Anot jo, didžiausią riziką kelia nutukimas, tačiau susergama ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl paveldėjimo, kraujo riebalų (lipidų) apykaitos sutrikimo.
– Kartais II tipo diabetu sergantys žmonės neatpažįsta ligos požymių, todėl nežino, kad serga.
– Taip. II tipo diabetas paprastai yra nebylaus pobūdžio. Dalis pacientų turi nusiskundimų, bet jie nėra tokie ryškūs, kaip sergant I tipo diabetu. O pusė pacientų nusiskundimų, būdingų cukriniam diabetui, paprastai neturi arba jie tokie nežymūs, kad žmonės į tai nekreipia dėmesio.
– O kaip tada atpažinti ligą?
– Yra tam tikri rizikos veiksniai. Pirmiausia – nutukimas. Jei 35 metų ar vyresnis žmogus yra nutukęs ir jam be priežasties pradeda kristi svoris, tai – vienas iš požymių. Žinoma, diabeto rizikos veiksnių yra daug, tačiau nutukimas – pagrindinis II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksnys. Dar ligą lemia paveldėjimas – jei šeimoje cukriniu diabetu serga tėvai, broliai, seserys, vaikai.
Taip pat – jei moteris pagimdė didesnį nei 4 kilogramų naujagimį, jeigu ji turi kraujo riebalų (lipidų) apykaitos sutrikimą ir dėl to, ypač jaunesniame amžiuje, išsivystė didžiųjų kraujagyslių pakenkimas arba trombai (infarktas, insultas), jei buvo nėščiųjų diabetas (bet kokio laipsnio angliavandenių apykaitos sutrikimas nėštumo metu), kuris paprastai daugumai moterų po gimdymo praeina, – tokios moterys turi riziką susirgti diabetu.
Tokie pacientai turėtų nenurimti, būti budrūs, o medikai juos turėtų nukreipti išsitirti dėl galimo cukrinio diabeto.
– Ar nėra taip, kad diabeto problema aktualėja, pavyzdžiui, juo suserga vis daugiau vaikų?
– Taip, mes įpratę, kad vaikai serga I tipo cukriniu diabetu. Iš tikrųjų taip ir yra, tačiau pastaraisiais metais vaikai pradeda sirgti ir II tipo cukriniu diabetu. Tai pasaulinė, ne tik Lietuvos problema. Žinoma, ji nėra dažna, bet vis tiek problema. Be to, ir vaikų būna nutukusių, turinčių antsvorio, o, kaip minėjau, nutukimas yra pagrindinis rizikos veikinys.
– Kai kurie medikai perspėja, kad sergančiųjų daugės, jei nebus imtasi priemonių. Kokių priemonių labiausiai šiandien Lietuvoje trūksta?
– Šiandien cukriniu diabetu sergantys žmonės gauna visą įmanomą šiuolaikinį gydymą. Reikia pasidžiaugti, kad į Lietuvos rinką ateina naujausi vaistai, o paskutinis specialistų parengtas cukrinio diabeto priežiūros algoritmas teigia, kad sergantieji cukriniu diabetu galės gydytis naujausiais antidiabetiniais vaistais, kurie bus dar lengviau prieinami. Žinoma, sveikatos apsaugos ministrės įsakymo dar nėra, bet laukiama, kad artimiausiu metu bus.
Diabetas gydomas veikiant gliukozės kiekį kraujyje, bet dėl komplikacijų jis – sudėtinga liga. Taigi dažnai nepakanka veikti tik gliukozės kiekį – reikia gydyti ir komplikacijas. Pavyzdžiui, žmogus kreipiasi dėl pokyčių pėdoje – pajuodavo kojos pirštas. Tiriant dėl minėto pokyčio, randamas cukrinis diabetas, o tada gydyti jau reikia ne tik cukrinį diabetą, bet ir tirti bei gydyti komplikacijas. Šiuo atveju reikia atlikti kai kuriuos invazinius brangiai kainuojančius tyrimus, atlikti angiografiją – išsiaiškinti, ar kraujagyslė nėra užsikišusi, ar galima tokiam žmogui padėti (daugeliu atvejų galima, pavyzdžiui, plėsti kraujagysles, šuntuoti).
– Ką daryti pamačius, kad ir neryškių, cukrinio diabeto požymių?
– Pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris ištirs – yra diabetas ar ne. Labai svarbu nustatyti diabetą, kol nėra komplikacijų. Be to, kai nėra komplikacijų, geriau ir valstybiniu mastu, ekonominiu požiūriu – tada mažesnės finansinės išlaidos. Todėl ketvirtadienį Seime konferencijoje ir bandysime diskutuoti, ar Lietuva pasirengusi priimti cukrinio diabeto iššūkį.
