Jakubauskienė įvardijo, kokios sumos gali pririreikti požeminei ligoninių infrastruktūrai paruošti

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad siekiant tinkamo šalies ligoninių pasirengimo karo bei kitoms krizinėms situacijoms, gali prireikti 100 mln. eurų. Tačiau, pažymi ministrė, kol nėra tikslaus turimos gydymo įstaigų požeminės infrastruktūros vertinimo, todėl šis skaičius, anot jos, yra hipotetinis.

„Infrastruktūros pasirengimas apima keletą dalykų – vandens gręžinių, kuro talpyklų parengimą, deguonies turėjimą ir ryšio priemonių užtikrinimą. (...) Kol kas parengties vertinimas yra hipotetinis. Sumos yra nepagrįstos realiais vertinimais“, – antradienį pasakojo į Seimo konservatorių frakcijos posėdį pakviesta M. Jakubaukienė.

„Vertinimai kaštų, kiek mums reikėtų pasirengimui, svyruoja. Jeigu reikėtų pasakyti skaičių, kurį turime ant stalo, visiškai hipotetinį, tai yra 100 mln. eurų“, – nurodė ji.

Visgi, pasak jos, dar šiais metais numatyta detali galimybių studiją, kuri leis kalbėti apie tikslesnį lėšų poreikį.

„Ministerijos veiksmų plane yra numatyta detali galimybių studija, kai konkretus inžinierius važiuoja į konkrečią ligoninę, vertina konkretų pasirengimo lygį ir investicijų poreikį“, – teigė ministrė.

„Pagrindinis planas iki šiol, kuris buvo svarstomas, tai yra (ligoninių – ELTA) pasiruošimas trims dienoms. (...) Tačiau šiuo metu svarstome dvi alternatyvas – kiek kainuotų pasiruošti trims dienoms ir dešimčiai dienų, kiek vyksta aktyvūs kariniai veiksmai“, – tikino ji.

ELTA primena, kad vasario pradžioje sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė pripažino, kad šalies sistema nėra pasirengusi karinėms, hibridinėms ir civilinėms grėsmėms.

„Situacija, švelniai tariant, nėra gera. Pasiruošimas nėra tinkamo lygio. Dėl to sveikatos sistemos pasirengimas civilinėms, hibridinėms ir karinėms grėsmėms yra vienas iš mūsų prioritetų“, – interviu laidoje „ELTA kampas“ tikino sveikatos apsaugos ministrė.

Jos teigimu, itin daug dėmesio numatoma skirti infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių, kompetencijų stiprinimui ir visos sistemos valdymo pasirengimui.

Praėjusią savaitę paskelbtas Jaunųjų gydytojų asociacijos užsakymu atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvos medikų pasirengimu suteikti pirmąją pagalbą ekstremalių situacijų metu visiškai pasitiki tik 2 iš 10-ies šalies gyventojų.

SAM nurodė, kad siekiant gerinti situaciją, iki 2027 m. numatyta apmokyti veikti krizės sąlygomis apie 6 tūkst. sveikatos sektoriaus specialistų.