Pranešime teigiama, kad reformos esmė – perorientuoti karo medicinos tarnybos veiklą, stiprinant karinės medicininės paramos vienetus, kurie yra neatsiejama šalies gynybinių pajėgumų dalis.
Pirminės karių sveikatos priežiūros funkcijos, kurias vykdė KMT pirminės karių sveikatos priežiūros centrai, buvo reikalingos kariuomenėje tarnavusių šauktinių sveikatos priežiūrai vykdyti.
„Sustabdžius šaukimą, pirminė karių sveikatos priežiūros apimtys žymiai sumažėjo, todėl neteko savo reikšmės, efektyviau šias funkcijas perduoti pirminės sveikatos priežiūros srityje besispecializuojančioms civilinėms institucijoms, KMT kompetencijai paliekant tik su specifiniais karių sveikatos priežiūros poreikiais ir karo tarnybos specifika susijusias paslaugas (pvz. imunorpfilaktika, specifiniai sveikatos tikrinimai tinkamumui karo tarnybai prieš ir po tarptautinių misijų ir pan.)“, – pranešime cituojama krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
Pasak ministrės, siekdami išlaikyti ir toliau plėtoti šiuolaikinę karinės medicinos paramos sistemą, galvojame apie priemones, kurios leistų sistemai prisitaikyti prie ribotų finansinių resursų, didėjančios rinkos konkurencijos, technologinių pokyčių.
Palaipsniui reorganizuojant karių sveikatos priežiūros sistemą, numatoma optimizuoti KMT priklausančio Karių reabilitacijos centro vykdomas reabilitacijos funkcijas – numatoma, kad ateityje Kariuomenės reabilitacijos centras tokių paslaugų neteiks.
„Ankstesnė Vyriausybė buvo suplanavusi didelę Karių reabilitacijos centro Druskininkuose plėtrą vien centro infrastruktūrai plėsti skiriant apie 10 mln. Lt. Vietoj to, kad kurtume naują sveikatingumo infrastruktūrą, planuojama pasinaudoti jau egzistuojančia civilinių reabilitacijos įstaigų infrastruktūra ir patirtimi ir jau nuo 2013 m. pirkti iš jų reabilitacijos paslaugas kariams“, – sakė krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė.
Teigiama, kad atsisakant KMT teikiamų pirminės sveikatos priežiūros funkcijų, KMT telks dėmesį plėtojant ir stiprinant Lietuvos karinius medicininius pajėgumus, kurie užtikrintų medicininę paramą Lietuvos ir sąjungininkų kariniams padaliniams karinių operacijų metu Lietuvoje ir už šalies ribų, galėtų dalyvauti teikiant paramą valstybės ir savivaldybių institucijoms krizės atveju, pvz. ekstremalių situacijų ir pan. atvejais.
KMT medicinos paramos vienetų vykdomos funkcijos skirstomos į atitinkamus lygius pagal funkcijų apimtį ir sudėtingumą. KMT padalinai parengti vykdyti pagal NATO klasifikaciją ROLE 1 lygmenį atitinkančias užduotis – skirti paremti bataliono dydžio dalinį, operacijos metu užtikrinti sužeistųjų paiešką, teikti pagalbą nukentėjusiems, evakuoti sužeistuosius į medicinos pagalbos punktus. Plėtojant medicininės paramos vienetus, prioritetas teikiamas vienetams, kurie būtų paruošti užtikrinti aukštesnį ROLE 2 lygmenį atitinkančią medicinos paramą: teikti neatideliotiną chirurginę ir kt. medicinos pagalbą traumas patyrusiems asmenims ir užtikrinti tokią nukentėjusiųjų būklę, kuri leistų juos perkelti į aukštesnio lygio sveikatos priežiūros įstaigas.
KMT taip pat bendradarbiauja su didžiosioms Lietuvos civilinės sveikatos priežiūros įstaigomis ruošiamosios bendrai vykdyti užduotis galimos krizės ar mobilizacijos atveju. Birželį Baltijos šalyse vienu metu vykusiose priimančiosios šalies pratybose „Baltijos šeimininkas“ kaip tik buvo treniruojama kariuomenės ir kitų valstybės šalie institucijų, taip pat ir sveikatos priežiūros institucijų, sąveika krizės atveju. Krizių atveju KMT vienetai būtų pasirengę teikti ROLE 1 ir ROLE 2 lygmens medicininės paramos funkcijas, tuo tarpu aukštesnio lygmens sudėtingas medicininės pagalbos užduotis vykdytų specializuotos civilinės medicinos priežiūros įstaigos.
