Pavyzdžiui, vilniečiui Klemensui, turinčiam lėtinių ligų, net ir po dviejų vakcinos dozių nesusiformavo pakankamas imunitetas prieš koronavirusą. Tai paliudijo dviejose skirtingose laboratorijose atlikti antikūnų tyrimai. Taigi, jis buvo vienas iš tų, kurie ypač laukė galimybės pasiskiepyti trečiąja, sustiprinančiąja vakcinos nuo koronaviruso doze.
Kadangi antrąja doze vyras buvo paskiepytas tik gegužę, manė, jog trečiosios dozės dar teks palaukti. Tačiau vieną dieną, kai, kaip pats sakė, neturėdamas ką veikti, pabandė užsiregistruoti trečiajam skiepui, maloniai nustebo sužinojęs, kad revakcinuotis gali jau nuo rugsėjo 30-osios, taigi nepraėjus nė pusmečiui po antrosios dozės.
Pabandę trečiajam skiepui užsiregistruoti panašiu laiku paskiepyti jo bičiuliai revakcinacijai pakviesti kur kas vėliau: vienas nuo lapkričio 25, kitas nuo gruodžio 15 dienos. Tiesa, jie neturėjo imunitetą slopinančių lėtinių ligų ir buvo jaunesni nei 65 metų.
Kaip žinia, laikui bėgant antikūnų kiekis paskiepytiems žmonėms mažėja. Tai parodė ir neseniai Santaros klinikose atliktas medikų, kurie Lietuvoje paskiepyti vieni pirmųjų, tyrimas.
„Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, prasidėjus vakcinacijai nuo COVID-19 ligos, įgyvendina saugios ligoninės politiką. Norėdamos užtikrinti pacientų ir darbuotojų epidemiologinę saugą, periodiškai tikrina darbuotojų imuninį statusą, t. y. atlieka tiek persirgusių COVID-19 liga, tiek paskiepytų darbuotojų antikūnų kiekio nustatymo tyrimus“, – portalui „Delfi“ pasakojo Santaros klinikų Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja Vilija Gurkšnienė.
Pasak jos, po pusės metų nuo paskiepijimo antrąja vakcinos nuo koronaviruso doze buvo patikrintas antikūnų kiekis 5439 darbuotojams.
„Jaunesnių darbuotojų (19–34 metų) antikūnų titrai nustatyti aukštesni, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis, tačiau po pusės metų antikūnų titras buvo mažėjantis visose amžiaus grupėse“, – teigė V. Gurkšnienė.
Apie tai, ar asmenys, kurie persirgo ir buvo paskiepyti nuo koronaviruso, net ir po tam tikro laiko išsaugojo daugiau antikūnų, domenų kol kas nėra.
„Tam, kad darytume išvadą apie įgyto imuniteto efektyvumą persirgusiam ir paskiepytam asmeniui, dar trūksta duomenų“, – kalbėjo gydytoja.
Tad ar verta jau galvoti apie trečiąją vakcinos nuo koronaviruso dozę tiems, kurie buvo paskiepyti maždaug prieš pusmetį?
Sveikatos apsaugos ministro patarėja ryšiams su visuomene Aistė Šuksta portalui „Delfi“ sakė, kad kol kas apie visuotinę vakcinaciją trečiąja sustiprinančiąja doze dar nekalbama.
Revakcinuotis siūloma tik tam tikroms visuomenės grupėms, pvz., žmonėms sergantiems tam tikromis ligomis, vyresniems nei 65 metų asmenims, kuriems po antros vakcinos dozės praėjo 6 mėnesiai, taip pat tiems, kurie buvo paskiepyti vieni pirmųjų, tai yra visiems medicinos, slaugos, globos darbuotojams, su jais susijusiais asmenims, teikiantiems paslaugas gydymo, slaugos ar globos įstaigose, ir panašiai.
Tiesa, yra asmenų, kurie jau beveik prieš pusmetį pasiskiepijo, tačiau yra jaunesni nei 65 metų ir nedirbantys medicinos, slaugos ar globos įstaigose bei neturintys rimtų gretutinių ligų. Paklausta, ar jiems reikėtų jau registruotis revakcinacijai, pašnekovė atsakė: „Jeigu jie nedirba medicinos, slaugos ir globos sektoriuose, nėra niekaip su tuo susiję bei nėra ten savanoriaujantys, jiems nereikėtų skiepytis sustiprinančiąja doze.
Santaros klinikos atliko tyrimus, kuriuose tirtas pasiskiepijusių dviem vakcinos dozėmis antikūnų kiekis po 3 mėnesių ir po 6 mėnesių. Nustatyta, kad antikūnų kiekis ypatingai pradeda mažėti 65+ amžiaus grupėje, kuomet yra jau nepakankamai antikūnų, kad užtikrintų organizmo atsaką. Todėl šiems žmonėms rekomenduojama skiepytis sustiprinančiąja doze“.
Kita grupė, kuriai rekomenduojama skiepytis sustiprinančiąja vakcinos doze, anot ministerijos atstovės, yra žmonės, kuriems dėl tam tikrų ligų arba vartojamų vaistų nesusiformuoja pakankamas imuninis atsakas koronavirusui.
Skiepytis sustiprinančiąja vakcinos doze rekomenduojama ir slaugos, globos bei medicinos darbuotojams, nuolatos būnantiems aplinkoje, kurioje tikimybė susirgti bei pernešti virusą kitiems, pvz., pacientams, yra kur kas didesnė.
Į klausimą, ar verta registruotis trečiajai dozei tiems, kurie nepriklauso minėtosioms grupėms, A. Šuksta atsakė: „Sistema jiems leis registruotis, bet to daryti nereikia ir jiems dar nepriklauso trečiasis skiepas, nes nėra pakankamai mokslinių tyrimų, įrodančių, kad asmeniui, kuris yra jaunesnis nei 65+ ir nėra aktyvioje COVID-19 aplinkoje, kaip, pvz., medikai, slaugos ar globos darbuotojai, reikėtų sustiprinančios dozės“.
Net ir tiems, kuriems po dviejų dozių praėjus tam tikram laikui liko labai mažai antikūnų, nors jie nepriklauso rizikos grupėms, kurias planuojama revakcinuoti, pašnekovė siūlė neskubėti skiepytis sustiprinančiąja doze: „Nėra gamintojų tyrimo, kuris pasakytų, kad, esant tam tikrai antikūnų turėjimo ar neturėjimo ribai, jau reikėtų leisti sustiprinančiąją dozę.
Kol kas mes stebime, ką daro gamintojai, kokius atlieka mokslinius tyrimus. „Pfizer“ žadėjo išvadas pateikti birželio pabaigoje, bet kol kas tyrimas neišleistas. Europos šalys dėl revakcinacijos atsargiai priiminėja sprendimus. Mes esame vieni iš pirmųjų, pradėjusių skiepijimą sustiprinančiąja doze. Šiuo metu, man atrodo, yra tik keturios šalys Europoje, kurios vakcinuoja tam tikras visuomenes grupes sustiprinančiąja doze“.
Naujausiais duomenimis, iš viso Lietuvoje bent viena vakcinos doze pasiskiepytų Lietuvos gyventojų yra 60,8 proc. Tarp suaugusiųjų paskiepytų yra 71,5 proc.
