aA
Dėl nuolat didėjančio gyvenimo tempo, kuris sukuria nuolatinį stresą ir įtampą, žmonės nebemoka sustoti, atsipalaiduoti ir pasidžiaugti gyvenimu, jie seniai pamiršo, ką reiškia nuoširdus pokalbis, nes jų savęs suvokimą keičia ir virtualus bendravimas, kuris tik dar labiau padidina socialinės atskirties problemą. Tuo tarpu naujausi smegenų tyrimai gerokai keičia požiūrį į sąmonę.
© Corbis

Tikimasi, kad jie gali atsakyti ir į tokius klausimus, kodėl vienas žmogus yra moralus, kitas – ne, o nauji medikamentai verčia užduoti klausimą – iki kokios ribos žmogus išlieka vis dar tuo pačiu žmogumi.

Sąmonės prigimties mokslininkai dar neįspėjo

Šią savaitę pasaulyje buvo minima Smegenų pažinimo savaitė, kurios tikslas – stiprinti pasaulyje susidomėjimą smegenimis ir skleisti žinias apie smegenų mokslų pasiekimus visuomenei. Smegenų pažinimui skirti renginiai vyko ir Lietuvoje – projektai „Smegenų sveikata darbe“ bei „Mano neuronas“ (skirtas moksleiviams).

Tuo tarpu JAV yra paskelbusi netgi smegenų dekadą – šioje šalyje išskirtinis politinis ir finansinis dėmesys smegenų tyrimams bus skiriamas net 10 metų.

Smegenų tyrimai gali būti taikomi labai plačiai: pradedant nuo krūvio parinkimo, pavyzdžiui, kaip mokyti vaikus, kokiu intensyvumu, kaip pagerinti mokslo rezultatus, baigiant neuromarketingu – kaip pateikti reklamą, kur ją rodyti, kaip atkreipti dėmesį ir pan. Žinoma, tai ribiniai ir diskutuotini pavyzdžiai. Akivaizdi tyrimų nauda – jei pavyktų išsiaiškinti, kaip veiksmingai gydyti į epidemijos lygį greitai pasieksiančią depresiją, Alzheimerio ligą, kurios priežastis kol kas gerai net nežinoma, vaikų hiperaktyvumą ir kitas psichikos ligas, kurios neretai dar gydomos „aklai“.

Tačiau visuomenę bene labiausiai domina sąmonės ribos ir kaip jas praplėsti. Kaip su tuo susijusios smegenys? „Jei žinočiau, jau 10 Nobelių turėčiau, - šmaikštavo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto prodekanas, Lietuvos neuromokslų asociacijos vadovas prof. Osvaldas Rukšėnas. - Teorijų, kaip vyksta pažinimas, labai daug. Kalbant apie Vakarų pasaulį, tikima, kad sąmonė susijusi su smegenų veikla. Yra sutarimas, kad pagrindiniai žaidėjai smegenyse yra neuronai, kurie tarpusavyje „kalbasi“ elektrinių potencialų kalba“.

Anot mokslininko, vien sąmonės apibrėžimui parašytos storiausios knygos. „Problema ta, kad objektas pats save nori pažinti. Nepaisant to, tai bandoma. Nauji smegenų tyrimų metodai atveria naujas galimybes – atsiranda su smegenimis susiję nauji mokslai, kurie bando aiškintis, dėl kurios smegenų srities vienas žmogus, pavyzdžiui, labiau moralus, kitas – mažiau, kas veikia mūsų sprendimus“, - aiškino pašnekovas.

Nauja etinė problema – smegenis stimuliuojantys vaistai

Bene vienas labiausiai žmoniją dominančių klausimų: kas yra pirminė – materija ar sąmonė? Kitaip tariant, pirmiau atsiranda mintys, kurios aktyvuoja tam tikras smegenų sritis, ar pokyčiai sąmonėje veikia mūsų mintis, būseną, nuotaiką?

„Tai tas pats, kaip klausti, kas atsirado pirmiau – kiaušinis ar višta. Rytų kultūroje vyrauja nuostata, kad aplinka yra eteris, o mes – tik imtuvai. Pagal juos smegenų aktyvumas būtų antrinis dalykas. Žiūrint iš vakariečių pozicijos, pirminės yra smegenys, bet vėlgi – kur yra tas, kuris tampo visus tuos siūliukus? Bet kuriuo atveju, galima tik spėlioti ir daryti prielaidas. Visokių tyrimų daroma, net buvo dvasią pasvėrę – keli gramai gavosi. Tačiau vieni tyrimų rezultatai labiau priimtinesni didesniam ratui mokslininkų, kiti – mažiau priimtini“, - pasakojo pašnekovas.

Šiaip ar taip, veikiant smegenis cheminėmis medžiagomis, keičiasi žmogaus savijauta, mintys ir net asmenybė. Ir atvirkščiai – įvairios meditacinės technikos, kai sutelkiamas dėmesys ar atsipalaiduojama, labai keičia fiziologiją.

„Šiuo metu viena iš etinių neuromokslų problemų – cheminiai vaistai, stiprinantys smegenų funkcijas. Pavyzdžiui, vienas studentas į egzaminą ateina tik mokęsis, o kitas – ir mokęsis, ir vartojęs atitinkamas tabletes. Ar etiška juos abu vienodai vertinti? Taigi iškyla rimtas klausimas –kaip toli galima eiti, iki kokios ribos galima stimuliuoti smegenis ir iki kokios ribos žmogus – vis dar tas pats žmogus?“ - šiuolaikinio mokslo problemas vardino mokslininkas.

Kaina už civilizaciją

Paklaustas, kodėl pastaruoju metu masiškai daugėja rimtų psichikos ligų, O. Rukšėnas teigia galįs išdėstyti tik savo nuomonę.

„Tai mūsų kaina už civilizaciją – ir ji labai nemaža. Užtenka palyginti, kokie informaciniai krūviai žmogų užgriūdavo prieš šimtą metų ir kokie – dabar. Žmogus juk nemutavo, o smegenų pajėgumai, nors teigiama, kad jie neriboti, tam tikras ribas visgi turi. Nereikia nė šimto metų. Pažiūrėkime, koks dabartinio paauglio bazinis rinkinukas – ką jis privalo žinoti, ir ką reikėjo žinoti jo tėvams ar seneliams. Nebuvo nei mobilių telefonų, nei kompiuterių ir interneto. Jau nekalbu apie kultūros klodus – kiek literatūros, muzikos, meno kūrinių, be klasikos, dabar sukurta“, - svarstė pašnekovas.

Anot jo, dėl gyvenimo tempo, kuris sukuria nuolatinį stresą ir įtampą, žmonės nebemoka sustoti, atsipalaiduoti ir pasidžiaugti gyvenimu, nes nuolat visur bėga. Savęs suvokimą keičia ir virtualus bendravimas, kuris, beje, dar tik padidina socialinės atskirties problemą.

„Kitas aspektas, veikiantis mūsų organizmą, taip pat ir smegenis, yra tarša. Juk dabar valgome beveik kosminį maistą, prifarširuotą chemijos, tačiau organizmas ne tam evoliuciškai vystėsi. Žinoma, su tuo, kas jam nepriimtina, organizmas, kiek gali, stengiasi kovoti, bet kai jis visą laiką įkaitęs ties perdegimo riba, taip pat pradeda šlubuoti. Pagal dabartinę nuostatą smegenys yra mūsų esmė, visų kūno funkcijų vadovas. Taigi krūvis joms taip pat didėja“, - teigė mokslininkas.

Organizmo apsaugos mechanizmų būna įvairių. Pavyzdžiui, informacijos perkrauta sąmonė ima pamiršti elementarius dalykus – žmogui „užkrenta“ netgi draugų vardai. Yra manančiųjų, kad liga, netgi paprasčiausias peršalimas, taip pat neretai yra organizmo apsaugos mechanizmas, priverčiantis žmogų pailsėti.

„Tiesiog reikia prisiminti, kad turime tokį organą, kaip sąmonė, bei laikytis tam tikros higienos. Tam nereikia jokių mistinių dalykų. Tiesiog būtina prisiminti, kad ilsėtis reikia – ir kiek galima natūraliau, gamtoje. Deja, žmonės gyvena pagal principą, kad jiems visko reikia – kuo daugiau patirti, nuveikti, turėti. Ir negalima pykti, nes tokia vyraujanti aplinkos nuostata, žmogui sunku neplaukti pasroviui“, - svarstė pašnekovas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SAM: mažėja administracinė našta gydytojams, slaugytojams ir akušeriams

Jau beveik mėnesį galiojančios naujovės, kurias inicijavo Valstybinės akreditavimo sveikatos...

Gripo epidemiją jau paskelbė 5 savivaldybės

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ( ULAC ) duomenimis, gripo epidemiją skelbia pirmosios šalies...

Siūloma mažinti ribinę kvapo koncentraciją ore

Siekiant pagerinti oro kokybę bei sumažinti diskomfortą žmonėms, gyvenantiems arti pramonės,...

Kaune paskelbta gripo epidemija

Miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko įsakymu nuo šio antradienio...

Gripas ir toliau renkasi aukas: 5 savivaldybėse skelbiama epidemija papildyta 17.40 (49)

Praėjusią savaitę toliau smarkiai daugėjo sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo...

Top naujienos

Malinauskas prisipažįsta: premjero komanda rūpinosi Skvernelio prezidentinės kampanijos pradžia (558)

Apie dalyvavimą Prezidento rinkimuose dabartinis šalies premjeras Saulius Skvernelis paskelbė...

Specialistai apie Žiežmarių gimnazijos skandalą: tu sėdi įtampoje ir nežinai, kada tave užgrius ši lavina (634)

Savaitgalį socialiniuose tinkluose pasklido įrašas, kuriame girdėti, kaip Žiežmarių gimnazijos...

Didžiulį pranašumą išbarstęs „Rytas“ paskutinę sekundę pralaimėjo Berlyne (482)

Europos taurės „Top-16“ rungtynėse antradienį Vilniaus „Ryto“ (1-3) krepšininkai išvykoje...

Orai: spiginanti saulė šalčio nesumažins

Trečiadienį virš Lietuvos savo pozicijas stiprins anticiklonas, kuris vaikys debesis ir leis...

Javtokas – apie tris prasčiausius baudų metimus karjeroje, pirmą prašymą po avarijos ir ryklio tatuiruotę (53)

Eurolygos tinklalaidėje „The Crossover“ Joe Arlauckas pakalbino Kauno „Žalgirio“ sporto...

Audringos reakcijos po „Pravieniškių mafijos” filmo: emocijos pritrenkiančios (28)

Visą Lietuvą sudrebinusios ir kalėjimų sistemos tamsiąją pusę atskleidusios knygos „...

Eva Tombak. Aš turiu alergiją dvasingumui (217)

Jeigu kažkas sako – „esu dvasingas“, jau žinau, kad mums ne pakeliui. Neprisimenu, kas...

Neteisėtais būdais pralobusiems valdžia ruošia naujus spąstus (35)

Neteisėtais būdais pralobusiems valdininkams ir verslininkams valdžia ruošia naujus spąstus....

Klaipėdietės pergalė: pardavėjas privalės atlyginti už ką tik įsigytą ir pakeliui sugedusią transporto priemonę (488)

Sėkminga byla suformavo precedentą: dabar automobilių pardavėjams reikia būti atidesniems.

Unikauskas įvardijo tikslų laiką, kada reikėtų eiti miegoti: tik taip kokybiškai pailsėsite (35)

Raumuo, kuris dieną gavo fizinio krūvio, paauga tik naktį, kai užmiegate giliu miegu ir pasiekiate...