Bent jau pelėms ši hipotezė pasitvirtino. Šią savaitę Naujajame Orleane vykusios Neurobiologų konferencijos dalyviai pristatė tyrimo rezultatus, kuriuose teigiama – senoms pelėms perpiltas jaunų pelių kraujas padėjo užkirsti kelią kai kuriems su amžiumi susijusiems kognityviniams pokyčiams.

2011 metais mokslininkas Saulis Villeda kolegomis iš Stanfordo universiteto Kalifornijoje pademonstravo galįs paspartinti naujų ląstelių augimą senų pelių smegenyse – tereikia šioms pelėms perpilti naujų pelių kraują.

„Žinojome, kad kraujas labai svarbus smegenų ląstelėms, tačiau nežinojome, jog jis svarbus ne tik ląstelių atsinaujinimui“, - sakė akademikas.

Mokslininkai ištyrė kognityvinius pokyčius, lyginami senų ir jaunų pelių gebėjimus.

Senų pelių, kurioms buvo perpiltas jaunų pelių kraujas, smegenų hipokampo audinio tyrimas atskleidė, jog genų skaičius nuo 200 padidėjo iki 300. Pastebima, kad suaktyvėjo genai, susiję su mokymusi ir atmintimi. Be to, akademikai užfiksavo ir pokyčių kai kuriuose su nervinių ląstelių augimu susijusiuose baltymuose.

Jauno kraujo perpylimas taip pat padidino smegenyse esančių neuronų jungčių skaičių ir aktyvumą, ko senų pelių kraujas padaryti nepajėgus.

Norėdami nustatyti, ar kraujo perpylimas gali pagerinti kognityvinius sugebėjimus, mokslininkai per mėnesį 12-ai pelių suleido po aštuonias jaunų ar senų pelių kraujo plazmos injekcijas. Kraujo plazmą akademikai eksperimentui pasirinko norėdami išvengti bet kraujo ląstelių poveikio tyrimo rezultatams.

Vėliau pelėms teko atlikti standartinį atminties testą – rasti vandenyje paslėptą platformą. Senos pelės, gavusios jaunų graužikų kraujo plazmos, greičiau įsimindavo, kur rasti platformą, nei tos, kuruos gavo seno kraujo plazmos.

Norėdami tiksliai nustatyti, kuri smegenų sritis atsakinga už kognityvinių gebėjimų pokyčius, mokslininkai su pelėmis atliko baimės bandymą. Jauno kraujo plazmos gavusios pelės geriau atsimindavo su tam tikra veikla susijusią baimę, aktyvavusią hipokampą. Tai reiškia, jog jauno kraujo ląstelės tikrai turi įtakos šios smegenų srities darbui.
Taigi ką tokio turi jaunas kraujas, ko neturi senas?

„Mums kol kas nepavyko tiksliai įvardyti nei vieno atskiro veiksnio, atsakingo už jauno kraujo plazmos jauninančias savybes“, - teigia vienas iš tyrimą atlikusių mokslininkų Tony Wyssas Coray. Jo komanda renkasi tarp dviejų kandidatų į lemiamo veiksnio titulą – tai lipidai ir hormonai.

Ekspertai tikisi, jog vieną dieną savo tyrimo rezultatus galės pritaikyti žmonėms ir padėti jiems įminti jaunystės ir geros savijautos paslaptį. Tačiau iki tol dar laukia ilgas ir sunkus kelias.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (44)