„Tam tikrus refrakcijos sutrikimus koreguojame jau kūdikiams. Kai kuriais atvejais tai paveldimos refrakcijos ydos, kitais – tiesiog sklaidos defektai. Dažniausiai vaikams diagnozuojama toliaregystė“, - tiesioginėje DELFI konferencijoje kalbėjo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Vaikų akių ligų gydytoja Aušrinė Misevičė.
Toliaregystė (hipermetropija) - tai refrakcijos yda, kai šviesos spinduliai akyje susikerta už tinklainės. Toliaregystė yra normali vaikų refrakcija.
„Vaikams iki tam tikro dioptrijų skaičiaus toliaregystė yra fiziologinė. Mes tai laikome norma, o tėveliai neturėtų išsigąsti, jei jų vaikui nustatyta ši diagnozė“, - patarė gydytoja.
Vaikui augant, auga ir jo akies obuolys – keičiasi laužiamoji geba, refrakcija kinta. Todėl „vaikišką“ toliaregystę mažieji „išauga“ iki mokyklos. Tada dažniausiai prasideda kitos bėdos – diagnozuojama trumparegystė.
Tai dažniausiai pasitaikanti akių refrakcijos yda, kai daikto atvaizdas akyje susidaro prieš tinklainę dėl per stipraus šviesos spindulių laužimo. Tokia akimi toliau esantys daiktai matomi susilieję, neryškiai. Iš arti trumparegis mato puikiai.
Kaip vyksta akių apžiūra
Patikrinti pačių mažiausių pacientų akis – iššūkis tiek gydytojams, tiek tėvams. Vizitą pas oftalmologą pastariesiems derėtų planuoti jau namuose.
„Vaiką pirmiausia reikėtų informuoti, kad vyksime pas akių gydytoją bei nupasakoti gana netrumpo (30-60 minučių vizito eigą. Būna, kad į kabinetą įžengęs vaikas nedrąsiai klausia mamos, kas dabar bus, o mama gūžteli pati to nežinanti“, - pataria E. Misevičė.
Vizitas pradedamas trumpu pokalbiu (kokia tėvų akių situacija, ar vaikas gimė laiku, ar tėvai nepastebintys mažylio regos problemų). Jei vaikas jau kalba, jam rodomi paveikslėliai ir klausiama, ką jis mato. Jei vaikas nenori prabilti, jam duodama E raidė, kurią jis turi apversti pagal gydytojos nurodymus.
„Patiems mažiausiems, kurie kalbėti nemoka, yra pritaikyti nuotoliniai prietaisai. Jie skleidžia vaiką dominatį garsą – mažylis intuityviai žiūri ta kryptimi ir pakanka vos kelių sekundžių žvilgsnio, kad būtų galima nustatyti refrakcijos (laužiamosios gebos) ydą“, - konferencijoje aiškino Vaikų akių ligų gydytoja Aušrinė Misevičė. Nustačius refrakcijos ydą, ji koreguojama akiniais.
Specialistas taip pat stebi vaiko akių judesius, tikrina, ar akys nežvairuoja, stereo matymą. Slaugytoja tęsia instrumentinį tikrinimą – vaiko smakrą bei kaktą reikia pridėti prie specialaus aparato ir pažiūrėti į vieną ar kitą piešinį.
„Po instrumentinio tikrinimo seka vaikams veikiausiai nemaloniausia vizito dalis – į akis lašinami lašiukai. Lašai sukelia nedidelį graužimo pojūtį, kuris trunka vos minutę-dvi. Lašai padeda tiksliai įvertinti laužiamąją akies gebą. Vaikų stipri akomodacija - akies gebėjimas taip kaitalioti savo laužiamąją gebą, kad aiškiai matytų įvairiai nutolusius daiktus. Dėl to akytė dažnai įsitempia. Tam, kad ji atsipalaiduotų ir lašinami lašeliai. Kita jų paskirtis – išplėsti vyzdį, kad gydytojas galėtų apžiūrėti akies dugną“, - aiškino pašnekovė.
Akių dugnas gali atskleisti įgimtas patologijas, navikinius susirgimus, neskaidrią optinę terpę. Bet tam reikia kantrybės – kad specialistas įdėmiai patikrintų akies dugną, turi atsipalaiduoti ir krumplyno raumuo, o tai trunka 20-30 minučių. Todėl tėvai turėtų apgalvoti, kaip tuo metu užimti vaiką.
„Labai prašau tėvų kabinete vaikui nesakyti „tu tik nieko nebijok“, nes taip mažylis iškart susimąsto – o gal visgi čia reikėtų kažko baimintis? Tada vaikas iškart nusiteikia priešiškai ir gydytojui sunku atlikti savo darbą“, - pabrėžė E. Misevičė.
Stebėkite vaikų akis
Gydytoja A. Misevičė teigia, kad didžiausią neigiamą įtaką vaikų regėjimui, trumparegystės atsiradimui daro genetika ir gyvenimo būdas. Vaikų akims tenka itin didelis krūvis. Tai – mokslas, knygos, begalė šviečiančių ekranų, o lauke praleidžiamas laikas – būtinas normaliam akies augimui, vystymuisi – vis trumpėja arba jo švis nebelieka.
Todėl dar iki planinio vizito derėtų įdėmiau stebėti mažylio akis.
Požymiai, kad kažkas negerai su rega, gali būti įvairūs - vaikas dažnai trina akis, jos rausta, žvairuoja,
žiūrėdamas į tolėliau esantį objektą vaikas prieina arčiau, primerkia akis, pakreipia galvytę į vieną pusę.
„Pažiūrėkite į vaiko vyzdžius – ar jie vienodo dydžio, juodi. Padarę fotografiją pažiūrėkite, ar vyzdyje nematyti baltų dėmių. Tačiau jei ir kažką pamatėte, nereaguoktie perdėtai, pakartokite nuotrauką. Esant patologijai, vyzdys bus baltas visais kampais“, - aiškino gydytoja.
Balsvos drumstys nuotraukoje gali išduoti, pavyzdžiui, įgimtą kūdikio akies kataraktą. Ši liga diagnozuojama 0,4% naujagimių, tačiau ji sudaro apie 10% visų įvairios etiologijos kataraktų. Tai viena svarbiausių aklumo priežasčių. Baltas vyzdys gali išduoti ir onkologinę patologiją.
E. Misevičė siūlo pažaisti su vaiku – gatvėje pamačius troleibusą, paklausti, ar jis mato jo numerį. Jei mato tėvai, turėtų matyti ir vaikai.
Daugelį tiesioginės konferencijos žiūrovų domino, kiek laiko vaikui leisti sėdėti prie išmaniųjų prietaisų – kompiuterių, telefonų, televizorių. Išsamus gydytojos komentaras ir didžiausių akių priešų reitingas – konferencijos įraše žemiau:
