aA
Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) kasmet nusineša apie 21 tūkst. gyvybę, kas sudaro apie 55 proc. mirčių. Mirštamumo nuo ŠKL vidurkis Lietuvoje yra beveik 2,5 karto didesnis nei Europos Sąjungoje. Tačiau, kaip teigė Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, docentė daktarė Sigita Glaveckaitė, net iki 80 proc. priešlaikinių mirčių galima išvengti, koreguojant pagrindinius rizikos veiksnius.
Širdies ir kraujagyslių ligos
Širdies ir kraujagyslių ligos
© Shutterstock

„Vienas svarbiausių rizikos veiksnių, mažiausiai kas ketvirto Lietuvoje žmogaus išgirstama arterinės hipertenzijos arba padidinto kraujo spaudimo diagnozė“, – pastebėjo S. Glaveckaitė.

Sigita Glaveckaitė
Sigita Glaveckaitė
© Organizatorių

Tiek Europos kardiologų draugija, tiek Europos hipertenzijos draugija, tiek ir Tarptautinė hipertenzijos draugija pabrėžia, kad labai svarbu mažinti ilgalaikį kraujo spaudimo padidėjimą, siekiant išvengti tokių komplikacijų, kaip smegenų insultas, širdies infarktas ir širdies nepakankamumas.

Hipertenzijos kontrolei labai svarbu tinkamai parinkti vaistus, tačiau, anot gydytojų, Sveikatos apsaugos ministerijoje kažkas priiminėja sunkiai protu suvokiamus sprendimus, dėl kurių pacientams negali būti skiriami jiems labiausiai tinkami medikamentai.

Tikslui pasiekti – 3 mėnesiai

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė, Kauno Klinikų Kardiologijos klinikos Širdies nepakankamumo ir ydų skyriaus vadovė Gintarė Šakalytė pastebėjo, kad arterine hipertenzija serga net trečdalis saugusios populiacijos.

Gintarė Šakalytė
Gintarė Šakalytė
© Organizatorių

„Hipertenzija yra liga su savo komplikacijomis, su organų pažaida, su progresavimu ir tai yra pats grėsmingiausias ŠKL rizikos veiksnys. Tai yra rizikos veiksnys susirgti infarktu, insultu, tai yra rizikos veiksnys staigiai mirčiai ir ritmo sutrikimui“, – vardijo G. Šakalytė.

2018 metais buvo priimtos Europos hipertenzijos gydymo gairės, prie kurių ruošimo prisidėjo ir Lietuvos mokslininkai. Jose nurodytos kelios arterinės hipertenzijos gydymui svarbios taisyklės, kurių reikia laikytis. Viena jų, būtina visiems, yra gyvensenos korekcija.

„Kadangi tai yra liga, skiriami vaistai. Daugumai pacientų iš karto skiriami vaistų deriniai, nes mūsų užduotis yra ne tik sunorminti kraujo spaudimą, bet ir tai padaryti per pakankamai trumpą laiką. Kaip teigia europinės gairės ir ką rodo moksliniai tyrimai, tai reikia padaryti per 3 mėnesius“, – patikslino profesorė.

Trečdalio taisyklė pasikeitė

G. Šakalytė prisiminė, kad anksčiau, kalbėdami apie hipertenziją, medikai turėjo trečdalio taisyklę, kurią cituodavo kokius dešimt metų. Ši taisyklė buvo tokia: trečdalis žmonių žino, kad serga arterine hipertenzija, iš jų trečdalis gydosi, o iš to trečdalio, kurie gydosi, tik trečdalis gydosi gerai.

Spaudos konferencijos akimirka
Spaudos konferencijos akimirka
© Organizatorių

„Laimė, pagal dabartinius naujausius mokslinius straipsnius ji yra pasikeitusi. Dabar turime jau geresnius skaičius. Jie publikuoti praeitų metų rimtame medicinos žurnale ir cituoti šių metų Europos kardiologų kongrese, kad visuomenės informuotumas yra didesnis. Jau du trečdaliai žino, kad serga arterine hipertenzija. Pirma mūsų užduotis būtų, kad tas trečdalis, kuris to nežino, sužinotų, tai yra matuotųsi savo kraujo spaudimą.

Antra žinutė taip pat yra gera: iš tų, kurie žino, kad serga, vėlgi du trečdaliai gydosi. Tai taip pat yra teigiamas dalykas, nes kitaip neturime galimybių išvengti ligos komplikacijų.

Problema išlieka, ir paskutiniajame tyrime apie tai rašoma, kad net ir turtingose šalyse, vertinant 12-os turtingų šalių duomenis, tik apie 40 proc. pasiekia tikslinį kraujo spaudimą, kurio siekia tiek gydytojas, tiek ir pacientas kartu. Jeigu problemą spręs arba vien gydytojas, arba vien pacientas, rezultatas bus tikrai netinkamas“, – neabejojo profesorė.

Geriausias problemos sprendimas – mažiau tablečių

Pacientai gydomi, remiantis Europos gairėmis ir kiekvienos šalies turimomis nacionalinėmis metodikomis. Tad, kodėl daliai pacientų nepasiseka gydyti arterinės hipertenzijos? Anot G. Šakalytės, atsakymų yra labai daug.

Širdies ir kraujagyslių ligos
Širdies ir kraujagyslių ligos
© Shutterstock

„Dažniausiai taip yra, nes pacientai nereguliariai vartoja vaistus: arba juos pamiršta išgerti, arba nusprendžia, kad gydymą gali koreguoti. Vaistų vartojamumas iš tiesų yra blogas. Mes, kaip kardiologai, matome pacientus, kurie turi sunkią hipertenziją, kurios priežastis neretai būna nereguliarus vaistų vartojimas“, – pastebėjo gydytoja.

Problemą rekomenduojama spręsti įvairiai: rašant pacientams priminimus, naudojant specialias vaistų dėžutes, įtraukiant į tai šeimos narius. Taip pat visose pasaulinėse rekomendacijose įrašyta nuostata, kad lengviausias ir veiksmingiausias būdas, kaip pagerinti vaistų vartojamumą, yra kelių veikliųjų medžiagų sudėjimas į vieną tabletę. Tai vadinama fiksuotais vaistų deriniais arba politablete.

„Tai vartojamumą pagerina beveik dvigubai. Dėl to mes, kardiologai, taip pat mūsų kolegos šeimos gydytojai, neurologai, tam principui pritariame ir stengiamės pacientą gydyti kuo mažesniu tablečių skaičiumi, išlaikant visas veikliąsias medžiagas, reikalingas hipertenzijai gydyti.

Remiantis šalių, kurios taip pat analizuoja savo gydymo rezultatus, patirtimi, tos valstybės, kurios taiko fiksuotų vaistų derinių komplektą, tai yra skiria vaistus fiksuotose dozėse ir skiria mažesnį tablečių skaičių, turi geresnius rezultatus“, – pastebėjo gydytoja G. Šakalytė.

Kenksmingi naktiniai pakeitimai

Tačiau, kaip pastebėjo LSMU Medicinos akademijos Šeimos medicinos klinikų docentas daktaras Gediminas Urbonas, tinkamai gydyti arterinę hipertenziją medikams trukdo netikėti kompensuojamų vaistų aprašo pakeitimai, kuriuose nurodyta rinktis ne konkrečiam pacientui tinkamiausią vaistą, bet pigiausią, nurodytą Valstybinės ligonių kasos (VLK) tinklalapyje.

Gediminas Urbonas
Gediminas Urbonas
© Organizatorių

„Visos šiuo metu Europoje galiojančios rekomendacijos kalba ne apie gydymą pigiausiais vaistais, bet apie individualizuotą gydymą, tai yra labiausiai tinkančius vaistus konkrečiam pacientui.

Iki šiol kalbėjome apie etinių ir generinių vaistų skirtumus, diskutavome, ar jų esama. Priminsiu, kad etiniai ir generiniai vaistai yra vaistai, pagaminti skirtingų kompanijų, bet jų veiklioji medžiaga ta pati.

Šiandien kalbame apie kompensuojamųjų vaistų arterinei hipertenzijai gydyti pokyčius apraše, kurį darbo grupė kūrė visus 2019 metus. Aprašas buvo patvirtintas darbo grupės balsavimu ir pateiktas sveikatos apsaugos ministrui pasirašyti. Šis aprašas pasirodė šių metų pradžioje ir turėjo įsigalioti nuo sausio 1 dienos su vadinamais naktiniais pakeitimais, tai yra nežinomų Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) darbuotojų padarytais pakeitimais, už kuriuos ministras atsiprašė ir sakė, kad tas aprašas bus atidėtas, įsigalios vėliau, suderinus tiek su darbo grupe, tiek su akademine bendruomene“, – prisiminė G. Urbonas.

Nuo gegužės 17 dienos minėtojo aprašo įteisinimas atidėtas iki spalio 1-osios, kada jis turi įsigalioti. Bet, kaip pastebėjo docentas, ir dabar jis įsigaliotų lygiai toks pat, nepakeistas, su tais pačiais vadinamaisiais naktiniais pakeitimais, kuriuose sakoma, kad gydytojas specialistas ar šeimos gydytojas, skirdamas kompensuojamuosius vaistus arterinei hipertenzijai gydyti, turi rinktis ne labiausiai tinkamą konkrečiam žmogui, bet pigiausią tuo metu nurodytą VLK tinklalapyje.

„Iš esmės mes nebekalbame nebe etinius ir generinius vaistus. Kalbame apie skirtingus vaistus. Imkime vaistus, kurie mažina kraujospūdį, bet kartu retina širdies susitraukimo dažnį, vadinamuosius beta blokatorius. Tarp šių vaistų esama esminių skirtumų: visų pirma nevienoda veikimo trukmė, jie skirtingai šalinami iš organizmo (vieni daugiau per kepenius, kiti – per inkstus), skiriasi ir sąveika su kitais vaistais. Į visus šituos aspektus gydytojas, jeigu norės skirti naują gydymą arterine hipertenzija sergančiam pacientui, paprasčiausiai atsižvelgti negalės. Norėdamas išrašyti kompensuojamą vaistą, gydytojas turės rašyti paprasčiausiai pigiausią, nurodytą VLK tinklalapyje“, – pastebėjo gydytojas.

Tiesa, kaip pastebėjo G. Urbonas, kilus diskusijai dėl būtinybės rinkti pigiausius, o ne labiausiai pacientams tinkamus vaistus, atsirado naujų pakeitimų: „Praėjusią savaitę vietoje imperatyvo „privaloma skirti“ atsirado nuostata „rekomenduojama skirti pigiausią“. Bet šalia šitos iniciatyvos SAM kanclerė gydytojų draugijoms ir akademinei bendruomenei išplatino dokumentą, kurį reikėjo suderinti per 3 dienas.

Draugijos turėjo per tris dienas apsvarstyti ir klausimą apie vadinamųjų gerų šeimos gydytojo darbo rezultatų, už kuriuos gydymo įstaigos skatinamos finansiškai, papildymą arterinės hipertenzijos gydymu. Tai yra, atsirado papildymas, kuriame numatoma, kad gero šeimos gydytojo darbo rezultatas bus ne kraujospūdžio sumažėjimas, ne paciento gyvenimo kokybė, bet pigiausio vaisto išrašymas“, – stebėjosi medikas.

Kartu G. Urbonas suabejojo, ar kas nors paskaičiavo, kiek tokiais pakeitimais, kuriais nepatenkinti nei pacientai, nei gydytojai, bus sutaupyta Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Pacientų atstovas: tai yra nužmogėjimas

Lietuvos širdies asociacijos narys, hipertenziją besigydantis Gediminas Augustaitis stebėjosi, kad valstybė, paruošusi minėtąjį aprašą, taupo ne ten, kur turėtų.

Gediminas Augustaitis
Gediminas Augustaitis
© Organizatorių

„Man galvoje netelpa, iš kur gali gimti tokios idėjos. Tai yra kažkoks nužmogėjimas“, – neslėpė nusivylimo G. Augustaitis.

Medikai sutaria, kad daugiausiai nepatogumų naujoji tvarka sukels pacientams. Kai viena sudėtinė tabletė pakeičiama atskiromis tabletėmis, tai turi įtakos ne tik pacientų patogumui, bet ir gydymo veiksmingumui. Tyrimai rodo, kad kuo didesnis tablečių skaičius, tuo blogesnis jų vartojamumas. Pavyzdžiui, 2017 m. Vengrijoje išanalizuoti daugiau nei 109 tūkst. pacientų duomenys atskleidė, kad atskirais vaistais besigydantys pacientai dvigubai dažniau nutraukė savo gydymą, nei tie, kurie vartojo po vieną tabletę.

Nutrauktas arba nepilnas, kai vartojama tik dalis būtinų vaistų, gydymas lemia didesnį hospitalizacijų skaičių ir didėjantį mirštamumą. Leidinio „Current Medical Research and Opinion“ publikuotas tyrimas skelbia, kad sudėtinis vaistas, palyginti su atskiromis tabletėmis, mirtingumą sumažina beveik du kartus.

„SAM veiksmai stebina ir liūdina. Jau ir taip žmonės kartais pamiršta išgerti vieną tabletę, o dabar reikės nepamiršti išgerti kelių. Daugelis jų parduodamos skirtingo skaičiaus pakuotėmis, jų vienoje vaistinėje visų gali ir nebūti, tad tai sukels dar vieną rūpestį su liga kovojantiems žmonėms. Negana to, medikų premijavimas už pigiausio vaisto skyrimą daromas paciento sąskaita. Jei nauja tvarka įsigalios, gaudamas receptą, nebūsiu tikras, ar gydytojas tikrai skiria asmeniškai man tinkamiausią gydymą, ar tiesiog nori gauti priedą prie algos ir skiria pigiausią vaistą. Ar tai nesupriešins gydytojų su pacientais?“ – klausė G. Augustaitis.

Ragindami SAM pakeisti ydingą vaistų nuo hipertenzijos skyrimo tvarką, Lietuvos hipertenzijos draugija, Lietuvos širdies asociacija, Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacija ir pacientų draugija „Sveika širdis“ nuo rugsėjo 29 d. pradeda rinkti parašus po peticija „Nėra vieno recepto“. Surinktus parašus ministerijos vadovybei ketinama įteikti gruodžio pradžioje.

www.DELFI.lt
Klausk psichoterapeuto
Į klausimus atsakys psichiatras, psichoterapeutas prof. Eugenijus Laurinaitis. Atsakymų ieškokite Delfi Plius.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(184 žmonės įvertino)
4.4620

Veryga: nuo pirmadienio didžiosios savivaldybės gali patekti į raudonąjį sąrašą į sąrašą pateks ir Vilnius (413)

Lietuvoje – 442 koronaviruso atvejai, iš kurių kone pusė – net 215 – registruota Vilniaus...

Lingienė apie koronaviruso eigą: kaip rutuliosis situacija priklausys nuo kelių veiksnių (12)

Lietuvoje toliau augant susirgimų COVID-19 infekcijos atvejų skaičiui ir keliolikoje šalies...

VMVT: „bambukiniai“ indai ne visada saugus pasirinkimas

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ( VMVT ) inspektoriai, 2019–2020 m. vykdydami...

COVID-19 pacientus gydanti profesorė Mickienė: personalo pajėgumai jau kritiniai (214)

„Man atrodo, kad ši situacija yra paskutinis skambutis mums visiems susiimti ir nuo šiandien pat...

Veryga pasakė, kada gali tekti stabdyti planines gydymo paslaugas (151)

Naujų koronaviruso atvejų daugėja šimtais. Ketvirtadienį registruoti net 424 nauji koronaviruso...

Top naujienos

Pasiruoškite, nuo pirmadienio kasdienybė Lietuvoje keičiasi – lokalūs karantinai, nuotolinis ugdymas, susibūrimų ribojimai (71)

Naujų susirgimų koronavirusu skaičiai Lietuvoje muša naujus rekordus. Vyriausybė trečiadienį...

Ekspertai apie augančias paslaugų kainas: jei kainos didėja, turėtume džiaugtis (21)

Kol Europa džiaugiasi krintančiomis kainomis, lietuviai krato kišenes. Per metus vartojimo prekės...

Dar 8 šalies savivaldybėms gali grėsti karantinas: į raudoną zoną pateko ir Vilnius patikslinta (360)

Ateinančią savaitę, nuo spalio 26 iki lapkričio 1 d. imtinai, remiantis naujuoju šviesoforo...

Nauja tvarka dėl izoliacijos: SAM paaiškino, kas tiksliai keičiasi (52)

Europoje Tarybai pateikus rekomendacijas dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą...

Jasikevičiaus sąskaitoje – pirmoji pergalė „El Clasico“ mūšyje: intriga sugrįžo pabaigoje „Barcelona“ pasivijo „Žalgirį“ turnyro lentelėje (9)

Šarūnas Jasikevičius stovėdamas prie „ Barcelonos “ (4/1) vairo pasiekė pirmąją savo...

Teismo salėje širdį gniaužianti byla: nesulaukusi pagalbos ligoto mažamečio mama priėmė kraupų sprendimą (306)

Kauno apygardos teismas pradėjo nagrinėti neeilinę bylą – pasikėsinimu nužudyti sunkiai...

Šiluma kol kas nesitrauks, bet lietaus klius beveik visai Lietuvai

Šeštadienį iki pietų tankiausi lietaus debesys keliaus per pietinius šalies rajonus. Vėliau...

Mįslingas ir kraupus penkių vyrų likimas arba amerikietiškas Diatlovo perėjos variantas (32)

1978 metais Kalifornijos Čiko mieste pakeliui namo po koledžo krepšinio rungtynių mįslingai...

39 metų lietuviui COVID-19 prasidėjo neįprastai, dabar vyras tikina: niekam nelinkėčiau tokio sirgimo (557)

39 metų paramedikas Mantas (tikrasis vardas redakcijai žinomas) pats patyrė, kad COVID-19 liga...

|Maža didelių žinių kaina