Kaip DELFI patvirtino medikai, į juos neretai kreipiasi tėvai, nežinantys, ką daryti su puponautais ir kitais mažųjų prarytais svetimkūniais. Kada skubiai vykti pas medikus, kada pakanka parymoti prie puoduko?
Kaip pasakojo dviejų vaikučių mama Sonata, metukų mažasis prarijo magnetuką nuo šaldytuvo. Teko važiuoti į Santariškes ir „traukti su narkoze“.
„Tuomet dar maitinau krūtimi“, – pasakojo vilnietė. Kad sūnus kažką prarijo suprato, kai vaikas užspringo.
„Bandžiau iškratyt, bet tada jis, matyt, dar giliau nurijo. Mėginau girdyti pienu, kad nurimtų, bet jis greit atsitraukė. Buvo matyti, kad sunku ryti, nors šiaip visai normaliai jautėsi, nebespringo. Staigiai nugabenom į Santariškes, ten peršvietė ir rado tą apvalų magnetuką įstrigusį stemplėje. Jis buvo per didelis, kad nukeliautų į virškinimo traktą. Laukėm 4 valandas ligoninėje, kad galėtų taikyti narkozę ir ištraukti. Jei gerai pamenu, reikėjo, kad tiek laiko būtų praėję nuo valgymo prieš procedūrą“, – pasakojo mama.
Pasak DELFI pašnekovės, operacija truko 1 valandą. „Pjauti nepjovė, traukė per burną, bet tas magnetas buvo taip įstrigęs, kad sunkiai pasidavė. Sudirgo jam per operaciją gerklė, tai teko dar ligoninėj pagulėti, kol laringitinis kosulys praeis“, – prisiminė Sonata.
Pavojingiausias svetimkūnis – visai ne puponautas
Kita mama – vilnietė Giedrė – pasakojo, kaip septynių mėnesių dukrelė prarijo tabletės formos bateriją iš žaislo. „Pati kalta. Pamačiau, kad burnoj, lindau atimt, ir prarijo. Santariškėse apžiūrėjo chirurgas, liepė palaukti parą, gal kartais sužibs naktipuodyje. Taip ir atsitiko“, – laimingai pasibaigusį įvykį prisiminė DELFI pašnekovė.
Pasak gydytojo, jei į kvėpavimo takus pateks svetimkūnis, nesvarbu, ar tai bus magnetas, baterija ar puponautas, būtinai sukels didesnį ar mažesnį susirgimą. „Mažiausiai pavojingas – vanduo, jei į plaučius pateko nedidelis jo kiekis. Tada jis išsivaikšto. Bet jei pateko riebalų, pieno, kefyro, gali sukelti problemų“, – įspėjo gydytojas.
Kada prireikia rentgeno ir narkozės
Pasak doc. V. Urbono, prarijus kokį nors daiktą rentgeno nuotrauka daroma norint įsitikinti, ar žmogus tikrai nurijo svetimkūnį, ar jis nepateko į kvėpavimo takus.
„Jei svetimkūnis įstringa stemplėje, daromas viršutinio virškinamojo trakto endoskopinis tyrimas, kišamas endoskopas ir bandoma pašalinti daiktą. Tam prikurta visokių žnyplių, specialių kilpelių, padedančių ištraukti svetimkūnį iš stemplės ar skrandžio. Tačiau be narkozės niekas pasaulyje tokių procedūrų neatlieka, nes būtų ir vaiko, ir daktaro kankinimas, netgi sadizmas“, – sakė gastroenterologas.
Kad dėl svetimkūnio reikėtų pjauti žarnas ir taip traukti prarytus daiktus, kurie nepasišalina savaime, gydytojo teigimu – ypač reti atvejai.
Praryti žvejybos kabliukai įstringa gleivinėje
Pasak gydytojo, endoskopu per burną galima pasiekti skrandį, dalį dvylikapirštės žarnos arba svetimkūniai kolonoskopu traukiama per kitą galą – iš storosios žarnos.
„Pasaulyje jau naudojami endoskopai, kurį įkišęs per burną gali pasiekti storąją žarną, Lietuvoje kol kas – ne. Tačiau atvejai, kad kažkas įstrigtų plonosiose žarnose – retenybė, nebent dėl įgimtų susiaurėjimų, kitų priežasčių. Jeigu matai nuotraukoje, kad savaitę svetimkūnis stovi toje pačioje vietoje, nesijudina, belieka pjauti pilvą ir išimti, jeigu ta vieta neprieinama su endoskopu“, – sakė daktaras.
Išprovokavo astmą
„Yra buvęs vienas atvejis, kai berniukas prarijo paprastą pinigėlį. Lyg pateko į kvėpavimo takus, nes vaikas pradėjo dusti. Tačiau nuotrauka to nepatvirtino. Gydytojai pagalvojo, kad pinigėlis yra žarnyne, tik nesimato. Tačiau vaikui po užspringimo išsivystė astma. Daug kartų buvo daryta bronchoskopija, žiūrėta ar nėra įstrigusio svetimkūnio, kol po kelerių metų atliekant stemplės tyrimą, pinigas buvo rastas įstrigęs stemplėje. Tūnodamas ten provokuodavo astmos priepuolius“, – netipišką atvejį prisiminė docentas.
Dr. V. Urbono žodžiais, daktarams reikia paminklą pastatyti, kad nepjaudami audinių vaikui su endoskopu sėkmingai ištraukė svetimkūnį, kuris jau buvo įaugęs į gleivinę.
Paklaustas, ko patartų nedaryti tėvams, kurie vaiko burnoje pastebi svetimkūnį, gydytojas visų pirma įspėjo neišgąsdinti vaiko, nes staigiai kvėps daugiau oro ir gali nuryti daiktą.
„Geriau nukreipti vaiko dėmesį, sudominti kokiu nors kitu dalyku ir tada bandyti ištraukti iš burnos svetimkūnį. Galima trasi žaidžiant jį palaikyti žemyn kojomis ir tada bandyt“, – patarė gastroenterologas.
Mada į nosį grūsti kačiukus
Vaikystėje DELFI skaitytojai Gretai nepasitaikė praryti ko nors netikėto, tačiau puikiai atsimena, kaip į nosį kišo didelį oranžinį karoliuką. „Mama ištraukė, bet sunkiai. Buvo tokia mada. Pažįstami vaikai į nosis kišdavo kačiukų pūkučius“, – prisimindama juokėsi mergina. Jos draugei mama svetimkūnį iš nosies ištraukė siaura šakute.
Vilnietės Ievos draugai iš užsienio parsivežė magnetukų. Iš jų vaikai konstruodavo apyrankes, kitokius dalykus. Tačiau paskui ji sužinojo, kad Europos Sąjungos šalyse žaislai su magnetais uždrausti.
„Pasirodo, jei vaikas praryja vieną magnetuką, dar nieko, bet jei daugiau, žarnyne jie sulimpa ir gali nebepasišalinti, išdraskyti žarnyną. Žodžiu, atėmėme iš vaikų tuos magnetukus, nors jie labai dėl to liūdėjo“, – pasakojo vilnietė.
Du mokyklinukus auginanti šiaulietė DELFI pasakojo, kaip sūnus į nosį ir ausį įsikišo po vyšnios kauliuką.
„Tuomet irgi vandeniu plovė. Labai skaudėjo. Ėjau po to ir verkiau, taip gaila savęs buvo“, – prisiminė pasivaikščiojimą miške, kuris baigėsi lėktuvo garso zyzimu ausyje, nenusakomu skausmu, baisiai ištinusia ausimi, iš kurios ryte pradėjo bėgti kraujas. Gydytojai sakė, kad to dar nebuvo matę.
