Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Rimvydas Šlapikas įsitikinęs, jog emocinis rizikos veiksnys Lietuvoje dar nepakankamai pabrėžiamas. "Tarkime, stresas, pyktis, ūmus stresas sujaudina žmogų - jis griebiasi cigaretės, taurelės, suvalgo "ekstra" sumuštinį, išgeria raminamą tabletę. Tai nėra išeitis iš padėties, bet svarbu, kad stresas skatina kitus rizikos veiksnius - rūkymą, depresiją, kitus kenkimo širdžiai mechanizmus - padidėja kraujo spaudimas, padažnėja pulsas", - vardijo prof. R. Šlapikas
Vis dėlto profesorius nelinkęs labai dramatizuoti širdies ir kraujagyslių ligų plitimo situacijos Lietuvoje. "Turiu pasakyti, kad tendencijos nėra tokios jau blogos. Nors ir nepavyksta kovoti su širdies ir kraujagyslių ligomis, kaip mums norėtųsi, bet teigiami poslinkiai yra. 2011 metų statistikos bijau pasakyti, tačiau žinoma, kad širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindinė mirčių priežastis pasaulyje", - teigė profesorius.
Profesorė Rūta Babarskienė sako, kad pagal Lietuvos statistiką sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis nemažėja, ir mirčių skaičius išlieka maždaug vienodo lygio. "Aterosklerozė - pagrindinė priežastis, kuri skatina kraujagyslių susiaurėjimą, prasideda vaikystėje. Jau pirmame gyvenimo dešimtmetyje atsiranda pirmieji pakitimai kraujagyslėse, ir daug kas priklauso nuo gyvenimo būdo, nuo mūsų genetikos ir turbūt nuo likimo - į kokį gyvenimo traukinį mes įsėdame. Jei važiuojame greituoju traukiniu, tai kelias per gyvenimą labai trumpas ir sunkus, jeigu įsėdome į normalų traukinį - laimingai keliaujame visą gyvenimo kelią", - kalbėjo profesorė.
Jos teigimu, yra žinomi tradiciniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai - padidėjęs arterinis spaudimas, cukrinis diabetas, lipidų apykaitos, metabolizmo sutrikimai, svorio perteklius, mažas fizinis aktyvumas ir dar apie 200 rizikos veiksnių. "Tačiau šiandien visi atsigręžia ir į kitą dalį - mūsų emocinė būklė taip pat vaidina labai svarbų vaidmenį. Ir šiandien sakome, kad depresija, stresas yra toks pat rizikos veiksnys, kuris skatina arba palaiko aterosklerozės, miokardo infarkto išsivystymą ir visas šios ligos pasekmes", - kalbėjo prof. R. Babarskienė.
Trečiadienį Seime septintą kartą vyksta akcija "Širdies diena Seime", šįmet akcentuojanti emocijų ir širdies ligų sąsajas, medicinos punkte galima pasitikrinti kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį kraujyje ir gauti medikų rekomendacijų, prireikus, atlikti širdies ir kraujagyslių ultragarsinį tyrimą.
"Širdies dienos Seime" akciją inicijavęs Seimo narys, kardiochirurgijos profesorius Arimantas Dumčius sako, kad Seimo nariai dirba aplinkoje, kurioje decibelų kiekis viršija normą tris kartus, įtampos ir neigiamų emocijų atmosferoje išbūna po 7-8 valandas per parą, dalis parlamentarų dirba nebe pirmą kadenciją, todėl yra padidintos rizikos grupėje susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
"Mūsų keletas medikų dažnai būna ramintojais Seimo posėdžių salėje. Kad baigtų jie (Seimo nariai, - ELTA) lieti adrenaliną į savo kraujagysles, reikia ramiau visus klausimus spręsti, dalykiškiau, išdiskutuojant. Nesakyčiau, kad tai pavyksta padaryti. Kreipiausi į Seimo Pirmininkę dėl Seimo narių apkrovimo. Visi žinome, kad po akademinės valandos darbo būtinas poilsis smegenų žievei, o kada tu beveik be pertraukos dirbi po 7-8 valandas, smegenų žievės ląstelės neuronai žūsta po keliasdešimt milijardų. Jie atsistatyti gali labai greitai, bet jeigu žmogus yra nuolatos streso būklės, tai kai kurie po daugelio kadencijų nebegali pasigirti tų ląstelių atsistatymu", - teigė antrą kadenciją Seime dirbantis prof. A. Dumčius.
Vidurdienį Seime rengiamoje konferencijoje "Emocijos ir širdis" gydytojai kardiologai, siekdami išsaugoti žmonių širdis ir geras emocijas, primins ne tik apie rizikos veiksnius, bet ir būdus juos sumažinti kuriant gerą nuotaiką, sveikatai palankią atmosferą darbe, puoselėjant optimizmą ir viltį.
