Neretai šie santykiai būna nesaugūs, nes pačios paauglės dar nemano galinčios pastoti. Taigi kokiomis mintimis ir nuotaikomis jos dalinasi ginekologo kabinete?
Kai paauglystėje paaiškėja, kad mergaitė neturi gimdos
Pasak Santariškių klinikų akušerės ginekologės Žanos Bumbulienės, į kurią iš visos Lietuvos kreipiasi paauglės, turinčios problemų su mėnesinėmis, amžiaus vidurkis, kada mergaitėms atsiranda mėnesinės yra apie 13 metų, tačiau galima sklaida nuo 10-11 iki 16 metų.
„Taigi visoms 16 metų mergaitėms jau turėtų būti mėnesinės. Jeigu jų nėra, reikia ieškoti priežasčių, o jos gali būti labai įvairios. Pavyzdžiui, gali nebūti gimdos. Tai nėra tokia jau reta patologija, kaip atrodo. Kasmet tenka susidurti su tokiomis mergaitėmis. Jos pačios dar nelabai suvokia pasekmių, didesnis šokas būna tėvams. Regis, ji gimė sveika, augo ir vystėsi normaliai ir staiga – naujiena. Reikia žinoti, kad mėnesinių nebuvimas – labai rimtas signalas. Neretai būna ir taip, kad iš pradžių mėnesinės buvo, bet vėliau išnyko, kadangi mergaitė pradėjo lieknėti. Tokių mergaičių yra labai daug, kadangi dabar vyrauja lieknėjimo kultas. Atstatyti išnykusias mėnesines pakankamai sudėtinga. Mat tai amžius, kai organizme viskas tik formuojasi, ryšiai dar labai nestabilūs, o čia toks energetinis disbalansas – sunaudojama daugiau energijos negu gaunama“, - pasakojo pašnekovė.
Pasak ginekologės, šiandieninės mergaitės bręsta anksčiau nei jų močiutės ir mamos. Mėnesinių ankstyvėjimo tendencija stebima visame pasaulyje. Tiesa, per pastaruosius 20 metų situacija stabilizavosi ir jau keičiasi ne daug. Toks brandos šuolis aiškinamas tuo, kad žmonės pradėjo geriau gyventi ir maitintis. Taip pat neatmetama galimybė, kad mūsų maiste su gyvulių mėsa atsiranda augimo hormonai, kurie taip pat gali paskatinti ankstyvą brandą.
Pastojusi trylikametė apie nėštumą sužinojo tik 27-tą savaitę
Neseniai medikei teko konsultuoti keturiolikmetę, kuri pastojo būdama trylikos. Mergaitė apie tai sužinojo, kai buvo 6 nėštumo mėnesiai. Mat negausios mėnesinės jai visą laiką buvo. Pasak ginekologės, tai visai įmanoma, nes paauglės gimda dar nėra taip paruošta kaip suaugusios moters. Nuo ko ją pykino, nesuvokė, svoris taip pat augo nežymiai, taigi pokyčių nepastebėjo net mama. Būsimo kūdikio tėvas pilnametis. Mergaitė teigė, kad kūdikį auginti padės mama ir džiaugėsi, kad vaikinas nesikrato tėvystės, sutinka duoti kūdikiui savo pavardę. Ji dar nesuvokia, kad jis tiesiog neturi kitos išeities – antraip turėtų būti teisiamas už lytinius santykius su nepilnamete.
„Kalbant apie lytinių santykių pobūdį tarp jaunimo, aš tai vadinu serijine monogamija. Kai paklausi, kiek partnerių mergaitė turi, ji sako, kad tik vieną. Tačiau kitą mėnesį ji irgi turi vieną partnerį, bet jau kitą. Tokia yra tendencija. Kita vertus, jaunos merginos labai pasitiki partneriu, kuris paprastai būna vyresnis, mano, kad jis daugiau žino, daugiau išmano, o ateiti pasitarti pas ginekologę nedrįsta, todėl tarp jų apie kontracepciją sklando daugybė mitų. Tenka girdėti visokių kuriozų. Pavyzdžiui, tikima, kad po lytinio akto reikia apsiplauti „Coca Cola“: jeigu ji užmuša virškinimo trakto bakterijas, padės ir nuo nėštumo. Taip pat jos įsitikinusios, kad saugu mylėtis per mėnesines arba labai saugu nutraukti lytinį aktą, kad negalima pastoti pirmų lytinių santykių metu, taip pat jei niekada nebuvo mėnesinių. Tačiau būtent lytinis aktas gali paskatinti ovuliaciją. Tačiau dar dažniau jos tiesiog tikisi, kad nieko nenutiks“, - pasakojo Ž. Bumbulienė.
Paauglės jau serga sifiliu ir gonorėja
Lytiniu keliu plintančios ligos tarp paauglių nustatomos ne taip ir dažnai, tačiau tai nereiškia, kad jos nėra paplitusios. „Ne viską mes nustatome, nes kai kuriomis ligomis sergama be simptomų. Tokiu atveju reikia kryptingai kažko ieškoti. Kita vertus, tyrimai neretai mokami, taigi jokia paauglė jų nesidarys. Antra vertus, jos ir nesuvokia, kad tai reikia padaryti, nors šios ligos – labai klastingos. Pavyzdžiui, negydant chlamidiozės išsivysto nevaisingumas, o ši liga pakankamai paplitusi – tiriant vien sveikas mergaites, kurios tikrai nesitiki, kad kažkuo serga, užsikrėtimas chlamidijomis gali siekti 7-10 proc. Daugelyje pasaulio šalių yra nemokamos patikros programos jauniems žmonėms“, - teigė medikė.
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2012 m. 15-19 metų amžiaus grupėje ŽIV registruotas 1 atvejis, sifilio – 14, gonorėjos – 16, chlamidiozės – 9. Pašnekovės teigimu, turint omenyje, kad tai visiškai jauni žmonės, tai nėra maži skaičiai. 20-24 metų amžiaus grupėje ŽIV atvejų jau 20, sifilio – 50, gonorėjos – 56, chlamidiozės – 67.
„Jauni žmonės lytiniu keliu plintančių ligų statistikoje sudaro ketvirtadalį. Tai reiškia, kad lytinių santykių metu jie nesisaugo. Labai džiaugiuosi, kai pas mane ateina pasitarti dėl lytinio gyvenimo, tačiau tai retenybė. Štai neseniai buvo atėjusi 18-mečių pora. Jie sakė, kad yra daug visko prisiskaitę, bet nori išgirsti, ką jiems patars specialistas. Labai didelė problema, kad lytinio švietimo programa pas mus neveikia, nors dar 2010 m. Pasaulio sveikatos organizacijos biuras Europoje išleido lytinio ugdymo standartus Europai. Juose aiškiai nurodoma, kad lytinis ugdymas neapsiriboja kontracepcija, tačiau aptariama, kokiame amžiuje apie ką galima kalbėti su vaiku, kaip mokyti meilės žodyno, kadangi jaunimas dabar net nemoka išreikšti savo jausmų, kaip gražiai pavadinti lytinius organus, kaip išmokti jausti ribas, kad partneris būtų apsaugotas nuo lytinės prievartos. O pas mus galvojama, kad pasaulietinis švietimas apsiriboja vien kontraceptikais, ir po to stebisi, kodėl tiek abortų ir gimdymų tarp nepilnamečių“, - teigė Ž. Bumbulienė.
17-metės jau žino, kodėl nori turėti lytinių santykių
Kauno Dainavos jaunimo centro, į kurį jaunimas gali ateiti pasikonsultuoti anonimiškai, ginekologė Didona Vilkinienė pasakojo dažniau susidurianti su 17-19 metų merginomis, kurios dar gali mokytis mokykloje.
„Ateinančios 14-metės ar 15-metės dažniausiai turi kažkokių problemų šeimose, neretai dėl to būna atsidūrusios globos namuose. Jos prisipažįsta turėjusios lytinių santykių, kurie buvo nesaugūs, tačiau ateina pasitarti ne dėl kontracepcijos, bet sužinoti, ar nėra nėščios. Mėnesinės tokiame amžiuje, aišku, nereguliarios. Kitos pasakoja, kad buvo vakarėlyje, neatsimena, ar ką nors turėjo, todėl prašo tai pasakyti“, - teigė pašnekovė.
Pasak jos, šiandien merginos kur kas išprususios nei prieš 10 metų, kai dar tekdavo sulaukti klausimų, ar tikrai nuo nėštumo galima apsisaugoti po lytinių santykių iškart pasišlapinus. Dabar tik labai jaunos mergaitės vis dar mano, kad negali pastoti.
„Vyresnės merginos jau labai gerai žino, ko nori, ką ir kaip daro. Jos subrendusios vispusiškai – ir gražios, ir kultūringos, ir yra apie ką su jomis pašnekėti, ir mokslų neužmeta. Viskas su jomis tvarkoje. Bent jau man taip atrodo, gal pas mane kitokios tiesiog neateina. Nėra taip, kad jos labai nori būti su tuo vaikinu, todėl atsidavė. Lytinį gyvenimą jos pradeda sąmoningai. Retai ateina tokių, kurios prisipažįsta permiegojusios atsitiktinai. Nors kai tik pradėjau čia dirbti, buvo atėjusi maždaug 17 metų mergina ir atsinešė kalendorių, kuriame įvairios dienos buvo užtušuotos skirtingomis spalvomis. Pagalvojau, kad kažkas ne tvarkoje su jos mėnesinėmis, tačiau ji man paaiškino, kad skirtingomis spalvomis pažymėti skirtingi vaikinai, su kuriais ji mylėjosi. Dabar ši daugybės partnerių tendencija, bent mano manymu, nyksta, įsivyrauja vienas vaikinas ir draugystė. Kiek aš matau, dažniausiai mergaitės renkasi savo bendraamžius ar vos keliais metais vyresnius berniukus. Kita vertus, gal tos, kurios nori turtingų ir vyresnių vaikinų, pas mane tiesiog neateina, joms nereikia konsultacijų“, - svarstė D. Vilkinienė.
Ginekologės manymu, su nepilnamečių lytiniais santykiais teks susitaikyti – jie egzistuoja ir egzistuos. „Galime piktintis, nerimauti, kad jaunimas lytinį gyvenimą pradeda per anksti, tačiau visoje dabartinėje aplinkoje sklando sekso kultas ir netgi formuojama nuostata, kad jei tu neturi draugo, neturi lytinių santykių, tampi nepilnavertis. Taigi jei paauglę dėl to tiesiog aprėksime, ji užsidarys ir pagalbos ieškos tik internete, o tuomet pasekmės bus visai neaiškios. Geriau su tuo susitaikyti“, - patarė ginekologė.
Lytinį gyvenimą Lietuvos paaugliai pradeda vidutiniškai 15-kos
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro tyrimo duomenimis, trečdalis 9-12 klasių mokinių teigė jau turėję lytinių santykių. Vidutinis amžius, kada paaugliai Vilniuje pradeda lytinį gyvenimą, yra 15,3 metų, taigi dalis paauglių lytinių santykių turėjo dar net nesulaukę 15-kos. Bene daugiausiai teigiamai atsakiusiųjų – tarp devintos klasės berniukų. Anot specialistų, tokį rezultatą tarp devintokų galėjo lemti įvairios priežastys – pavyzdžiui, galbūt jie norėjo pasirodyti prieš kitus savo bendraamžius, taigi šiuos jų atsakymus esą reikėtų vertinti atsargiai.
Visgi statistiškai reikšmingai dažniau lytinį gyvenimą jau mokykloje yra linkę pradėti vaikinai nei merginos, pastarosios turi ir mažiau partnerių (vidutiniškai 1,8) nei vaikinai (4,17).
Bandant išsiaiškinti, kokios priežastys skatina mokinius pradėti lytinį gyvenimą, lytiškai aktyviems paaugliams buvo pateiktas klausimas: „Kas paskatino pradėti lytinį gyvenimą?“. Daugumos vaikinų pagrindinės priežastys, dėl kurių pradėjo lytiškai santykiauti – smalsumas (87,5 proc.), draugų įtaka
(87,5 proc.), naujų įspūdžių paieška (74,4 proc.) bei alkoholio ar narkotikų vartojimas (73,7 proc.). Merginų pagrindinės priežastys buvo nesugebėjimas pasakyti „ne“ (66,7 proc.), noras įrodyti meilę (60 proc.).
Dauguma respondentų (60,1 proc.) nurodė, jog lytinių santykių metu naudoja kontracepcijos priemones. Vaikinai, lyginant su merginomis, gerokai dažniau nenaudoja kontracepcijos arba nurodė, jog neatsimena. Paklausus, kokia kontracepcijos priemonė dažniausiai naudojama, paaiškėjo, kad pirmenybė teikiama prezervatyvams. Juos naudojantys nurodė 83,2 proc. besisaugančių paauglių. Kiti metodai, tokie kaip kontraceptinis pleistras, tabletės nėra populiarios tarp paauglių.
