Jokiu būdu nenutraukti vaistų
Pasak prof. J. Čelutkienės, Italijos statistika rodo, kad tarp mirusiųjų nuo koronaviruso žmonių beveik nebuvo tokių, kurie neturėtų lėtinių ligų.
„Vadinasi, kad lėtinių ligų kontingentas yra ypatingai pažeidžiama grupė, ir šiuos pacientus mes labai norėtume apsaugoti. Mes juos grupuojame į vyresnius nei 60 metų ir turinčius visas širdies ligas ir kraujagyslių ligas, pradedant nuo padidinto kraujospūdžio ligos, be abejo, tuos, kurie persirgę miokardo infarktu, turintys širdies nepakankamumą ir kitas ligas. Mes labai norėtume užstoti šiuos pacientus, juos saugoti, neleisti jiems užsikrėsti“, – kalbėjo ji.
Profesorė pabrėžė, kad Lietuvos kardiologų draugija rekomenduoja ir prašo pacientų nenutraukti jokių savo paskirtų kardiologinių vaistų vartojimo.
„Reikia nepasiduoti tai klaidingai informacijai, kuri sklinda dabar įvairiais socialiniais kanalais, kada kalbama, kad gal kai kurie vaistai nepalankūs ir gali apsunkinti koronavirusinės infekcijos eigą, tačiau tam nėra kol kas jokių patikimų įrodymų, ir netgi nėra plačių tyrimų apie tai“, – aiškino ji.
„Jeigu pacientai visgi sugalvotų nutraukti vaistus, mes tikrai galime turėti labai blogas pasekmes, tai yra, tos lėtinės ligos gali paūmėti, gali paūmėti širdies nepakankamumas, gali didėti kraujospūdis, vystytis miokardo infarktas, tokiu būdu pacientas gali atsidurti ten, kur dabartiniu metu mes nelabai norėtume, kad jis atsidurtų, tai yra, ligoninėse“, – sakė prof. J. Čelutkienė, ragindama žmones, turinčius šią problemą, nuotoliniu būdu pasikonsultuoti su specialistais dėl vaistų pratęsimo.
Simptomai, kai kreiptis būtina
Šiuo metu yra atsisakoma visų neskubių planinių procedūrų ir operacijų, siekiant kuo labiau sumažinti riziką užsikrėsti koronavirusu. Tačiau yra situacijų, kai kreiptis į medikus tampa būtina.
„Labai svarbu šitoje sumaištyje nepraleisti ir svarbių širdinių simptomų, ir visiems mums taip pat nesusipainioti ir teisingai diagnozuoti būkles. Norėčiau patarti, kad esant intensyviam skausmui krūtinėje, dažniausiai per vidurį krūtinės, kuris gali plisti į kaklą ir ranką, ir kuris yra užsitęsęs, reikia suprasti, kad tai gali būti miokardo infarktas ir tokiu atveju žmonės neturi laukti, jie turi kreiptis į greitąją pagalbą. Taip pat labai dažno ar labai reto pulso situacijos, ir intensyvus dusulys, ypatingai, jei jis susijęs su karščiavimu ir kosuliu. Bet ir apskritai širdies ligoms būdingas dusulys, tad jei jis intensyvėja, pacientai negali miegoti dėl dusulio keletą naktų, negali atsigulti, prie mažiausio krūvio atsiranda dusulys, jie irgi turi nedelsiant kreiptis pagalbos“, – sakė prof. J. Čelutkienė.
Atsisakyti visų pasivaikščiojimų
Nors grynas oras ir judėjimas paprastai naudingi sveikatai, šiuo metu reikia rasti tam alternatyvų. Pasak prof. J. Čelutkienės, žmonėms, esantiems rizikos grupėse, rekomenduojama visai niekur neiti.
„Nors ir norisi eiti pasivaikščioti, ir atrodo, kad tai saugu, bet vis tiek, jei tai yra miestas, daugiabučiai, vis tiek yra kontaktas su paviršiais ar kitais žmonėmis. Tad rekomenduojame maksimaliai stengtis išvengti išėjimo, vaistus prašome, kad atneštų giminės ir perduotų be tiesioginio kontakto, ir, aišku, galima apsirūpinti kitais reikalingais dalykais“, – kalbėjo ji.
„Fizinį aktyvumą rekomenduojame palaikyti namie, daryti mankštą, kvėpavimo pratimus, jogą, žiūrėti įrašus, kaip galima sportuoti. O šviežias oras per langą turėtų būti, neišeinant iš namų – pasivaikščiojimai lieka mažesnės rizikos žmonėms“, – sakė profesorė.
