Svarbiausia – nepanikuoti

Pasak medicinos centro „Northway” šeimos gydytojos Indrės Karneckienės, pajutus peršalimo simptomus, tikrai nereikia pradėti baimintis ir nerimauti. Pirmiausia, reikėtų pamėginti prisiminti, ar nebuvote vietoje, kur buvo nustatytas patvirtintas COVID-19 atvejis, rašoma pranešime spaudai.

Jeigu ne arba tikslios informacijos neturite, ir simptomai yra lengvi – peršti gerklę, sloga, temperatūra kyla iki 37,8 C , tikėtina, kad tai – paprastas peršalimas. Tokiu atveju rekomenduojama tiesiog likti namuose, gerti arbatas ir stebėti savo būklę. Sirgdamas neikite į darbą, parduotuvę, kavinę ar kitas vietas, kur kontaktuotumėte su kitais žmonėmis. Esant galimybei, namuose taip pat reikėtų stengtis turėti kuo mažesnį sąlytį su šeimos nariais, izoliuotis nuo vyresnio amžiaus ir sergančių lėtinėmis ligomis.

„Nors nevertėtų panikuoti, jei pajutote peršalimo simptomus, kai neturėjote glaudaus kontakto su galimai užsikrėtusiuoju kornavirusu, vis dėlto reikėtų pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju. Būklei negerėjant, diagnozei nustatyti Jums gali būti paskirti tyrimai – bendras kraujo, CRB (C-reaktyvinio baltymo) ir COVID-19. Šiuo metu koronaviruso testus jau galima atlikti ir privačiose laboratorijose”, – sako I. Karneckienė.

Indrė Karneckienė

Kada skambinti į specialią liniją?

Kreiptis į Koronos karštąją liniją (1808) reikia, jeigu turėjote kontaktą su sergančiu COVID-19 infekcija asmeniu ar lankėtės vietoje, kur buvo patvirtintas atvejis. Koronaviruso rizika padidėja, jei kontaktas buvo uždaroje aplinkoje (namuose, klasėje, posėdžių salėje, ligoninės laukimo salėje ir pan.) su sergančiuoju COVID-19 liga ilgiau nei 15 minučių, taip pat jei sėdėjote lėktuve ne toliau kaip per dvi sėdimas vietas nuo sergančiojo COVID-19 liga arba neseniai grįžote iš užsienio.

Kaip atskirti peršalimą ir COVID-19?

Šeimos gydytojos teigimu, pacientai dažnai teiraujasi, kaip atskirti peršalimą ir koronavirusą, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kokie būdingi ir nebūdingi simptomai vienai ir kitai ligai.

„Perštinčios akys, užsikimšusi nosis dažniausiai yra sezoninės alergijos arba viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, kitaip – peršalimo ligų požymiai. Sezoninių alergijų simptomai paprastai pasireiškia galvos srityje, kitose kūno vietose gali išryškėti odos bėrimas. Koronaviruso ir gripo simptomai pasireiškia visame kūne. Gripas ir COVID-19 paveikia apatinius kvėpavimo takus. Susirgus kažkuria šių ligų, tikėtina, nebus slogos, tačiau gali skaudėti gerklę, pasireikšti kosulys, karščiavimas ar net dusulys. Jeigu jaučiatės itin blogai, galima įtarti COVID-19 sukeltą infekciją. Ja susirgus dažnai jaučiamasi itin silpnai, maudžia kūną. Sezoninė alergija taip pat vargina, tačiau ji nesukelia raumenų, sąnarių skausmo. Peršalimo simptomai palaipsniui praeina – po kelių dienų poilsio režimo ir tinkamo simptominio gydymo ligonis ima jaustis geriau. Tik jei žmogus yra senyvo amžiaus arba serga kitomis ligomis, ir lengvą peršalimą ar gripą išgydyti užtrunka ilgiau. Sergant sunkia gripo arba COVID-19 forma būklė, atvirkščiai, blogėja. Tačiau dusulys gali būti ir gripo komplikacijos – plaučių uždegimo – požymis. Svarstant apie koronaviruso tikimybę, svarbu įvertinti kitas aplinkybes – ar neseniai keliavote, ar kas nors iš aplinkinių keliavo, jei keliavo, ar turėjo kontaktą su žmonėmis iš teritorijų, kuriose fiksuojamas COVID-19 protrūkis”, – aiškina medikė.

Įtariamu koronaviruso infekcija laikomas:

- asmuo su ūmia kvėpavimo takų infekcija (staigiai prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) ir 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo ar gyveno teritorijose, kur vyksta COVID-19 ( koronaviruso infekcijos) protrūkiai ar plitimas visuomenėje;
- asmuo su ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomais ir buvęs artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atveju 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios;
- asmuo su sunkia ūmia kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas), kuriam būtina hospitalizacija ir nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.

„Noriu priminti, kad siaučiant koronavirusui, niekur nedingsta ir kitos ligos. Perštinti gerklė, galvos skausmas, kaulų laužymas ir kiti gripą ar paprasčiausią peršalimą primenantys simptomai nereiškia, jog užsikrėtėte koronavirusu. Svarbiausia išlaikyti šaltą protą, nepanikuoti ir dėl peršalimo, gripo simptomų įprasta tvarka kreiptis į savo šeimos gydytoją”, – pataria Indrė Karneckienė.

Tyrimai ne visagaliai

Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas tikina, kad tik tyrimai gali patvirtinti, kad sergate COVID-19 infekcija. Pasak jo, atsiranda vis daugiau šiai infekcijai būdingų simptomų ir tik uoslės ar skonio praradimas be ryškios slogos yra labiau būdingi naujam koronavirusui.

Tačiau, patyrusio specialisto teigimu, ir tyrimai, deja, ne visagaliai. „Taip, jei nosiaryklės tepinėlis teigiamas – galima beveik vienareikšmiškai teigti, kad jūs šia infekcija sergate. Bet jeigu tepinėlio atsakymas neigiamas – vis tiek lieka bent 20 procentų tikimybė, kad naujojo koronaviruso jums tiesiog nenustatė. Kraujo tyrimai patikimi tik po dešimties dienų nuo sirgimo (ne užsikrėtimo) pradžios, todėl jie taip pat netinka ankstyvai diagnostikai”, – aiškina gydytojas.

Tai ką gi daryti tokiu atveju, jei koronaviruso diagnozė įtariama, bet nepatvirtinta? „O gi tai, ką išmokome per pandemiją ir karantiną. Pirmoji taisyklė: susirgote – izoliuokitės ir stebėkite save. Nėra taip svarbu sužinoti, kokiu virusu užsikrėtėte, svarbu – jo neplatinti ir laiku pastebėti galimas komplikacijas. Ar tai COVID-19, ar paprastas peršalimas - didžiajai daliai žmonių jis praeis nepastebimai ir lengvai. Svarbu apsaugoti artimuosius ir silpnesnius, kad vėliau nekaltinti savęs dėl jų sunkios būklės”, – pataria Valerijus Morozovas.

„O kaip gi aš pats? Kas manimi pasirūpins?" – tikriausiai pagalvojote ne vienas. „Jeigu reikės, Jumis tikrai bus profesionaliai pasirūpinta”, – užtikrina šeimos gydytojas. „Nesvarbu ar COVID-19, ar gripas, ar kitas virusas – jeigu nepavyksta susitvarkyti su simptomais, nepadeda paskirtas gydymas, atsiranda dusulys, galvos svaigimas, nenumalšinamas vaistais skausmas, neaiškios kilmės bėrimas, neįprastas mieguistumas ir vangumas, vėmimas ir viduriavimas, kai gydantis namuose nepavyksta atstatyti prarastų skysčių kiekio – reikia skubiai kreiptis pagalbos, nepaisant to koks virusas ar bakterija Jums kenkia”, – aiškina gydytojas.

„Svarbiausia, kad bijodami užsikrėsti naujuoju virusų mes nenurašytumėme bet kokio simptomo koronavirusui, neapleistumėme kitų ligų ar sveikatos sutrikimų ir nepradėtumėme reikalingo gydymo vien dėl užsikrėtimo baimės”, – pabrėžia Valerijus Morozovas.

Sveikatos priežiūros įstaigų veikla šiuo metu organizuojama laikantis visuomenės sveikatos saugos priemonių, reguliuojant pacientų srautus ir užtikrinant jų saugumą. Tad jei pajutote neraminančius simptomus nepanikuokite ir nesibaiminkite, bet pasirūpinkite savo sveikata laiku.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (21)