– Antras kartas, kai pasirodo panašus sąrašas, šįkart – 15 konkrečių ligoninių per visą Lietuvą. Ar tai yra „ligoninių-mirtininkių“ sąrašas, ar tai tos įstaigos, kurios bus pertvarkomos?

– Kadangi aš tokio sąrašo neturiu ir iš manęs jis iškeliauti negalėjo. Man labai gaila, kad procesai vyksta būtent taip ir aš manau, kad tuos procesus pirmiausia stimuliuoja opozicija, kuriai smagu turėti tokį politinį įrankį, kuriuo gali mosuoti savivaldos rinkimuose ir tą jie tikrai darė labai aktyviai. Ir, matyt, jie net ir tuos sąrašus patys pasidaro. Ir netgi tokių fantastinių pastebėjimų net ir komitete, kad Šiaulių apskrityje liks tik viena ligoninė, aš tokius dalykus vertinu niekaip kitaip kaip tik politinėmis provokacijomis.

Jokių sąrašų mes nesame sudarę, nes ne taip šis procesas turi vykti. Pirmiausia yra susitariama dėl tam tikrų kriterijų, vėliau, jei bus priimti įstatymai, bus formuojamos regionų tarybos, kur planuojant šiuos procesus sudalyvaus ir savivalda.

Yra kalbama ne apie ligoninių uždarymą, o apie dalies įstaigų pertvarkymą. Tai nereiškia uždarymą arba paslaugų išnykimą.

<...>

– Sakote, kad įstaigos nebus uždaromos. Kaip jos bus pertvarkomos? Ar kalbama apie tas ligonines, kurios yra sąraše?

– Yra apskritai kalbama apie sistemos pertvarkymą. Nėra kažkokio pertvarkomų įstaigų sąrašo. Yra paruošti kriterijai, ką turėtų atitikti gydymo įstaiga, kuri būti tinklinama. Visoms kitoms gydymo įstaigoms yra kuriamas modelis, ką tokios įstaigos galėtų išlaikyti. Šiandien dalis susiduria su žmogiškųjų išteklių problemomis. Tokios įstaigos viliojasi gydytojus iš didesnių miestų, jie važiuoja.

– Kokie tie kriterijai?

– Tų kriterijų yra keletas. Jei kalbėti apie pagrindinius, tai yra skubios pagalbos užtikrinimas visą parą. Čia, matyt, yra labai aktualu kalbant ir apie privačias gydymo įstaigas, kas bus anksčiau kritikuota, kad jos neva iškrenta iš konteksto. Tai šiuo atveju nebėra diskriminacijos pagal turto kilmę, bet mes sakome, kad tokiu atveju gydymo įstaiga neturėtų rinktis pacientų, turėtų juos visus priimti. Kitas labai svarbus kriterijus – daugiaprofiliškumas.

Yra įvardintos 5 paslaugos (chirurgija, terapija, pediatrija, akušerija ir psichiatrija). Įstaiga, kuri patektų į tinklą, turėtų bent tris iš jų turtėti.

– Kas nutiks toms, kurios turės tik skubią pagalbą ir tik du ar keturis skyrius?

– Yra keli variantai, kas gali nutikti. Pavyzdžiui, įstaigos gali jungtis viena prie kitos. Viena maža ligoninė gali jungtis prie kitos didesnės, kuri yra daugiaprofilinė ir gali teikti paslaugas. Gali atsiųsti specialistus pakonsultuoti, gali subalansuoti srautus, nusivežti tyrimams ir pan.

– Paliekate spręsti ligoninėms, ką joms daryti?

– Bandau įvardinti, kokie yra variantai. Vienas yra prisijungti, kitas – persitvarkyti ir pavirsti slaugos ligonine, ką dalis įstaigų jau yra padariusios. Tai reiškia – jos neteikia aktyvaus gydymo paslaugų. Trečias – galima likti nepriklausoma gydymo įstaiga, bet susimažinti paslaugų kiekius, t. y. atsisakyti aktyvaus gydymo. Bet yra peržiūrimos tvarkos, ką ten būtų galima daryti. Jau dabar yra kai kur pamažinti reikalavimai, pavyzdžiui, skubios pagalbos skyriuje, nes reikalavimai yra labai aukšti.

Jei yra įstaiga su skubios pagalbos skyriumi, tai žmogų ten nugabenus, jam turėtų būti suteikiama skubi pagalba. Čia yra problema, kai iš vienos pusės lyg ir šnekame, kad tie reikalavimai yra labai aukšti, bet iš kitos pusės – kam ten vežti žmogų, jei jam negalėsime suteikti pagalbos?

<...>

– Jei mes optimizuojame tinklą ir mažiname paslaugų prieinamumą regionuose, ar didžiųjų miestų ligoninės yra tikrai pasiruošusios priimti didesnius srautus? Pavyzdžiui, Santaros klinikos turi tokias eiles, kad žmogus per tą laiką, kol laukia, gali ir numirti.

– Dažnu atveju mes kalbame apie eiles ne į gydymo įstaigą atsigulti aktyviam gydymui, bet dažniausiai kalbame apie eiles pas specialistus konsultacijoms, kurių tikrai reikia labai ilgai laukti. Ir tai neliečia aktyvaus gydymo stacionaro paslaugų.

Ten, kur mes turėdavome pakankamai ilgas eiles, tai šiandien jos yra gerokai aptirpusios, <...> nebent pacientas užsispiria eiti pas kažkurį gydytoją. Mes neturime ilgų eilių atsigulti į ligoninę, kai to reikia, ar dėl onkologijos, ar dėl kitos patologijos, kur svarbi kiekviena minutė. O jei yra planinė paslauga, nėra labai didelė tragedija, jei reikės palaukti kelias savaites, jei tai nėra gyvenimo ar mirties klausimas.

– Kada tikimasi įstaigos bus pertvarkomos, t. y. uždaromos?

–(juokiasi) nebus jos uždaromos. Jeigu bus priimti įstatymai, kitais metais prasidės planavimo procesas ir tikimės, kad 2020 metais mes galėtume startuoti su konkrečių įstaigų pertvarka.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (143)