„Latvija ne per seniausiai notifikavo keitimus dėl „bambalių“. Jie paliko tą pačią tarą, tačiau į ją leidžia pilstyti daug silpnesnį alų nei Lietuvoje. Jie nuėjo tokiu keliu. Mes turime ankstesnį notifikavimą ir apie tą, ką darome, diskutuosime antradienį“, - sakė parlamentarė.
A. Širinskienė pabrėžė, kaip svarbu išsiaiškinti, kaip toks žingsnis – alkoholio koncentracijos sumažinimas – paveiktų alkoholio suvartojimą. Taip pat bus domimasi, ką pakeistų alkoholio taros sumažinimas.
„Esame paprašę, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas mums antradienį pateiktų tokią informaciją ir mes tada pradėsime formuluoti sprendimą. Šioje srityje mes tikrai nedelsdami dirbame. Puiku, kad Latvija ėmėsi notifikavimo. Mano žiniomis, šis teisės aktas pas juos greitu metu bus priimtas. Žinant, kokie notifikavimai praeina Europos Komisijoje kaip legitiminiai notifikavimai, turintys įtakos prekybai Bendrijoje, tai mes tikrai žiūrėsi į tuos pavyzdžius ir vertinsime savo galimybes“, - kalbėjo pašnekovė.
Komiteto pirmininkės žiniomis, Latvijoje leidžiama 5,8 alkoholio koncentracija alaus „bambalyje“.
„Tai yra efektyvios priemonės, padedančios atgrasyti stipresnio alaus vartojimą. Bet mes, žinoma, turėsime eiti ir prie kitų kovos su alkoholizmu priemonių. Kai kurie parlamentarai siūlo svarstyti ir vadinamuosius „svaigalų teismus“ (iš JAV teisės sistemos perimta sąvoka, kur gydymasis nuo alkoholizmo siūlomas kaip alternatyva bausmės atilikimui), taip pat svarbus ir gydymo užtikrinimas. Keliu klausimą, kad turi būti kalbama ne tik apie alkoholio vartotojus, bet ir apie jų šeimos narius, susiduriančius su sunkiomis psichologinėmis, socializacijos problemomis. Psichologinė pagalba turėtų būti užtikrinta ir geriančiojo šeimai. Šios diskusijos vyksta labai intensyviai“, - tikino pašnekovė.
Svarbu kompleksinis požiūris
NTAKD direktorės pavaduotoja Gražina Belian DELFI informavo, kad šiuo metu svarstomos kompleksinės priemonės kovai su alkoholiu (ne tik su alumi plastmasinėje taroje). Ji aiškino, kad visos ribojimo priemonės, pavyzdžiui taros ar alkoholio koncentracijos keitimas, turi būti suderintos su Europos Komisija ir notifikuotos.
„Pavyzdžiui, vienas paskutinių parlamentarų siūlymų buvo alkoholinius gėrimus, kurių koncentracija didesnė kaip 6 proc. - fermentuoti gėrimai, alus, uždrausti pilstyti į didesnę negu 200 ml tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keramikinę, medinę ar metalinę tarą. Tai realiai yra uždraudimas pilstyti į plastmasinę tarą. Kadangi toks draudimas adresuotas ne tik mūsų pramonei bet ir importuojamam alkoholiui, tai, pavyzdžiui, belgai irgi negalės įvežti alaus į Lietuvą, kuris supiltas į didelę plastmasinę tarą. Todėl notifikavimo esmė yra paskelbti apie savo ketinimus Europos Komisijai. Jei tai paprasta procedūra, per tris mėnesius Europos Sąjungos šalys mato mūsų ketinimus ir gali teikti savo pastabas ar tam tikrus siūlymus. Jei pastabų nėra, pakeitimai gali įsigalioti. Jei yra pastabų, procedūra gali prasitęsti iki pusės metų“, - aiškino G. Belian.
NTAKD direktorės pavaduotoja priminė, kad kai Lietuva pradėjo kovą su „bambaliais“, taip pat kreipėmės į EK dėl alkoholio, kurio koncentracija didesnė kaip 7,5 proc., pilstymo į didesnę nei pusės litro plastmasinę tarą.
„Taip „bambalių“ problema buvo kažkiek sureguliuota, tačiau dabar galime daryti antrą ratą ir dar kartą apginti savo interesus. Tikrai nemanau, kad kokia Belgija mums galėtų priekaištauti dėl mūsų ketinimų – nemačiau, kad jų alus būtų supilstytas į didelę plastmasinę tarą“, - svarstė pašnekovė.
G. Belian sako, kad Lietuva buvo viena pirmųjų, priėmusių kompleksines kovos su alkoholiu priemones, kai buvo ribojamas ir stiprumas, ir talpa.
„Vėliau latviai konsultavosi su mumis ir vėliau nusprendė dar labiau sugriežtinti tas taisykles. Dabar gaunasi taip, kad mums gali tekti nuo jų kai ką nusižiūrėti ir kai ką sugriežtinti pas mus. Labai svarbu kompleksinis požiūris – ir stiprumas, ir talpos dydis“, - pabrėžė ji.
Lietuva šias priemones EK notifikavo 2015 m.
„Tuo metu, kai Lietuva 2015 m. darė notifikavimą, pasirinktos priemonės iš esmės pasiteisino. Dabar einama kompleksiniu keliu – bus nagrinėjami skirtingų parlamentarų (R. Kubilienės, Kernagio ir, berods, P. Saudargo) pasiūlymai. R. Kubilienės yra geras siūlymas uždrausti vadinamą vaikišką šampaną. Norime pasakyti, kad jei produkcija skirta vaikams, ji tikrai neturėtų priminti alkoholinių gėrimų taros dizainu. P. Saudargas su Kernagiu siūlo uždrausti puodelio tipo alkoholinius gėrimus su nuplėšiamu dangteliu. Tai kai kurie žmonės naudoja rytais „pachmielui“ - tai dozė mirtininkui, kuris kitaip negali. Visos šios priemonės turėtų duoti efektą, tačiau tam, kad galėtume teisėtai reikalauti įmones laikytis tokių reikalavimų, turime viską suderinti su EK ir notifikuoti“, - reziumavo pašnekovė.
