aA
Dėl nuolat didėjančio gyvenimo tempo, kuris sukuria nuolatinį stresą ir įtampą, žmonės nebemoka sustoti, atsipalaiduoti ir pasidžiaugti gyvenimu, jie seniai pamiršo, ką reiškia nuoširdus pokalbis, nes jų savęs suvokimą keičia ir virtualus bendravimas, kuris tik dar labiau padidina socialinės atskirties problemą. Tuo tarpu naujausi smegenų tyrimai gerokai keičia požiūrį į sąmonę.
© Corbis

Tikimasi, kad jie gali atsakyti ir į tokius klausimus, kodėl vienas žmogus yra moralus, kitas – ne, o nauji medikamentai verčia užduoti klausimą – iki kokios ribos žmogus išlieka vis dar tuo pačiu žmogumi.

Sąmonės prigimties mokslininkai dar neįspėjo

Šią savaitę pasaulyje buvo minima Smegenų pažinimo savaitė, kurios tikslas – stiprinti pasaulyje susidomėjimą smegenimis ir skleisti žinias apie smegenų mokslų pasiekimus visuomenei. Smegenų pažinimui skirti renginiai vyko ir Lietuvoje – projektai „Smegenų sveikata darbe“ bei „Mano neuronas“ (skirtas moksleiviams).

Tuo tarpu JAV yra paskelbusi netgi smegenų dekadą – šioje šalyje išskirtinis politinis ir finansinis dėmesys smegenų tyrimams bus skiriamas net 10 metų.

Smegenų tyrimai gali būti taikomi labai plačiai: pradedant nuo krūvio parinkimo, pavyzdžiui, kaip mokyti vaikus, kokiu intensyvumu, kaip pagerinti mokslo rezultatus, baigiant neuromarketingu – kaip pateikti reklamą, kur ją rodyti, kaip atkreipti dėmesį ir pan. Žinoma, tai ribiniai ir diskutuotini pavyzdžiai. Akivaizdi tyrimų nauda – jei pavyktų išsiaiškinti, kaip veiksmingai gydyti į epidemijos lygį greitai pasieksiančią depresiją, Alzheimerio ligą, kurios priežastis kol kas gerai net nežinoma, vaikų hiperaktyvumą ir kitas psichikos ligas, kurios neretai dar gydomos „aklai“.

Tačiau visuomenę bene labiausiai domina sąmonės ribos ir kaip jas praplėsti. Kaip su tuo susijusios smegenys? „Jei žinočiau, jau 10 Nobelių turėčiau, - šmaikštavo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto prodekanas, Lietuvos neuromokslų asociacijos vadovas prof. Osvaldas Rukšėnas. - Teorijų, kaip vyksta pažinimas, labai daug. Kalbant apie Vakarų pasaulį, tikima, kad sąmonė susijusi su smegenų veikla. Yra sutarimas, kad pagrindiniai žaidėjai smegenyse yra neuronai, kurie tarpusavyje „kalbasi“ elektrinių potencialų kalba“.

Anot mokslininko, vien sąmonės apibrėžimui parašytos storiausios knygos. „Problema ta, kad objektas pats save nori pažinti. Nepaisant to, tai bandoma. Nauji smegenų tyrimų metodai atveria naujas galimybes – atsiranda su smegenimis susiję nauji mokslai, kurie bando aiškintis, dėl kurios smegenų srities vienas žmogus, pavyzdžiui, labiau moralus, kitas – mažiau, kas veikia mūsų sprendimus“, - aiškino pašnekovas.

Nauja etinė problema – smegenis stimuliuojantys vaistai

Bene vienas labiausiai žmoniją dominančių klausimų: kas yra pirminė – materija ar sąmonė? Kitaip tariant, pirmiau atsiranda mintys, kurios aktyvuoja tam tikras smegenų sritis, ar pokyčiai sąmonėje veikia mūsų mintis, būseną, nuotaiką?

„Tai tas pats, kaip klausti, kas atsirado pirmiau – kiaušinis ar višta. Rytų kultūroje vyrauja nuostata, kad aplinka yra eteris, o mes – tik imtuvai. Pagal juos smegenų aktyvumas būtų antrinis dalykas. Žiūrint iš vakariečių pozicijos, pirminės yra smegenys, bet vėlgi – kur yra tas, kuris tampo visus tuos siūliukus? Bet kuriuo atveju, galima tik spėlioti ir daryti prielaidas. Visokių tyrimų daroma, net buvo dvasią pasvėrę – keli gramai gavosi. Tačiau vieni tyrimų rezultatai labiau priimtinesni didesniam ratui mokslininkų, kiti – mažiau priimtini“, - pasakojo pašnekovas.

Šiaip ar taip, veikiant smegenis cheminėmis medžiagomis, keičiasi žmogaus savijauta, mintys ir net asmenybė. Ir atvirkščiai – įvairios meditacinės technikos, kai sutelkiamas dėmesys ar atsipalaiduojama, labai keičia fiziologiją.

„Šiuo metu viena iš etinių neuromokslų problemų – cheminiai vaistai, stiprinantys smegenų funkcijas. Pavyzdžiui, vienas studentas į egzaminą ateina tik mokęsis, o kitas – ir mokęsis, ir vartojęs atitinkamas tabletes. Ar etiška juos abu vienodai vertinti? Taigi iškyla rimtas klausimas –kaip toli galima eiti, iki kokios ribos galima stimuliuoti smegenis ir iki kokios ribos žmogus – vis dar tas pats žmogus?“ - šiuolaikinio mokslo problemas vardino mokslininkas.

Kaina už civilizaciją

Paklaustas, kodėl pastaruoju metu masiškai daugėja rimtų psichikos ligų, O. Rukšėnas teigia galįs išdėstyti tik savo nuomonę.

„Tai mūsų kaina už civilizaciją – ir ji labai nemaža. Užtenka palyginti, kokie informaciniai krūviai žmogų užgriūdavo prieš šimtą metų ir kokie – dabar. Žmogus juk nemutavo, o smegenų pajėgumai, nors teigiama, kad jie neriboti, tam tikras ribas visgi turi. Nereikia nė šimto metų. Pažiūrėkime, koks dabartinio paauglio bazinis rinkinukas – ką jis privalo žinoti, ir ką reikėjo žinoti jo tėvams ar seneliams. Nebuvo nei mobilių telefonų, nei kompiuterių ir interneto. Jau nekalbu apie kultūros klodus – kiek literatūros, muzikos, meno kūrinių, be klasikos, dabar sukurta“, - svarstė pašnekovas.

Anot jo, dėl gyvenimo tempo, kuris sukuria nuolatinį stresą ir įtampą, žmonės nebemoka sustoti, atsipalaiduoti ir pasidžiaugti gyvenimu, nes nuolat visur bėga. Savęs suvokimą keičia ir virtualus bendravimas, kuris, beje, dar tik padidina socialinės atskirties problemą.

„Kitas aspektas, veikiantis mūsų organizmą, taip pat ir smegenis, yra tarša. Juk dabar valgome beveik kosminį maistą, prifarširuotą chemijos, tačiau organizmas ne tam evoliuciškai vystėsi. Žinoma, su tuo, kas jam nepriimtina, organizmas, kiek gali, stengiasi kovoti, bet kai jis visą laiką įkaitęs ties perdegimo riba, taip pat pradeda šlubuoti. Pagal dabartinę nuostatą smegenys yra mūsų esmė, visų kūno funkcijų vadovas. Taigi krūvis joms taip pat didėja“, - teigė mokslininkas.

Organizmo apsaugos mechanizmų būna įvairių. Pavyzdžiui, informacijos perkrauta sąmonė ima pamiršti elementarius dalykus – žmogui „užkrenta“ netgi draugų vardai. Yra manančiųjų, kad liga, netgi paprasčiausias peršalimas, taip pat neretai yra organizmo apsaugos mechanizmas, priverčiantis žmogų pailsėti.

„Tiesiog reikia prisiminti, kad turime tokį organą, kaip sąmonė, bei laikytis tam tikros higienos. Tam nereikia jokių mistinių dalykų. Tiesiog būtina prisiminti, kad ilsėtis reikia – ir kiek galima natūraliau, gamtoje. Deja, žmonės gyvena pagal principą, kad jiems visko reikia – kuo daugiau patirti, nuveikti, turėti. Ir negalima pykti, nes tokia vyraujanti aplinkos nuostata, žmogui sunku neplaukti pasroviui“, - svarstė pašnekovas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Sveikuolių giriama ciberžolė nelegaliai dažoma švinu: ką apie tai reikia žinoti Lietuvos gyventojams? VMVT komentaras (68)

Neseniai tyrimais nustatyta, kad įmonės Bangladeše į sveikuolių giriamos ciberžolės miltelius...

Kauno klinikose nukentėjusios paauglės mama: gydytojas prašė apie tai niekam nepranešti, siūlė kompensaciją papildyta gydytojo komentaru 20.42 (686)

Penktadienį vakare per Lietuvą nuskriejo žinia, kad paauglei iš Jonavos Kauno klinikose į...

Šio vaikino situacija ypač sudėtinga: ligos atvejis Lietuvoje – toks vienintelis, o prieinamo gydymo nėra (157)

Iš Pajūrio kilęs 18-metis Jonas (vardas pakeistas dėl asmeninio šeimos noro - DELFI) vengia...

Gaisro Alytuje pasekmės: reabilitacijos centro patalpose aptikta sveikatai ypač pavojingų medžiagų (49)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ( NVSC ) teikia...

Pateikė informacijos apie oro užterštumą Alytuje (39)

Spalio 17 d., ketvirtadienį, 16 val. Aplinkos apsaugos agentūros mobili laboratorija buvo perkelta...

Top naujienos

Išskirtinė DELFI medžiaga: kas vyksta gaisro pragare Alytuje ir kokias prognozes pasakoja ugniagesių vadovas Skvernelis: privalu užtikrinti visišką gyventojų informuotumą ir saugumą. Papildyta 16:38 (523)

Sekmadienį ir toliau kovojama su gaisru padangų perdirbimo gamykloje Alytuje. Alytaus...

Įspėja dėl moters, graudžia istorija tuštinančios vilniečių pinigines (20)

Šaltą ir drėgną vakarą namo važiavusi vilnietė neliko abejinga pagalbos prašančiai moteriai,...

Nors Venckienės ekstradicijai uždegta žalia šviesa, tolesnis procesas priklauso nuo JAV (239)

Nors Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) kalinamos buvusios teisėjos Neringos Venckienės advokatai...

Nelaimė Pociūnų aerodrome: netikėtai apvirto lėktuvas, pilotai išgabenti į ligoninę (38)

Sekmadienį Pociūnų aerodrome įvyko nelaimė. Policija informavo, kad apvirto lėktuvas, du jame...

ES narės atvėrė kelią „Brexitui“ atidėjimo nesvarstė (63)

Europos Sąjungos ( ES ) šalys narės sekmadienį atvėrė kelią Europos Parlamentui ratifikuoti...

Matijošaičio sprendimas pribloškė tėvus: taip atimamas paskutinis duonos kąsnis (493)

„Žinau Giraitės tėvų nuotaikas, jie visi panikoje, išsigandę. Jaunos šeimos dar tik kuriasi...

Vilniuje neblaivių vairuotojų medžioklė: girčiausias įpūtė 4,24 promilės (9)

Sekmadienį Vilniuje Lietuvos keliu policijos tarnybos (LKPT) pareigūnai nustatė 9 neblaivius...

Legendinis tenisininkas Rafaelis Nadalis vedė mylimąją (1)

Po keturiolika metų trukusios draugystės tenisininkas Rafaelis Nadalis pagaliau žengė prie...

Patyręs prancūzų onkologas pataria, kaip užkirsti vėžiui kelią: yra 7 auksinės taisyklės (57)

Daugiau nei keturiasdešimties metų su onkologiniais pacientais dirbantis prancūzų gydytojas dr....