Tačiau vienintelė gera žinia ta, kad galvą plėšantys simptomai po išgertuvių su amžiumi silpnėja, rašo healthland.time.com.
Tyrime, kuris skelbiamas žurnale „Alcoholism: Clinical and Experimental Research“ („Alkoholizmas: klinikiniai ir eksperimentiniai tyrimai“), mokslininkai meta iššūkį „visuotinai įsitvirtinusiam požiūriui“, esą pagirios žmogui senstant sunkėja. Šis įsitikinimas, jų teigimu, nebuvo pakankamai ištirtas.
Mokslininkų komanda, vadovaujama biologės Janne Tolstrup iš Danijos nacionalinio visuomenės sveikatos instituto, surinko duomenis apie alkoholio vartojimą ir pagirių simptomus iš 15 tūkst. žmonių. Šie duomenys buvo renkami Danijos sveikatos tyrimui, analizavusiam piktnaudžiavimą alkoholiu įvairiose amžiaus grupėse.
Dalyvių tyrėjai klausinėjo, kaip dažnai jie išgeria, ar per vieną pasisėdėjimą suvartoja daugiau kaip penkis alkoholio vienetus, ir kaip dažnai jie patiria devynis pagirių simptomus, pavyzdžiui, išsekimą, pykinimą, padažnėjusį širdies ritmą ir galvos skausmą.
Atsižvelgę į tokius faktorius kaip rūkymas, užkandžiavimas geriant alkoholį, suvartoto alkoholio kiekis bei išgertuvių dažnumas, tyrėjai lygino, kaip į alkoholį reaguoja jaunesnio ir vyresnio amžiaus žmonės.
Vidutinis suvartoto alkoholio kiekis buvo didžiausias tarp jauniausių ir vyriausių apklausos dalyvių. Jauniausi respondentai taip pat dažniausiai buvo linkę lėbauti. Tačiau tyrėjai nustatė, kad su amžiumi vyrai ir moterys patirdavo mažiau pagirių simptomų.
Pavyzdžiui, pykinimą kitą rytą po išgertuvių visuomet ar beveik visuomet jautė 21 proc. merginų nuo 18 iki 29 metų. Tačiau tarp moterų, vyresnių nei 60 metų, šis rodiklis siekė tik 3 proc.
Žinoma, alkoholio vartojimas skirtingo amžiaus grupėms gali reikšti skirtingus dalykus. 62 metų žmonėms jis gali sietis su vienu ar dviem vyno buteliais, išgertais per vakarienę sode, o 22 metų jaunuoliams – su daugybe alaus bokalų, po kurių sekė... ir kas gali tai prisiminti?
Taigi, regis, alkoholis kitą rytą ne visiems turėtų vienodai priminti vakarykštes linksmybes. „Gali būti, kad vyresnio amžiaus suaugusieji tiesiog geria mažiau, todėl vėliau jų nekankina sunkios pagirios“, - rašo mokslininkai.
Tačiau tikėtina, kad suveikia ir kiti faktoriai. Vyresnio amžiaus žmonės, pavyzdžiui, turi daugiau „alkoholio vartojimo patirties“ ir jų organizmai fiziologiškai gali labiau toleruoti alkoholį poveikį.
Gali būti ir taip, kad vyresni žmonės geriau žino, kaip išvengti pagirių, ir, tarkime, vakarėlio metu vartoja daug vandens. Autoriai neatmeta ir „natūralios atrankos proceso“, reiškiančio, kad žmonės, linkę patirti sunkias pagirias, iki pensijinio amžiaus liaujasi gėrę.
