aA
Kad blogai sukramtyta mėsa nepūtų žarnyne ir neprišauktų vėžio, Nacionalinio vėžio instituto gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia siūlo ją valgyti faršo pavidalo – kaip dešreles, frikadeles, kotletukus, zuikius ir taip toliau.
© Shutterstock nuotr.

„Malta mėsa iki galo suskaldoma dvidešimties fermentų. Lacto, bifido bakterijos nepajėgia suskaldyti didelių mėsos gabalų, atsidūrusių žarnyne, tad jų funkcijas perima puvimo bakterijos: kaupiasi dujos, gurga žarnyne, raižo pilvą, kurs kietas, kaip būgnas. Pasiguldai žmogų ir tiesiog gali maršą atgroti ant jo pilvo, koks išpūstas ir dujų pilnas. Tačiau niekas į tai nekreipia dėmesio, nors puvimo produktams organizmą nuodijant 5-6 metus, iššaukiamas vieno ar kito organo suvėžėjimas“, – DELFI sakė J. Ruolia.

Klausiamas, ką daryti su gyvūniniais riebalais, fitoterapeutas pabrėžė, kad jie – visuotinai reabilituojami ir tai daro galingiausi sveikatos institutai.

„Tačiau susimąstyti reikia tiems, kurie turi padidintą skrandžio sulčių rūgštingumą ir dėl to nuolat kankina rėmuo. Prašykite gydytojų, kad jie iki galo išgydytų skrandžio dugno uždegimą, o ne užblokuotų druskos rūgšties sintezę preparatais, – patarė J. Ruolia. – Negi sunku mėnesį ar du pagerti miškinės ar pelkinės sidabražolės ir pasivolioti? Mielieji, išsigydykite skrandžio dugno uždegimus!“

Juozas Ruolia
Juozas Ruolia
© DELFI / Audrius Solominas

Fitoterapeuto vaikystėje šią problemą mamos ir močiutės spręsdavo ąžuolo žievės arbata. Duodavo silpno nuoviro ir liepdavo pasivolioti, net ant galvos pastovėti, kad būtų suteptas skrandis, sugytų jo dugnas ir nesiskirtų druskos rūgšties perteklius.

„Kai druskos rūgštį blokuojame įvairiais preparatais, nelieka kam įsisavinimui paruošti gyvulinių riebalų. Tada žarnyne riebalai taip pat padeda pūti, atkeliavę neapviškinti druskos rūgštimis, t. y., neamulguoti, kokybiškai neapdoroti mūsų tulžies, ilgainiui jie gali sukelti pasislėpusią ligą. Tūkstančiai žmonių, atėjusių pas mane ir kitus medikus, aiškina, kad šventai gyveno ir stebisi, iš kur vėžys. O kad pilvas amžinai gurgėjo ir keturis kartus per valandą išleisdavo dujas, nekreipė dėmesio, nors tai rodė, kad žarnyne puvo riebalai, puvo dideliais gabalais valgyta mėsa – šašlykai, karbonadai“, – aiškino fitoterapeutas.

J. Ruolia reabilituoja riebalus, bet įspėja steikų gerbėjus: įsivaizduoju, kuo jiems baigiasi
© DELFI montažas

J. Ruolia su pasibaisėjimu žiūri į steikus, juos vadindamas atskiros kultūros atskira tradicija: „Neturiu statistikos, bet įsivaizduoju, kuo tiems vargšeliams steikininkams baigiasi. Ar jie tikrai iki faršo smulkumo sukramto mėsą, kuri suskaldoma iki amino rūgščių?“

Prof. R. Stukas: viskas priklauso nuo kiekio

Lašiniai yra gyvūninės kilmės riebalai, savo sudėtyje turintys cholesterolio. „Tačiau šios medžiagos žmogui irgi reikia, tad viskas priklauso nuo kiekio“, – teigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas.

Kiaulienos lašinius lygindamas su kitais gyvūniniais riebalais, daktaras akcentavo, kad jų biologinė vertė – didžiausia, nes didžiausias polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis.

„Palyginti su jautienos lašiniais, akivaizdžiai matyti, kad kiaulienos lašiniai elastingesni, minkšti, o jautienos – kieti, trupa, taigi, juose itin didelis sočiųjų riebalų rūgščių kiekis, kuris itin nepalankus sveikatai, nes skatina aterosklerozės vystymąsi“, – įspėjo prof. R. Stukas.

J. Ruolia reabilituoja riebalus, bet įspėja steikų gerbėjus: įsivaizduoju, kuo jiems baigiasi
© DELFI / Tomas Vinickas

Valgomi nedideliais kiekiais lašiniai realios rizikos nesukels. „Tačiau sūdymas ir rūkymas yra koservavimas, o konservuotas maistas kasdienei mityba netinka, gali būti vartojamas retkarčiais, kai nėra galimybių pavalgyti šviežiai pagaminto maisto“, – pabrėžė prof. R. Stukas.

Net vegetarų sąjungai vadovaujanti K. Vaištarenė lašinius laiko geresniu pasirinkimu už mėsą: „Jie – ne baltyminių struktūrų todėl mažiau kenksmingi, be to kažkiek šarmina organizmą. Aš pati lašinius išbraukusi iš savo mitybos, tačiau kiti jei nori gali valgyti, tik ne kaži kiek, per savaitę pora kartų po gabalėlį“, – DELFI sakė ji.

Kiaulienos – per daug, jautienos – per mažai

Lietuvos statistikos duomenimis per paskutinį dešimtmetį jautienos vartojimas Lietuvoje labai sumažėjo. Vidutiniškai per metus vienam Lietuvos gyventojui 2004 metais teko 11 kilogramų jautienos, o 2014 metais vos 4 kilogramai.

Mėsos suvartojimo statistika
Mėsos suvartojimo statistika
© DELFI

Per pastaruosius 10 metų paukštienos vartojimas išaugo nuo 18 iki 26 kg vidutiniškai vienam gyventojui per metus, kiaulienos – nuo 36 iki 49 kg vidutiniškai vienam gyventojui per metus. Profesoriaus R. Stuko nuomone, tai gerokai per daug, tad kiaulienos vartojimą reikėtų mažinti, o jautienos galėtume vartoti kiek daugiau.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Neįprastas Unikausko receptas nuo gripo – prireiks vos kelių ingredientų: pagelbės 100 proc. (146)

Neseniai Škotijoje atlikti tyrimai parodė, kad sergantiems ar persirgusiems gripu ar plaučių...

Nevilties apimta ir vyro palikta mama prašo paramos penkiamečiui Vėjui: su tokia liga – vienintelis Lietuvoje (171)

Nors Vėjui tik penkeri, jis patyręs daugiau nei daugelis suaugusiųjų. Vaiko ligos istorijoje –...

Profesorius Kalibatas: ar gali šiuolaikinė medicina išsiversti be kanapių? (21)

Jei alus senovės Egipte buvo pradėtas vartoti prieš 6000m., tai kanapės net prieš 10000m....

Lietuvių parengtas vadovėlis Europoje sulaukė pripažinimo: kokios turėtų būti kūno kultūros pamokos

Frankfurte vykstanti viena svarbiausių knygų mugių sulaukia dalyvių ir leidinių iš viso...

Po naujo sprendimo – susidomėjusiųjų aktyvumas: kada bus galima auginti kanapes? (53)

Praėjusią savaitę Seimas priėmė sprendimą dėl vaistų, kuriuose yra kanapių sudedamųjų...

Top naujienos

Ar tikrai emigrantai kraunasi lagaminus? Skambina ir studentai, ir pensininkai (529)

Į kurią pusę labiau krypsta lietuvių akys: į Londoną ar į Lietuvą? Grįžtančių tikrai yra,...

Dėl milijonų peržiūrėto seksualaus Tomo Bagdonavičiaus vaizdo klipo pasipylė grasinimai ir iširo šeima (180)

Londone ilgus metus dainavęs ir didesnio populiarumo sulaukęs po to kai prakalbo apie savo...

Gydytoja Cikanavičiūtė apie riebalus: papasakojo viską, kas jums nutylima (61)

Riebalai – viena pagrindinių maistinių medžiagų, pastaruoju metu kelianti daug diskusijų ir...

Orai: be skėčio neapsieisime

Šią savaitę mūsų laukia nemalonios orų permainos, atkeliaus lietūs, įsisiautės vėtros, kris...

Skandalu virtusi reforma varo į neviltį: mokiniai rado, kur gauti maisto – šluoja viską valgyklos visai ištuštėjo (664)

Netyla diskusijos ir skandalai dėl pasikeitusių reikalavimų mokyklų valgyklų patiekalams. Kol...

Po penkerių metų pertraukos F-1 lenktynes laimėjo Raikkonenas kova dėl titulo tęsiasi (9)

Ostine, JAV, sekmadienį vykusiose F-1 lenktynėse pergalę po itin ilgos pertraukos iškovojo...

Gyvenimo audrų nublokšti gyvena sąvartyne: trijų kambarių „buveinė“ saugo liūdnas paslaptis (184)

Pokalbio pradžioje 63 metų buvusi kaunietė Nijolė tikino, kad Jonavos sąvartyne gyvena nuo 2012...

„Tinginių“ uogos: miestiečių pora įsitikino, kad ne viskas paprasta, bet ūkio nemeta (15)

Užkietėjęs miestietis su sutuoktine susigundė vadinamomis „tinginių“ uogomis ir ėmė...

Kodėl prieš einant miegoti visada reikia užsidaryti miegamojo duris? (19)

Prieš miegą mes visi išsivalome dantis, nusiprausiame veidą ir apsirengiame patogią pižamą...

5 elementų teorija – kokia stichija jus valdo? (7)

Penkių asmenybės tipų arba elementų teorija paplito Kinijoje prieš 2000 metų – manyta, kad...