Svarbiausia – vaiko savijauta
Vaikų ligoninės Vaikų skubios medicinos, intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centro vadovė doc. dr. gydytoja Virginija Žilinskaitė sako, kad visos infekcijos prasideda labai panašiai. Pirmasis simptomas – karščiavimas maždaug vienodai prasideda, pirmiausia pasireiškia karščiavimas – 39 laipsniai ir daugiau.
„Tas pirmas valandas sunku pasakyti, kokią formą įgaus liga. Jei ji labai greitai progresuoja, kaip šiuo atveju, tiesiog per kelias valandas būklė blogėja, rodo žaibinę eigą, kurios metu medikai ne visada gali kažką padaryti“, – sakė gydytoja.
V. Žilinskaitė akcentuoja: reikia stebėti, kaip vaikas jaučiasi.
Jei temperatūrai sumažėjus vaikas jaučiasi gerai – gali gerti, valgyti, domisi žaislais, tikriausiai ligos eiga gerėja, bet vis tiek vaiką reikėtų aktyviai stebėti.
„Bet jei jis prastai jaučiasi temperatūrai nukritus, nenori bendrauti, reikia nedelsiant kreiptis į gydytojus. Nes kai atsiranda bėrimai, šių ligų atvejais, liga būna gerokai pažengusi ir ne visada galima tai suvaldyti“, – sakė gydytoja.
Medikė pabrėžia, kad pakilusi temperatūra yra vaiko apsauga, taip kovojama su infekcija.
„Svarbiausia, kaip jis jaučiasi. Kartais esant net ir labai aukštai temperatūrai gal reikėtų duoti vaistų ne nuo temperatūros, bet nuo skausmo – paracetamolis, ibuprofenas“, – pataria gydytoja.
Infekcijos metu svarbu užtikrinti reikiamą skysčių vartojimą,
Sepsis – labai retas atvejis
Šeštadienį nuo žaibinio sepsio, kurį sukėlė pneumokokas, mirė 1,5 metų mergaitė. Vaikų ligoninės gydytojai sako, kad pneumokokine infekcija dažniausiai suserga vaikai, kurių amžius apie vienerius metus ir dažnai pasireiškia iki 2-3 metų. Paauglystėje sergama rečiau. Pneumokokinė infekcija ypač pavojinga ir senyvo amžiaus žmonėms; turintiems silpną imunitetą.
„Niekada nežinai, kada su ta infekcija susidursi, rizikuoti vaiko ne tik sveikata, bet ir gyvybe, tėvai neturėtų“, – pabrėžia gydytoja V. Žilinskaitė. – Tai yra medicinos pažanga, kuria reikia naudotis, kiek tik galime.“
Vaikų ligoninės gydytoja akcentuoja, kad tai, kokia bus ligos eiga, priklauso nuo organizmo, kurį užpuolė bakterija.
„Šiuolaikinė medicina dar nėra atsakiusi į klausimą, kaip vienas ar kitas organizmas sureaguos į tą pačią infekciją. Vienas sukėlėjas kiekvieno vaiko organizme gali sukelti kitokią eigą, – sako V. Žilinskaitė. – Pasakyti, kad vaikas nesusidurs su kitokiu streptokoku, mes negalime.“
Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos profesorius dr. Vytautas Usonis pasakojo, kad 2012-2013 metais buvo ištirta apie 900 Lietuvos vaikų ir buvo nustatyta, kad apie 40 proc. vaikų nosiaryklėje yra vienokio ar kitokio pneumokoko. „Tai vos ne kas antras, – pabrėžė prof. V. Usonis.
– Sakome, kad tai yra Nobelio vertės klausimas, kodėl taip yra: kodėl vieniems ta infekcija nepasireiškia, o kitiems sukelia plaučių, ausų uždegimą ir, laimei, labai retais atvejais sukelia tokią audringą ligos eigą, kaip atsitiko šiai mergaitei.
Kalbant apie pneumokokų padermes, tai, kas dabar (šiai mergaitei – DELFI) yra įtariama, 2012-2013 metų tyrimų duomenimis, tokios padermės pneumokokų yra maždaug 1 proc. tarp visų išskirtų (pneumokokų – DELFI) arba maždaug 0,4 proc. tarp visuomenės, tarp vaikų. Tai yra retas sukėlėjas, kurio nėra vakcinų sudėtyje. Labai gaila, bet nėra kryžminio imuniteto. Nėra taip, kad yra paskiepyta prieš vieną padermę ir tas skiepas saugo nuo visko. Deja, taip nėra, todėl yra kombinuotos, kelių rūšių vakcinos. Jų skiepijimas apsaugo nuo dažniausiai paplitusių sukėlėjų, deja, ne nuo visų.“
Vaikų ligoninės vaikų ligų gydytoja Inga Ivaškevičienė sako, kad pneumokokinė infekcija gana dažna visuomenėje.
„Pneumokoko didžiausia našta – otitai, ausų uždegimai, kurie vaikus dažnai ištinka, tai yra pakankamai sunki vaiko sveikatos būklė“, – sako gydytoja.
Kiek mažiau, bet taip pat dažnai pneumokokai sukelia plaučių uždegimą. Sepsis, meningito atvejai – kur kas retesnis, ypač visuomenėje, kurioje skiepijamasi.
Lietuvoje pneumokoko skiepas yra į privalomąjį vaikų skiepijimo kalendroių yra įtrauktas nuo 2014 metų. „Mes matome, kad bakterinių otitų yra labai sumažėję, taip pat ir meningitų“, – tvirtina gydytoja I. Ivaškevičienė ir priduria, deja, nuo visų sukelėjų neįmanoma apsisaugoti.
Kas yra pneumokokinė infekcija?
Pneumokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, kuri gali sukelti įvairias ligas. Dažniausiai pneumokokinės infekcijos sukėlėjas sukelia plaučių uždegimą, bet gali būti ir meningito, anginos, endokardito (vidiniame širdies sluoksnyje (endokarde) arba širdies vožtuvuose esančio bakterijų ar grybelių židinio sukelta liga) bei kitų ligų priežastimi, tai priklauso nuo infekcinio proceso lokalizacijos. Pneumokokai – viena dažniausia pneumonijų bei viduriniosios ausies uždegimų priežastis.
Koks yra ligos sukėlėjas?
Streptococcus pneumoniae – gramteigiamas diplokokas, aptinkamas viršutiniuose kvėpavimo takuose. Žinoma apie 100 pneumokokų serotipų, iš kurių net 60 proc. susirgimų tarp vaikų sukelia serotipai 14, 6B, 1, 19F, 23 F. Be pastarųjų, prisidėjus 6A, 18C, 5, 19A, 9V ir 4 serotipus, visi 11 sukelia daugiau nei 80 proc. susirgimų.
Kaip užsikrečiama pneumokokine infekcija?
Pneumokokinė infekcija gana plačiai paplitusi tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų, ypač didelė rizika – vaikams iki 5 m. ir vyresniems nei 65 m.. Šių bakterijų neretai galima rasti visiškai sveikų žmonių nosiaryklėje. Sukėlėjas plinta oro lašeliais, kuomet patenka į žmogaus apatinės kvėpavimo takų dalis, dauginasi, dėl to vystosi kvėpavimo takų uždegimas.
Didesnę riziką susirgti turi žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, su nusilpusiu imunitetu. Susergama ir dėl nepalankių išorinių faktorių: peršalimo, pervargimo, stresinės situacijos, virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir kita.
Kokie yra simptomai?
Pneumokokinė infekcija – tai skirtingai kliniškai pasireiškiančių ligų, kurias sukelia pneumonijos streptokokas, grupė. Pneumokoko sukeltų ligų klinikinė eiga nesiskiria nuo kitų bakterijų sukeltų ligų, tačiau dažniausiai būna labai sunki. Galima išskirti kelis simptomus: staigus karščiavimas, stiprus skausmas krūtinės srityje, kosulys, dusulys, tačiau pneumokokinė infekcija neturi jai būdingų specifinių klinikinių simptomų.
Koks gydymas?
Gydymui naudojami antibiotikai, tačiau registruojama vis daugiau atsparumo jiems atvejų. Todėl skatinama remtis atitinkamomis gydymo rekomendacijomis. Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pas savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą.
Kaip apsisaugoti nuo pneumokokinės infekcijos?
Nors didelį vaidmenį ligos išvengimui vaidina nespecifinės apsaugos priemonės: imuniteto stiprinimas, bendrų asmens higienos įgūdžių taikymas ir kita, tačiau skiepai yra pati efektyviausia apsisaugojimo priemonė nuo pneumokokinės infekcijos.
Šiuo metu Europoje naudojamos dviejų tipų vakcinos: konjuguotos ir polisacharidinė pneumokokinės infekcijos vakcinos. 10-valente konjuguota pneumokokinės infekcijos vakcina skiepijami kūdikiai ir vaikai iki 5 metų amžiaus, 13-valente konjuguota pneumokokinės infekcijos vakcina skiepijami kūdikiai, vaikai, paaugliai ir suaugusieji. Paskiepijus konjuguotomis vakcinomis susidaro ilgalaikis imunitetas.
