JAV Rokfelerio universiteto mokslininkas Nicholas Stavropoulos įsitikinęs, kad miega visi gyvūnai, vis tik mokslininkai iki šiol mažai žino apie miegą. Na o dabar pavyko praskleisti paslapties šydą.
Mokslininkai išbandė nemigos geną su 20 tūkst. vaisinių muselių. Jie atrado visiškai naują, miegą veikiant mechanizmą. Su infraraudonaisiais spinduliais tikrindami, kada muselės užmiega, ekspertai paskaičiavo, kad muselės su nemigos genu per dieną miegodavo po 317 min. (5,28 val.) ir dažnai prabusdavo, o muselės iš kontrolinės grupės – po 927 min. (15,45 val.).
Mokslininkai padarė išvadą, kad nemigos genas gali veikti per homeostatinius mechanizmus. Šie mechanizmai, priešingai nuo išsamiai ištirtų cirkadinių ritmų, veikia organizmą, nepriklausomai nuo paros laiko. Genas veikia imdamas tam tikrus baltymus iš smegenų ląstelių. Šie baltymai padeda užmigti.
Pašalinus geną iš muselių neuronų, situacija keisdavosi. Muselės prastai miegojo, tačiau ilgiau gyveno. Vadinasi, miego sutrikimai ne visada turi padarinių gyvenimo trukmei.
