Lyg badytų adatėlėmis
Nors neramių kojų sindromas gana dažna liga, tačiau žmonės apie ją žino palyginti mažai ir linkę painioti su įvairiais kojų kraujagyslių sutrikimais, net klaidingai gydytis.
Šią ligą pirmą kartą aprašė XVII amžiuje Tomas Vilis, o 1940 metais jos simptomus išstudijavo ir išsamiai išdėstė švedų neurologas Karis Ekbomas. Neramių kojų sindromu gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai jis užklumpa jaunesnius nei 50 metų asmenis.
Sergančiajam neramių kojų sindromu atrodo, kad jo kojas lyg kažkas bado adatėlėmis, jos niežti, stingsta, jomis plinta impulsai, lyg perbėga elektros srovė, kojos lyg sulaužytos, sunkios. Ligonį užvaldo nenugalimas noras judinti kojas.
Dažniausiai minėti skausmingi simptomai pasireiškia miegant, tačiau ligai progresuojant jie vargina ir dieną, o vakare ar naktį dar labiau sustiprėja. Tokiam ligoniui sunku ilgiau pabūti nejudant. Jis negali ramiai atsisėdęs pavalgyti, paskaityti knygos, pažiūrėti televizijos laidos, važiuoti automobiliu ar skristi lėktuvu. Norėdamas išvengti skausmingų pojūčių kojose, jis priverstas keltis ir vaikščioti. Daliai sergančiųjų vaikščiojimas padeda – apslopsta skausmas ir nemalonūs pojūčiai, tačiau kai kuriems ligoniams tai nepadeda, bet jie vis vien jaučia nenumaldomą norą judėti ir tiki, kad dėl to simptomai mažiau vargins.
Sutrinka miegas
Sergantiems neramių kojų sindromu žmonėms atsiranda ir miego sutrikimų, nes dėl skausmingų pojūčių jie nuolat naktimis priversti judinti kojas gulėdami lovoje ar keltis ir vaikščioti po kambarį. Net apie 90 proc. sergančiųjų šis sindromas sukelia ilgalaikę nemigą ir nuolatinį mieguistumą dieną. Dėl miego trūkumo jie dažnai skundžiasi nuovargiu, depresija.
Kai kuriais atvejais žmogui miegant kojos nevalingai, mėšlungiškai trūkčioja. Dažniausiai sindromas pasireiškia abiejose kojose, tačiau vienoje iš jų simptomai gali būti ryškesni. Ligai progresuojant, retais atvejais nemalonūs pojūčiai gali išplisti ir į kitas kūno dalis, dažniausiai – į rankas. Jas tuomet skauda, tempia, duria.
Kai kuriems žmonėms neramių kojų sindromo priepuoliai būna retkarčiais, su pertraukomis: tam tikrą laiką jie nejaučia jokių ligos požymių, bet vėliau priepuolis pasikartoja. Kitus ligonius sindromo simptomai vargina nuolat.
Neramių kojų sindromo priežastys nėra gerai žinomos. Dalies sergančiųjų šeimose buvo giminaičių, sirgusių šia liga. Manoma, kad sindromą gali išprovokuoti tam tikros medžiagos (mediatoriaus) trūkumas organizme. Kyla rizika susirgti, kai trūksta geležies, folio rūgšties, vitamino B12.
Kai kada neramių kojų sindromas išsivysto kaip pasekmė kitos ligos: inkstų, kepenų nepakankamumo, anemijos, diabeto, Parkinsono, nervų ligų, hormonų apykaitos sutrikimų. Neramių kojų sindromas gana dažnai pasireiškia nėščiosioms, nutukusiems, vyresnio amžiaus, rūkantiems, daug kofeino vartojantiems žmonėms. Manoma, kad sindromą gali sukelti ir kai kurie antidepresantai, kiti vaistai. Stresas, nevisavertė mityba, užteršta aplinka taip pat gali skatinti ligos atsiradimą.
Padeda ir mankšta
Laikinai neramių kojų sindromo simptomus galima apslopinti atsikėlus ir pavaikščiojus, patrynus kojas, apsipylus karštu dušu. Tai pavojinga lėtinė liga, kurią reikia rimtai gydyti.
Būtinas neurologinis ligonio ištyrimas, kuris padėtų atmesti panašių simptomų turinčių ligų diagnozes – polineuropatijos, mialgijos, kojų mėšlungio, artrito, neuropatijos ir kt.
Nustačius neramių kojų sindromo diagnozę gydytojas neurologas skirs reikiamus vaistus. Jei sindromas pasireiškia sergant kitomis ligomis (anemija, diabetu ir kt.), tai gydant pagrindinę ligą ligonio būklė gerėja.
Kai nežinoma, kas sukėlė ligą, sergantiesiems patariama atsisakyti alkoholio, nepiktnaudžiauti kofeinu, mesti rūkyti. Rekomenduotina vartoti magnio, geležies, folio rūgšties papildus.
Patartina daryti gydomosios mankštos pratimus kojoms, kojų masažą, akupunktūrą, šiltas vonias prieš miegą, fizioterapines procedūras.
