. Kai moteris čia atvyko, laikrodis rodė 5:10 val., sako nukentėjusioji (pirštą moteris, kaip nurodo, susižeidė apie pusę 3 nakties).
Medikai čia moteriai pažadėjo, kad žaizdą apžiūrės atidžiau ir tada susiūs pirštus. Paguldžius pacientę į palatą, kaip ji pasakojo kraujas vėl pradėjo veržtis. Slaugytoja žadėjo, kad gydytojas pas pacientę ateis tik po 4 valandų – t. y. 9 valandą.
Per tą laiką moters pirštai vis pradėdavo kraujuoji, kaip pati pasakojo, skausmas buvo nepakeliamas, sekinantis. Pacientei teiraujantis, kodėl pirštai nesiuvami, personalas tikino, kad gydytojas yra užsiėmęs svarbesniu atveju ir operacinėje nėra vietos.
„Su manim švelniausiai elgėsi tik valytoja, kuri ramino, ir šalia gulinčios dvi senyvo amžiaus moteriškės, – feisbuke rašė moteris. – Sakė neverkti ir nesinervuoti. Bet man to padaryti nepavyko. Nes skausmas buvo nepakeliamas.“
9:15 val., kaip nurodo nukentėjusioji, į palatą įžengė gydytojas. Po pusvalandžio moteris buvo išvežta į operacinę. Ten pirmiausia buvo susiūtas vienas pažeistas pirštas. Moteriai buvo perpiltas kraujas.
Dabar moters pirštai sugipsuoti, dvi savaites ji jų negali judinti. Vakare pas pacientę atėjęs gydytojas papasakojo, kad traumos metu nupjauti pirštų sausgyslės ir nervai, viduriniojo piršto moteris nejudins taip kaip iki šiol.
Kitą dieną moteriai buvo atliktas žaizdos perrišimas.
„Pamačiau vidurinį pirštą, net išsižiojau... Sakau man labiausiai rodomąjį skauda, pažiūriu į pirštą ir klausiu daktaro, kodėl nesusiūtas?! Sako nemačiau... Bet aš tai sakiau, kad du pirštai sužaloti. Daktaras sako, kad aš jam nepasakiau. Sakau aš jus pirmą kartą po operacijos pamačiau, buvo pasakyta kitiems gydytojams. Kam tada tos bylos yra ir nešiojasi kartu, jei nemato, kas parašyta, – feisbuke rašė moteris. – Galiausiai pakviečia seselę ir paprašo.“
Susiuvus ir šį pirštą, moteris buvo išleista namo.
Šis feisbuko įrašas sulaukė aistrų – vieni moterį palaikė, kiti keikė. Kai kurie medikai komentavo, kad tiek istorija, kiek pati moteris – apgailėtina. Neatlaikiusiu spaudimo, moteris įrašą paslėpė, tačiau sutiko, kad istoriją paviešintų žiniasklaida.
Kauno klinikų atsakymas: moters gyvybei pavojus negrėsė
Dėl šio įvykio DELFI susisiekė su Kauno klinikų ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais.
Kaip teigia Kauno klinikų atstovė spaudai Eglė Audickaitė, vasaros metu įvairūs plaštakų sužalojimai yra gana dažni, todėl šiuo metu Kauno klinikos sulaukia vis daugiau tokias traumas patyrusių pacientų. Anot jos, yra dedamos visos pastangos, kad visi besikreipiantieji pagalbos gautų kokybišką gydymą kaip įmanoma greičiau.
„Minėta moteris į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių buvo atvežta dėl sužalojimo stiklo šukėmis. Norime priminti, kad paprastai per parą Skubios pagalbos skyriuje apsilanko virš 200 pacientų su sudėtingiausiais sveikatos sutrikimais, kuriems pagalba turi būti suteikiama nedelsiant. Į didžiausią tretinio lygio ligoninę šalyje atvežami pačių sudėtingiausių būklių pacientai, kurie dėl patirtų traumų negali laukti nė kelių minučių.
Kadangi pacientės žaizdos kraujavo, jai skubi pagalba buvo suteikta iš karto – moteriai sustabdytas kraujavimas medicininėmis priemonėmis ir suleisti vaistai nuo skausmo. Po medikų apžiūros pacientę nuspręsta stacionarizuoti į Plastinės ir rekonstrukcinės medicinos kliniką, nes plaštakos sužeidimus dėl galimų sausgyslių ar nervų pažeidimų geriausiai gali įvertini plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai“ , – teigia E. Audickaitė.
Anot jos, kadangi dėl šio sužalojimo moters gyvybei pavojus negrėsė, o kraujavimas ir skausmas buvo kontroliuojami, moterį nuspręsta operuoti sulaukus budinčio gydytojo. „Plastinės ir rekonstrukcinės medicinos chirurgijos klinikoje budi vienas gydytojas chirurgas, kuris tuo metu buvo operacinėje ir padėjo pacientui, patyrusiam gyvybei pavojingus sužalojimus. Ryte, gydytojams užbaigus sudėtingą operaciją, pacientė iš karto buvo nuvežta į operacinę. Medikai mikrochirurgiškai susiuvo trečio piršto žaizdas. Antrojo piršto žaizda buvo paviršinė, ji nekraujavo, pavojaus moters gyvybei ar piršto funkcijai nebuvo. Tačiau rytinio perrišimo metu, pacientei išsakius diskomfortą dėl minėtos žaizdos, ši buvo papildomai susiūta.
Visi besirūpinę medikai žinojo moters gretutinę ligą – mažakraujystę –, todėl buvo pasirengę įvairiausioms netikėtoms situacijoms. Stabiliai būklei užtikrinti medikai buvo pasiruošę donorinio kraujo atsargas. Nors žaizdos iš pradžių kraujavo, žemesnius kraujo rodiklius labiau lemti galėjo gretutinė moters liga. Suprantame, kad žmonėms kraujavimas visuomet atrodo pavojingas. Tačiau norime nuraminti, kad žmogus negali gausiai nukraujuoti iš vieno piršto žaizdos“ , – teigia atstovė.
Pasak E. Audickaitės, kadangi operacija buvo atlikta be komplikacijų, moteris galės valdyti pirštus. „Suprantame pacientės išgąstį dėl patirtos traumos, tačiau norime patikinti, jog tretinio lygio ligoninėje dirbantys medikai visuomet stengiasi užtikrinti aukščiausio lygio medicininę pagalbą visiems besikreipiantiems Lietuvos žmonėms“ , – sako E. Audickaitė.
Šią situaciją sutiko pakomentuoti ir Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė. Nors ši apgailėstauja dėl pacientės patirtų nepatogumų, ministro patarėja neskuba pateikti galutinį vertinimą, mat jam trūksta informacijos. „Į priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių atvykusiems pacientams iš karto atliekamas pirminis sveikatos būklės įvertinimas ir priimamas sprendimas, ar pacientui reikia teikti skubiąją pagalbą, t. y. ne vėliau kaip per vieną valandą. Tais atvejais, kai nėra būtinybės skubiajai pagalbai, ji gali būti pradėta teikti vėliau, tačiau pacientui esama situacija turi būti paaiškinta aiškiai ir suprantamai.
Jei pacientas yra nepatenkintas suteiktomis paslaugomis, ji pirmiausia turėtų kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jei gautas atsakymas netenkina, galima kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, kuri pagal kompetenciją atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimą, arba į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri nustato paciento teisių pažeidimo ar nepažeidimo faktą“ , – teigia L. Bušinskaitė-Šriubėnė.
