Jei vietos nebeužteks, SAM svarstys galimybę pirkti daugiau šaldiklių, vakcinas perparduoti arba padovanoti – taip, kaip jos buvo padovanotos Taivanui. Antradienio Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 749,3 tūkst. nepanaudotų vakcinų.
Dar viena iš išeičių, kaip panaudoti besikaupiančias vakcinas, yra revakcinacija. Artėjant rudens sezonui vis dažniau kalbama, kad dėl naujų plintančių atmainų jau po poros mėnesių teks revakcinuotis – suleisti trečią vakcinos dozę.
Visgi, jokių rekomendacijų iš vakcinų gamintojų dar nėra. Negana to, pasaulyje dar niekas nepradėjęs tokio proceso. O ir patys ekspertai nesutaria, ar reikėtų užbėgti rudens koronaviruso bangai už akių ir iš anksto pradėti revakcinaciją nelaukiant rekomendacijų, ar laukti nurodymų iš vakcinos gamintojų.
Strioga: revakcinacija turėtų prasidėti rugsėjį
Nacionalinio vėžio instituto gydytojas onkoimunologas dr. Marius Strioga mano, kad revakcinacijos klausimo nebereikėtų atidėlioti ir šiam procesui reikia pradėti ruoštis kuo greičiau. Tokius pasiūlymus dr. M. Strioga yra pateikęs ir Vyriausybei.
„Žinant, kad yra atmainos, kurioms nugalėti reikalingas didesnis titras antikūnų, reikėtų revakcinacijos po 9 mėnesių nuo pirmos dozės suleidimo. Jei ne visus, tai bent rizikos grupėje esančius žmones – gydytojus ir sveikatos problemų turinčius žmones. Manau, kad kažkur rugsėjį reikėtų revakcinuoti“, – kalbėjo pašnekovas.
Gydytojo teigimu, revakcinuoti reikėtų nepriklausomai nuo esamo antikūnų prieš koronavirusą titro. Pasak jo, dėl naujų atmainų reikia užtikrinti kuo didesnį antikūnų titrą, be to, nei imuniniam atsakui, nei sveikatai su didesniu titru nepakenksime.
„Galbūt kai kuriems imuninis atsakas bus suaktyvintas per anksti, galbūt jo būtų užtekę dar 3 ar 6 mėnesiams, tačiau geriau jau sukelti jį stipresnį nei turėti dalį žmonių be jokios apsaugos“, – savo nuomonę išsakė gydytojas.
Pašnekovas pabrėžia – naujas koronaviruso atmainas galime įveikti tik antikūnų kiekybe. Atsiradus naujoms atmainoms, tokioms kaip delta, vakcinos nebe taip kokybiškai veikia prieš viruso mutacijas. Tai reiškia, kad reikia daugiau antikūnų, jog organizmas būtų pakankamai apsaugotas nuo ligos.
Tad, dr. M. Striogos teigimu, kuo daugiau žmogus turės antikūnų, tuo bus geriau: „Dėl to manau, kad laukti nieko nereikia, geriau užbėgti už akių, o ne gesinti įsiplieskusį gaisrą. Tuo labiau, kad nepakenksime nei žmogui, nei imuniniam atsakui.“
Kaip pasakojo pašnekovas, revakcinuojant imuninė sistema reaguoja greičiau ir stipriau, tad gali būti, kad šalutiniai reiškiniai bus stipresni. Visgi, tai tik prielaida. Mažai tikėtina, kad dėl revakcinacijos žmogui pasireikš kokie nors sunkūs šalutiniai poveikiai, jei jų nebuvo per pirmą vakcinaciją.
Revakcinuoti reikėtų tik RNR vakcinomis, tai yra „Moderna“ arba „Pfizer“. Vektorinės vakcinos, pasak dr. M. Striogos, nėra tinkamos revakcinacijai, nes revakcinuojant dalis imuninio atsako bus sunaikinama pačios vakcinos, kuri buvo suleista prieš tai.
„Kol kas niekas pasaulyje nėra išbandęs revakcinacijos, šalys svarsto galimus scenarijus. Tačiau imunologiniu požiūriu viskas yra pagrįsta, tad nieko tokio, net jei būsime pirmieji, pradėję žmones revakcinuoti. Pats „Pfizer“ vadovas buvo užsiminęs, kad po kurio laiko reikės revakcinacijos“, – sakė gydytojas onkoimunologas.
Pataria sulaukti daugiau duomenų
Tuo metu Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė laikosi kitokios nuomonės. Jos teigimu, nereikėtų savavališkai pradėti revakcinacijos neturint jokių pagrįstų duomenų.
„Reikėtų sulaukti gamintojo rekomendacijų. Kol kas nėra jokių oficialių rekomendacijų, gamintojai tyrimus atlikę nuo 2020 metų vasaros ir jie žiūrės tiriamųjų antikūnų lygį 24 mėnesius po klinikinių tyrimų pabaigos. Vadinasi, jie turi ilgesnio periodo duomenis nei mes, kurie paskiepyti tik sausį. Dėl to reikėtų žiūrėti, ką rodo gamintojo tyrimai.
Jei antikūnų kiekis nukrito, tai reikia žinoti, kokiose amžiaus grupėse. Jei dabar galvotume apie revakcinaciją, nusižengtume vakcinos charakteristikai, jos informaciniam lapeliui, nes nė vienas gamintojas jokių rekomendacijų nėra pateikęs“, – kalbėjo profesorė.
Profesorės teigimu, kai kurie Europos komisijos nariai, kurie dirba su vakcinomis, mano, kad šalims reikėtų turėti vakcinų atsargų, jei jų prireiktų rudenį. Tačiau jokių rekomendacijų, kad reikia skiepyti pakartotinai, kol kas nėra.
„Turi būti daugiau duomenų, kad vakcinos nebeapsaugo, kad vakcinuoti žmonės po kurio laiko užsikrėtę koronavirusu gali sunkiai susirgti“, – sakė prof. A. Žvirblienė.
Mokslininkė ragino sulaukti daugiau duomenų, kurie patvirtintų trečios dozės būtinybę.
„Buvo kiti klausimai ekspertų taryboje, pavyzdžiui, dėl vienos dozės vakcinos persirgusiems žmonėms. Dėl šio klausimo neturėjau jokių abejonių, pritariau, kad tikslinga skiepyti viena doze persirgusius žmones. Apie tai jau yra daug mokslinių duomenų. Tai yra tikslinga ir dėl to nebuvo ginčų. Taip pat ir dėl dozės atidėjimo – pritariau, kad kai reikia, galima atidėti antrą dozę. Žinome iš praktikos, kad taip daryti galima. Dėl revakcinacijos – neturime kuo remtis, nė vienas gamintojas nepateikęs konkrečių duomenų, kada jos reikia, jokia šalis jos nevykdo.
Be to, nežinome, ar revakcinacijai reikės naudoti tokią pat dozę ar per pusę mažesnę. Todėl kol kas nepritarčiau, kad pirmieji Europoje pradėtume revakcinaciją“, – sakė prof. A. Žvirblienė.
Duomenys apie revakcinaciją, pasak pašnekovės, turėtų atsirasti per kelis artimiausius mėnesius, nes visiems labai rūpi, kaip atrodys rudens sezonas Europoje.
„Jau kalbame, kad bus dar viena banga, nes virusas sezoninis. Mokslininkai turi analizuoti, kas vyksta persirgusių ir pasiskiepijusių žmonių populiacijoje, ar naujos atmainos jiems gresia, ar jie apsaugoti. Laukiame tokių duomenų, tikėtina, kad iki rudens jie atsiras ir bus aiškiau, ką daryti“, – pasakojo profesorė.
