aA
Kad blogai sukramtyta mėsa nepūtų žarnyne ir neprišauktų vėžio, Nacionalinio vėžio instituto gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia siūlo ją valgyti faršo pavidalo – kaip dešreles, frikadeles, kotletukus, zuikius ir taip toliau.
© Shutterstock nuotr.

„Malta mėsa iki galo suskaldoma dvidešimties fermentų. Lacto, bifido bakterijos nepajėgia suskaldyti didelių mėsos gabalų, atsidūrusių žarnyne, tad jų funkcijas perima puvimo bakterijos: kaupiasi dujos, gurga žarnyne, raižo pilvą, kurs kietas, kaip būgnas. Pasiguldai žmogų ir tiesiog gali maršą atgroti ant jo pilvo, koks išpūstas ir dujų pilnas. Tačiau niekas į tai nekreipia dėmesio, nors puvimo produktams organizmą nuodijant 5-6 metus, iššaukiamas vieno ar kito organo suvėžėjimas“, – DELFI sakė J. Ruolia.

Klausiamas, ką daryti su gyvūniniais riebalais, fitoterapeutas pabrėžė, kad jie – visuotinai reabilituojami ir tai daro galingiausi sveikatos institutai.

„Tačiau susimąstyti reikia tiems, kurie turi padidintą skrandžio sulčių rūgštingumą ir dėl to nuolat kankina rėmuo. Prašykite gydytojų, kad jie iki galo išgydytų skrandžio dugno uždegimą, o ne užblokuotų druskos rūgšties sintezę preparatais, – patarė J. Ruolia. – Negi sunku mėnesį ar du pagerti miškinės ar pelkinės sidabražolės ir pasivolioti? Mielieji, išsigydykite skrandžio dugno uždegimus!“

Juozas Ruolia
Juozas Ruolia
© DELFI / Audrius Solominas

Fitoterapeuto vaikystėje šią problemą mamos ir močiutės spręsdavo ąžuolo žievės arbata. Duodavo silpno nuoviro ir liepdavo pasivolioti, net ant galvos pastovėti, kad būtų suteptas skrandis, sugytų jo dugnas ir nesiskirtų druskos rūgšties perteklius.

„Kai druskos rūgštį blokuojame įvairiais preparatais, nelieka kam įsisavinimui paruošti gyvulinių riebalų. Tada žarnyne riebalai taip pat padeda pūti, atkeliavę neapviškinti druskos rūgštimis, t. y., neamulguoti, kokybiškai neapdoroti mūsų tulžies, ilgainiui jie gali sukelti pasislėpusią ligą. Tūkstančiai žmonių, atėjusių pas mane ir kitus medikus, aiškina, kad šventai gyveno ir stebisi, iš kur vėžys. O kad pilvas amžinai gurgėjo ir keturis kartus per valandą išleisdavo dujas, nekreipė dėmesio, nors tai rodė, kad žarnyne puvo riebalai, puvo dideliais gabalais valgyta mėsa – šašlykai, karbonadai“, – aiškino fitoterapeutas.

J. Ruolia reabilituoja riebalus, bet įspėja steikų gerbėjus: įsivaizduoju, kuo jiems baigiasi
© DELFI montažas

J. Ruolia su pasibaisėjimu žiūri į steikus, juos vadindamas atskiros kultūros atskira tradicija: „Neturiu statistikos, bet įsivaizduoju, kuo tiems vargšeliams steikininkams baigiasi. Ar jie tikrai iki faršo smulkumo sukramto mėsą, kuri suskaldoma iki amino rūgščių?“

Prof. R. Stukas: viskas priklauso nuo kiekio

Lašiniai yra gyvūninės kilmės riebalai, savo sudėtyje turintys cholesterolio. „Tačiau šios medžiagos žmogui irgi reikia, tad viskas priklauso nuo kiekio“, – teigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas.

Kiaulienos lašinius lygindamas su kitais gyvūniniais riebalais, daktaras akcentavo, kad jų biologinė vertė – didžiausia, nes didžiausias polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis.

„Palyginti su jautienos lašiniais, akivaizdžiai matyti, kad kiaulienos lašiniai elastingesni, minkšti, o jautienos – kieti, trupa, taigi, juose itin didelis sočiųjų riebalų rūgščių kiekis, kuris itin nepalankus sveikatai, nes skatina aterosklerozės vystymąsi“, – įspėjo prof. R. Stukas.

J. Ruolia reabilituoja riebalus, bet įspėja steikų gerbėjus: įsivaizduoju, kuo jiems baigiasi
© DELFI / Tomas Vinickas

Valgomi nedideliais kiekiais lašiniai realios rizikos nesukels. „Tačiau sūdymas ir rūkymas yra koservavimas, o konservuotas maistas kasdienei mityba netinka, gali būti vartojamas retkarčiais, kai nėra galimybių pavalgyti šviežiai pagaminto maisto“, – pabrėžė prof. R. Stukas.

Net vegetarų sąjungai vadovaujanti K. Vaištarenė lašinius laiko geresniu pasirinkimu už mėsą: „Jie – ne baltyminių struktūrų todėl mažiau kenksmingi, be to kažkiek šarmina organizmą. Aš pati lašinius išbraukusi iš savo mitybos, tačiau kiti jei nori gali valgyti, tik ne kaži kiek, per savaitę pora kartų po gabalėlį“, – DELFI sakė ji.

Kiaulienos – per daug, jautienos – per mažai

Lietuvos statistikos duomenimis per paskutinį dešimtmetį jautienos vartojimas Lietuvoje labai sumažėjo. Vidutiniškai per metus vienam Lietuvos gyventojui 2004 metais teko 11 kilogramų jautienos, o 2014 metais vos 4 kilogramai.

Mėsos suvartojimo statistika
Mėsos suvartojimo statistika
© DELFI

Per pastaruosius 10 metų paukštienos vartojimas išaugo nuo 18 iki 26 kg vidutiniškai vienam gyventojui per metus, kiaulienos – nuo 36 iki 49 kg vidutiniškai vienam gyventojui per metus. Profesoriaus R. Stuko nuomone, tai gerokai per daug, tad kiaulienos vartojimą reikėtų mažinti, o jautienos galėtume vartoti kiek daugiau.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gydytojai nebuvo matę nieko panašaus: vyras iškosėjo broncho formos didžiulį kraujo krešulį (10)

Atsikosėti krauju – pavojingas simptomas, nors ir nėra retas. Kalifornijos medikus stipriai...

Daugiausia gripu ir peršalimo ligomis serga Kaune

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ( ULAC ) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis...

Pokyčiai nuo sausio 1-osios: vaistų galėsime įsigyti ir degalinėse (147)

Sveikatos apsaugos ministerija ( SAM ) primena, kad nuo sausio 1 dienos bus leidžiama tam tikrus...

Netrukus vaistų įsigyti bus galima ne tik vaistinėse (8)

Sveikatos apsaugos ministerija ( SAM ) primena, kad nuo sausio 1 dienos bus leidžiama tam tikrus...

„Mokslo ekspresas“: apie didžiausią žudiką maniaką (1)

Europoje ir Lietuvoje siautėja žudikas maniakas – infarktas . Laidoje išgirsite apie Lietuvos...

Top naujienos

Kručinskai vaiko teisių į namus nebeįsileis: gyvename baimėje (58)

Eglė ir Gintaras Kručinskai atgavo vaikus po to, kai sutiko su Vaiko teisių apsaugos tarnybos...

Premjeras dėl galimos įtakos konservatoriams kreipėsi į specialiąsias tarnybas papildyta Landsbergio ir VSD komentarais  (642)

Premjeras Saulius Skvernelis neatsiima savo žodžių, kad konservatoriams galimai įtaką galėjo...

Seimas taiso savo klaidas: padidino mokesčius turtingiesiems (10)

Priimdami mokesčių reformą parlamentarai praleido pro akis faktą, jog dideles pajamas...

Streikuojantys mokytojai sulaukia ir finansinės paramos (203)

Penktą savaitę streikuojantys mokytojai sulaukia ne tik moralinės, bet ir finansinės paramos.

Juozo Statkevičiaus ir Julijos Janus konfliktas internete sukėlė audrą: lietuviško kaimo šaknys išlindo (29)

Lietuviškosios mados korifėjus Juozas Statkevičius itin aštriai pakomentavo, ką mano apie...

Vyriausybė nenori Vėlinių paskelbti nedarbo diena (40)

Vyriausybė ketina trečiadienio posėdyje nepritarti Seimo narių siūlomoms Darbo kodekso...

Neramios kojos gali išvaryti iš proto: sindromas atsiranda dėl kelių medžiagų trūkumo (10)

Jei nuolat maudžia, trūkčioja, dilgčioja kojas, norite jas judinti, kad nors trumpam nieko...

Sumaištis Prancūzijoje: Maskva grįžta ir gali smogti daug taikliau (247)

Emmanuelis Macronas sėkmingai išsisuko nuo kibernetinių atakų ir melagingų pranešimų, kurie...

Prezidentūros atsakas Kremliui: uodui įkandus taip pat skauda (191)

Lietuvos atsakas į Rusijos agresiją Kerčės sąsiauryje yra reakcija į šliaužiančią Kremliaus...