„Didžiausia bėda yra pats alkoholio vartojimas ir žmonių nesąmoningumas. Nors visi pyksta ant vadinamųjų „kelių gaidelių“, tačiau apsisukę, žiūrėk, patys pažeidinėja saugaus eismo principus: viršija greitį ar sėda už vairo neblaivūs“, – sakė biomedicinos mokslų daktaras, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga.
Anot jo, žinių spragos žmonėms neleidžia pamatyti platesnio vaizdo ir suvokti alkoholio poveikio.
Kaip pavyzdį A. Veryga nurodė situaciją, kai žmogus bare išgeria, o prieš išeidamas pasitikrina prie durų esančiu stacionariu alkotesteriu.
„Tą akimirką aparatas parodys galbūt ir leistiną promilių kiekį. Tačiau dažnai žmonės pamiršta, kad net ir nustojus gerti vis dar girtėjama“, – aiškino gydytojas.
Tam pritaria ir įmonės „Alkotesteris“ direktorius Marius Anusauskas, kuris pabrėžė, jog žmogaus organizmas, jeigu skrandis buvo tuščias, alkoholį savinasi dar 30 min., o pavalgius šis procesas gali užtrukti ilgiau nei 1 val.
Tai, kaip organizmas įsisavina alkoholį, priklauso net ir nuo to, koks gėrimas buvo vartojamas.
„Dėl savo savybių putojantis vynas arba šampanas yra tas alkoholinis gėrimas, kurį žmogaus organizmas įsisavina greičiausiai. Tai reiškia, kad per trumpą laiką kraujyje smarkiai išauga alkoholio kiekis. Tiesa jis gana greit ir sumažėja“, – teigė specialistas.
Anot jo, apgaulingiausi yra stiprūs, apie 40 proc. alk. tūrio, gėrimai. Pavyzdžiui, gryna degtinė. Ją vartojančiam ir nieko prieš tai nevalgiusiam žmogui kurį laiką gali atrodyti, kad gėrimas neturėjo jokios įtakos blaivumui. Tačiau tiesa yra kiek kitokia.
„Kadangi grynoje degtinėje yra palyginti didelė alkoholio koncentracija, skrandis į šį gėrimą reaguoja jautriai. Degtinė jį taip suerzina, kad šis kuriam laikui „užsidaro“ net ir tuo atveju, jeigu yra tuščias. Bet vėliau organizmas adaptuojasi ir į virškinimo sistemą patekęs stiprus alkoholinis gėrimas greitai patenka į kraują“, – paaiškino M. Anusauskas.
Jo teigimu, vartojant silpnus alkoholinius gėrimus (apie 5 proc. alk. tūrio), pavyzdžiui, alų, apgirstama lėčiau, o maksimali alkoholio koncentracija organizme būna mažesnė. Tačiau tokiu atveju žmogus ilgiau išlieka apsvaigęs.
„Sakykime, vienas geria gryną degtinę, o kitas alų. Abu žmonės nieko nevalgę, išgeria vienodą gryno alkoholio kiekį ir eina miegoti. Ryte atsikėlę jie jausis skirtingai. Tas, kuris gėrė degtinę bus blaivesnis už alaus mėgėją“, – pavyzdį pateikė M. Anusauskas ir patikslino, kad taip yra dėl to, jog kartu su alumi išgeriamas ir didelis kiekis vandens, kuris padidina bendrą žmogaus organizme esančio vandens kiekį, todėl alkoholio koncentracija būna mažesnė.
Tačiau šiek tiek užtrunka, kol šis alkoholis per žarnyno ir skrandžio sieneles patenka į kraują, nes dėl didelio skysčio tūrio tik dalis aluje esančio alkoholio pasiekia virškinamojo trakto organų sieneles. Tad organizmas, nors ir ne taip intensyviai, bet alkoholį savinasi ilgesnį laiką, todėl blaivymasis taip pat užtrunka.
„Norisi tikėti, kad žmonės atsakingiau įvertins savo galimybes vairuoti po apsilankymo bare ar vakarėlyje. Tačiau praktika rodo, kad kol kas jie linkę užduoti klausimą: „Kiek galiu išgerti, kad dar galėčiau vairuoti?“, o ne: „Ar gerti, jeigu norėsiu vėliau vairuoti?“. Todėl viliamės, kad tokia informacija padės tiksliau įvertinti savo galimybes ir susimąstyti“, – sakė M. Anusauskas.
