Kai darbuotojas dirba tik tam, kad greičiau pasibaigtų darbo diena, o mėnesio pabaigoje būtų sumokėtas atlyginimas, greičiausiai kaltas darbdavys. Mūsų verslininkai dažnai nesuvokia, kad sėkmingo verslo paslaptis visų pirma yra motyvuotas darbuotojas.
© DELFI / Audrius Solominas

Apie abejingumą

Kosminiu greičiu augančių maisto produktų ir degalų kainų fone labai lėtai kylantys ar net sumažėję atlyginimai – rimtas rūpestis. Tačiau ne viskas matuojama pinigais. Kartais pakanka jausti darbdavio rūpinimąsi, kad norėtum dirbti greitai ir kokybiškai, kitaip sakant, būtum motyvuotas. Deja, tos motyvacijos daug kam labai trūksta. 

Tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės „Hay Group“ atlikto Europos šalyse tyrimo duomenimis, 87 proc. aukščiausio lygio įmonių vadovų supranta, kad viena didžiausių grėsmių verslui yra darbui abejingi darbuotojai. Tačiau, kaip parodė tyrimas, 43 proc. darbuotojų jaučiasi nemotyvuoti ar neturintys priemonių tinkamai atlikti darbą. Net 84 proc. apklaustųjų nurodė, kad sutiktų dirbti uoliau, ir tik 57 proc. teigė, jog darbe sudaromos sąlygos taip elgtis. Beveik trečdalis (27 proc.) darbuotojų norėtų ir galėtų dirbti daugiau, tačiau jaučia, kad jų bendrovės pačios tam užkerta kelią.

„Šis tyrimas rodo, kad didelė dalis darbuotojų jaučiasi nemotyvuoti ir neproduktyvūs, nors galėtų dirbti daugiau, nei reikalauja jų pareigos“, – sako „Hay Group“ generalinė direktorė Baltijos šalims Neda Songinaitė. 

Pasak pašnekovės, dauguma tyrime dalyvavusių Europos bendrovių valdybos narių ir vadovų supranta, kad nemotyvuoti darbuotojai yra viena didžiausių verslo problemų, tačiau tik nedaugelis jų imasi konkrečių veiksmų šiai problemai spręsti.

Apie motyvaciją

Tyrimas atskleidė, kad daug bendrovių Europoje neturi efektyvių darbuotojų motyvacijos sistemų. „Daliai europiečių trūksta motyvacijos stengtis, o vadovai, nors ir mato šią problemą, dažnai nesiima jokių veiksmų. Nesprendžiama motyvacijos problema gali sutrukdyti verslo plėtrai, nes organizacijos, kuriose dirba labiau motyvuoti darbuotojai, gerokai lenkia kitas. Statistika rodo, kad tokių įmonių pajamos auga net 4,5 karto greičiau“, – pabrėžia N. Songinaitė.

Ekspertės teigimu, įvairių lygių vadovai turi jaustis galintys kurti labiau motyvuotą aplinką. „Vadovai turi svarbią užduotį – nustatyti aiškius tikslus ir paskatinti darbuotojus jų siekti. Jie turėtų išklausyti savo darbuotojus, nuolat skatinti juos ir investuoti laiko bei lėšų į savo gebėjimų motyvuoti kitus tobulinimą, – įsitikinusi ji. – Kai padalinių vadovai jaučiasi negalintys daryti įtakos darbuotojų motyvacijai, jie net negalvoja, kaip ją padidinti. Tuomet vadovai tiesiog atlieka savo tiesioginės atskaitomybės darbus.“

Motyvacija sunkmečiu

„Motyvuotas darbuotojas – išties vertybė darbdaviui. Pirmiausia dėl to, kad motyvuotas žmogus yra naudingesnis ir produktyvesnis. Koks darbuotojas yra motyvuotas? Tas, kuris siekdamas tikslo įdeda pastangų, kurio veiksmai yra kryptingi ir pagrįsti“, – dėsto akademijos „Manager.LT“ vadovė Jolanta Mileškienė.

N. Songinaitė pabrėžia, kad situacija darbo rinkoje pasikeitė ir dėl krizės. „Prasidėjus nuosmukiui, pasikeitė darbo aplinka, todėl anksčiau taikyti darbuotojų įtraukimo į veiklą metodai turi būti atidžiai peržiūrėti. Darbuotojų motyvacija – vienas iš kertinių dalykų versle. Jeigu darbuotojai nėra motyvuoti, jie daro žalą bendrovei dėl abejingo požiūrio į darbą ir nepalankios atmosferos kolektyve kūrimo“, – sako pašnekovė.

Tyrimas parodė, kad daug Europos bendrovių vadovų neišnaudoja savo darbuotojų potencialo. „Paradoksalu, kad dauguma tyrime dalyvavusių darbuotojų būtų linkę stengtis dėl įmonės gerovės, tačiau nemato tikslo, nėra skatinami taip elgtis“, – teigia N. Songinaitė.

Motyvacijos svarbą šiandienėje situacijoje pabrėžia ir J. Mileškienė. Pasak jos, sunkmetis išryškino konkrečios organizacijos bėdas. „Sveikos organizacijos bruožai – pasitikėjimas, atvirumas ir tarpusavio palaikymas. Tuomet problemos ne vyniojamos į vatą, o sutinkamos atvirai. Tokios organizacijos lengviau išgyvena sudėtingus laikus, nes geba sutelkti savo darbuotojus, išnaudoti jų potencialą. O kuo labiau žmonės įtraukiami į sprendimus, tuo labiau jie jaučiasi įsipareigoję stengtis“, – akcentuoja J. Mileškienė.

Akademijos vadovės teigimu, daug kas priklauso nuo to, kaip įmonėje yra suvokiamas vadovo vaidmuo, kiek dėmesio skiriama vadovaujamos grandies kompetencijoms stiprinti ir ugdyti. „Pavyzdžiui, Lietuvoje vadovai savo vaidmenį dažniau suvokia kaip valdytojo, kuris planuoja, organizuoja, kontroliuoja kitų žmonių darbą, rūpinasi ūkiniais reikalais, kad nesutriktų veiklos procesas, – vardija pašnekovė. – Iš tiesų reikia žmones mažiau valdyti ir daugiau jiems vadovauti. Valdymas daugiau remiasi formalios jėgos pozicija, o vadovavimas labiau siejamas su socialinės įtakos procesu. Be to, Lietuvoje vadovai per mažai laiko skiria darbuotojams. Kitos užduotys jiems atrodo kur kas svarbesnės.“

Paklauskime darbuotojų

Vieno interneto forumo lankytojams uždavėme klausimą, kaip darbdaviai juos motyvuoja dirbti geriau. Atsakymų sulaukėme daug ir įvairių. Tiesa, patenkintų ir motyvuotų darbuotojų tebuvo vienas kitas. Galbūt tai sutapimas, bet visi jie dirba gana didelėse užsienio kapitalo bendrovėse.

„Savo darboviete skųstis tikrai negaliu, – tvirtina Jurgita. – Bent porą kartų per metus gauname finansinius priedus už darbą. Taip pat nemokamai gydomės privačioje klinikoje. Šiemet gavome po kelis šimtus litų sveikatingumo paslaugoms.“

Be visų šių malonių priedų, Jurgitos darbovietė nuolat organizuoja tobulinimosi kursus, ekskursijas po Lietuvą ir užsienį, pažintines pamokėles. „Neseniai mokėmės pilvo šokio, – prisimena moteris. – Buvo tikrai labai smagu.“

Gerų žodžių savo darbdaviui negailėjo ir Inesa. Ji jau dešimtmetį dirba finansų analitike stambioje užsienio kapitalo bendrovėje. „Nemokamai gimdžiau vaikutį privačioje klinikoje. Dabar darbdavys moka mano vaiko sveikatos draudimo įmokas – man tai išties reikšminga, – teigia moteris. – Žinau, kad grįžusi į darbą rasiu savo darbo vietą ir šauniai nusiteikusį kolektyvą, kuris padės vėl integruotis į veiklą.“

Žvilgsnis į ateitį

J. Mileškienė akcentuoja, kad didelėms ar užsienio kapitalo įmonėms paprastai būdinga žvelgti į tolesnę ateitį, jos puoselėja ilgalaikio verslo planus, labai aiškiai žino, ko siekia. Dėl to tokioms įmonėms dažniau būdinga kurti motyvavimo sistemas, kurios sudaro prielaidas ilgalaikiams darbo santykiams. „Tokia sistema apima daug kitų tarpusavyje susijusių sistemų: tai ir darbuotojų mokymas, ir jų įvertinimo sistema, kurios pagrindu grindžiamas darbuotojų karjeros planavimas, aiški mokėjimo už darbą tvarka bei išmokos už įmonės iškeltų metinių užduočių vykdymą, taip pat nepiniginės priemonės, skatinančios darbuotojų ištikimybę, ne paskutinėje vietoje ir organizacinė kultūra, padedanti puoselėti kokybiškus tarpusavio santykius, pagrįstus tolerancija, pagarba“, – vardija ekspertė.

Kokių motyvų turi kiekvienas, tampa akivaizdu tuomet, kai išaiškėja, kas vienoje ar kitoje situacijoje žmogų skatina. „Motyvai lemia, kas tam tikroje situacijoje skatina, o kas sukelia vien abejingą reakciją, – dėsto J. Mileškienė. – Vieniša mama dirbs ir viršvalandžius, nes jai labai svarbu išlaikyti šeimą ir uždirbti kuo daugiau, o parduotuvės vadybininkas iškeis savo pareigas į prasčiau mokamą darbą kitoje įmonėje, bet su galimybe tobulėti, įgyti naujų žinių ir įgūdžių, kuriuos jis vėliau galės pritaikyti kurdamas savo verslą. Kita vertus, galiu drąsiai teigti, kad darbo turinys žmonėms yra kur kas svarbesnis už pinigus. T. y. ar darbas įdomus, įvairus, kokia jo apimtis, kokie reikalavimai, galiausiai ar asmuo įsitikinęs darbo, kurį dirba, svarba.“

Finansinės prievolės

Išsiaiškinę, kas yra tinkama motyvacija, grįžkime prie mūsų apklausos. Tenka konstatuoti, kad tarp apklausos dalyvių nepatenkintų savo darbdaviu buvo daugiau nei patenkintų. Kokios dažniausios nepasitenkinimo priežastys? Vėluojantys ir sumažėję ar bent jau kelerius metus nebeaugantys atlyginimai, pagarbos stoka, baimė susirgti, nes į tavo vietą ateis kitas asmuo, galimybės tobulėti nebuvimas ir net finansinė našta.

„Mes apmokame valytojos paslaugas. Per mėnesį iš kiekvieno darbuotojo atlyginimo už tai atskaitoma po 50 Lt. Keista, kad dar neįvestas buhalterės ar direktoriaus mokestis, – stebisi neprisistatęs vyras. – Mūsų darbdaviui labai patinka gyventi darbuotojų sąskaita – jam tai visai normalu.“

Viena iš darbuotojų motyvacijos priemonių – laisvalaikio leidimas drauge. Sakykime, įmonės vakarėliai. „Prieš Kalėdas buvome labai prašomi dalyvauti įmonės vakarėlyje viename iš sostinės restoranų. Apie mūsų finansinį indėlį nebuvo nė kalbos – net ir nenorintieji dalyvauti buvo įkalbėti atvykti ir pabūti drauge bent valandą. Kai kurie taip ir padarė: kai kas atėjo valandai, kai kas – kelioms valandoms – tik iš pagarbos kolegoms, o ne dėl didžiulio noro. Ir ką jūs manote? Iš kiekvieno darbuotojo sausio mėnesio atlyginimo buvo atskaityta beveik po pusantro šimto litų. Šauni darbuotojų motyvacija, tiesa?“ – ironiškai klausia apklausos dalyvis.

Darbdaviui – nemokamai

Irina – pajūrio kavinės virėja. Jos nuomone, darbdavys ne tik nemotyvuoja darbuotojų, bet ir savo elgesiu skatina jo negerbti. „Kai darbo daug, direktorius gali sau leisti kelti balsą, net keiktis. Kaip galima gerbti tokį žmogų? Be to, labai siutina tai, kad jis save vertina labiau nei kitus, – atvirauja moteris. – Vienas iš pavyzdžių – vakariniai šefo pasisėdėjimai su draugais. Mūsų darbo laikas baigiasi 22 val. Vis dėlto, jei direktorius vakaroja, turime būti darbe ir iki 23 val., ir iki 2 val. nakties. Už tai, aišku, niekas papildomai nemoka. Baisu prarasti darbą, tad ir tylime.“

Apie nemokamas paslaugas darbdaviui kalba ir Rimvydė, dirbanti valstybės įmonėje. „Viršininkė nesidrovi paprašyti paimti jos vaiką iš darželio ar nubėgti iki parduotuvės pirkinių“, – teigia moteris.

Netekti darbo

Mūsų pašnekovė Renata dirbo vienoje įmonėje pardavimo vadove. „Mūsų įmonėje niekada nebuvo itin artimo bendravimo – gyvenome išlikimo sąlygomis. Tiesą sakant, visas intrigas rezgė vadovė. Jos nuomone, darbuotojai dirba gerai, kai juntama nuolatinė konkurencija ir įtampa. Kelis kartus ieškojausi kito darbo, galvojau išeiti, bet gyvenu mažame mieste, kur darbo perspektyvos – gana miglotos“, – pasakoja moteris.

Didžiausias siaubas, pasak Renatos, prasidėjo tada, kai ji pastojo. „Su manimi vadovė liovėsi skaitytis. Suprask, be jos žinios pastojai – dabar gyvenk, kaip nori, – prisimena pašnekovė. – Jau ketvirtą nėštumo mėnesį mane išvarė atostogų, o į mano vietą atėjo vyrukas iš gatvės. Jis gavo keliais šimtais litų didesnį atlyginimą, kalėdinę premiją, be to, sulaukė malonaus vadovės elgesio. Laikas iki dekretinių atostogų priminė košmarą: jaučiausi „nurašyta“. Laimei, į tą siaubingą darbovietę nebegrįšiu.“

Apie tai, kad kai kuriose įmonėse net sirgti galima tik leidus darbdaviui, pasakoja vienoje statybų bendrovėje dirbantis Vadimas: „Kai pranešiau vadovui, kad liksiu namie, nes man pakilo temperatūra iki 39 laipsnių, jis pradėjo rėkti į ragelį. Neva kaip aš galiu sirgti, kai projektas nepriduotas?“ Jau kitą dieną vyras buvo statybų aikštelėje.

Menkos galimybės

Aleksandra dirba mažoje įmonėje, kur, pasak jos, didžiausia bėda ta, kad nėra perspektyvų. „Man atrodo, kad aš jau viską išmokau. Tad kas toliau? Aš noriu plėsti akiratį, tobulėti. Tačiau kaskart matau tą patį vaizdą: monotoniškas darbas prie kompiuterio, panikuojantis direktorius ir viskam apatiški bei nuolat niurzgantys kolegos“, – sako moteris.

Prisistatyti nenorėjusi pašnekovė taip pat dirba nedidelėje įmonėje.„Atėjau čia dirbti iš valstybinio sektoriaus, nes mačiau galimybių – gavau kūrybinio darbo, kur turėjau parodyti, ką ir kaip galiu pakeisti. Visa mano darbo esmė – interneto duomenų bazės kūrimas bei pateikimas visuomenei. Supratau, kad tai tiks kaip tik man, – prisipažįsta moteris. – Tačiau kai viskas buvo padaryta, darbas pakvipo monotonija. Dabar turiu ieškoti klientų, kuriems privalau siūlyti šios duomenų bazės paslaugas. Jaučiuosi klaikiai: nuo ryto iki vakaro – tas pats. Ateina kitas rytas – ir vėl tas pats...“

Pirmiausia – žmogiškumas

„Nesiskaitymą su darbuotojais lemia tiesiog pagarbos žmonėms stoka. Tai vidinės kultūros ir vertybių klausimas. Sunkmetis ar ne – tokių darbdavių visuomet esama, – tvirtina J. Mileškienė. – Iš dalies įtakos turi ir padėtis darbo rinkoje. Esant tokiam nedarbui, kai kurie darbdaviai mano galintys mažiau dėmesio skirti santykiams su darbuotojais, jų palaikymui bei motyvacijos skatinimui, nes šie ir taip laikosi įsikibę į savo darbą. Darbuotojai ir patys žino, jog, praradę darbą, kito taip greitai nesusiras. Kita vertus, toks požiūris galiausiai nutraukia darbuotojo ryšius su darbdaviu, atsiranda nepasitikėjimas, nepasitenkinimas, ir pirmai palankiai progai pasitaikius darbuotojas tokį darbdavį paliks.“

Pašnekovės teigimu, sunkmečiu taikomos griežtesnės vadovavimo formos, yra mažiau galimybių finansinėms ar kitokioms materialinėms paskatoms, tačiau darbdavio ir darbuotojo santykių ir pasitikėjimo lygį reikia stengtis išlaikyti visomis įmanomomis priemonėmis bei jį stiprinti. Ir čia jau reikia ir darbdavio kompetencijos, ir noro, ir pastangų.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kaip greitai rasti artimiausią vaistinę?

Netoli namų esanti vaistinė šiuo metu nebedirba? O gal esate išvykę, lankotės kitame mieste ir...

Medikai mokys, kaip elgtis žmogui praradus sąmonę ir kai ištinka klinikinė mirtis (1)

Antradienį Vilniaus Antakalnio poliklinikos prieigose Greitosios medicinos pagalbos ( GMP ) ir...

Seimas spręs dėl vaistinių skaičiaus ribojimo miestuose (21)

Seimas spręs, ar svarstyti pataisas, kuriomis siūloma nuo 2022 metų riboti to paties tinklo...

Tėvo ligoninėje netekęs vyras: traktuoju tai kaip žmogžudystę ir aplaidų darbą (542)

Jūrininkas Tomas Zigmantavičius atostogų metu Klaipėdoje planavo atšokti artimųjų vestuves ir...

Ląstelių terapija įvairiomis ligomis sergantiems pacientams žada naujas gydymosi galimybes (6)

Mokslo pažanga pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai eina į priekį – tai, kas anksčiau atrodė...

Top naujienos

„Lonely Planet“ Vilnių pripažino viena karščiausių Europos kelionių krypčių (1)

Didžiausias pasaulyje kelionių gidų leidėjas „ Lonely Planet “ Vilnių pripažino viena iš...

Ukrainietis kreipėsi į Trumpą ir lietuvius: ar jūs žinojote apie šiuos nusikaltimus? (272)

Gerbiamas JAV prezidente, ar amerikiečių ir lietuvių kariniai patarėjai žinojo apie Ukrainos...

Skvernelis įvardijo, kas jam kiša koją pildoma (46)

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad didžiausią grėsmę jo vyriausybės planuojamoms...

Moterį pašiurpino kelionė traukiniu į Kauną: esu nusivylusi, bet tylėti nebegaliu (118)

Kasdien į darbą Vilniuje iš Kauno ir atgal traukiniu Eglė (pavardė redakcijai žinoma) važiuoja...

Per karališkąsias vestuves – netikėtas vaizdas: operatorius vos negavo širdies smūgio (6)

Lėktuvas, skridęs į Hitrou oro uostą, pateko į objektyvą, bandžiusį įamžinti į...

Tūpsnis žemvaldžiams: paprasti mirtingieji apie tai galėtų nebent pasvajoti (64)

Publikavus DELFI tyrimą apie gyventojų interesus pažeidžiančias statybas Kėdainių rajono...

CSKA akys krypsta į Davidą Blattą, tačiau maskviečiai nepamiršta ir Šaro (24)

Toli nuo prieš sezoną keltų tikslų likęs Maskvos CSKA klubas žvalgosi, kas galėtų pakeisti...

Per savaitę Vilniuje – 240 pažeidimų dėl neišvežtų atliekų, skiriamos baudos (8)

Per savaitę Vilniuje užfiksuota beveik 240 pažeidimų tvarkant atliekas, daugiausia – dėl laiku...

Prieš pat svarbiausią abiturientų egzaminą – nerimą pasėjęs NEC akibrokštas (13)

Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą vertinsiantys mokytojai sukilo prieš naują...