Įvardijo kritinę ribą, kada alkoholio vartojimas vadinamas nesaikingu: po tokio kiekio organizmui kyla didžiulė rizika ^{Naujausi alkoholio ir narkotikų suvartojimo duomenys}

Nuotolinėje spaudos konferencijoje dalyvavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius Renaldas Čiužas ir Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja, koordinuojanti Europos ENNSC nacionalinio centro Lietuvoje veiklą, Evelina Pridotkienė.

Tyrimas buvo atliktas 2021 m. rugsėjo 17 – lapkričio 14 dienomis. Jame dalyvavo respondentai nuo 15 iki 65 metų.

Alkoholio suvartojimas beveik nesikeičia

Pasak R. Čiužo, ekspertams nerimą kelia tai, kad per pastaruosius metus narkotikų suvartojimas padidėjo.

„Padidėjimas yra net pusantro karto, tai tikrai yra neramu. Kitas dalykas – kas ketvirtas Lietuvos gyventojas rūko“, – kalbėjo R. Čiužas.

© DELFI / Andrius Ufartas

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje alkoholis pradedamas vartoti dažniausiai nuo 18 metų, rūkyti pradedama nuo 17 metų. Tokie duomenys nesikeičia jau ilgą laiką.

„Alkoholio suvartojimas yra sąlyginai pastovus – tai truputį didėja, tai truputį mažėja. Tačiau svarbūs du dalykai: alkoholio vartojimas per 12 mėnesių ir per mėnesį. Lyderiai vėl išlieka vyrai, jie alkoholio tiek per metus, tiek per mėnesį vartoja daugiau. Tai kelia nerimą sveikatos specialistams, nes susirgimų, susijusių su alkoholiu, tarp vyrų yra daugiau“, – kalbėjo NTAKD vadovas.

Visgi alkoholinių gėrimų suvartojimas, pasak R. Čiužo, yra šiek tiek mažėjantis. Tai leidžia daryti prielaidą, kad įvedami ribojimai ar kitos priemonės turi įtakos.

Kitas rodiklis – alkoholio vartojimo dažnumas. Palyginus su 2016 metais, sumažėjo asmenų, kurie vartoja alkoholį bent kartą per savaitę.

„Iš tyrimo duomenų matome, kad ant lietuvių stalo dažniausiai būna alus, sidras, tada silpnieji alkoholiniai gėrimai, vynas, tada stiprieji gėrimai“, – kalbėjo NTAKD vadovas.

Nors 4 kartus ir dažniau per savaitę alkoholį vartoja mažiau nei 10 proc. žmonių, tačiau šis skaičius nekinta jau ilgą laiką, dėl to kelia nerimą.

Kritinė riba – 6 bokalai alaus

Šiek tiek mažėja nesaikingo alkoholio vartojimas. Pagal rodiklius, čia taip pat pirmauja vyrai. Nesaikingas alkoholio vartojimas yra daugiau nei 6 standartiniai vienetai alkoholio per dieną. 1 vienetas yra bokalas alaus. Butelis vyno yra 8 standartiniai vienetai.

© DELFI / Andrius Ufartas

„Jei žmogus išgeria daugiau nei 6 bokalus – tai jau labai blogai. Tai ypatingai žalingas kiekis sveikatai ir peržengia tą ribą, kai organizmui jau labai sunku kovoti“, – sakė R. Čiužas.

2021 m. 7,1 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų bent kartą per savaitę nesaikingai vartojo alkoholį (išgerdavo šešis ar daugiau standartinių alkoholio vienetų vienu metu), iš jų 0,9 proc. kasdien arba beveik kasdien nesaikingai vartojo alkoholį, 6,2 proc. – kiekvieną savaitę. 14,3 proc. gyventojų nesaikingai vartojo alkoholį kiekvieną mėnesį, o 34,2 proc. – rečiau nei kartą per mėnesį. Nesaikingai alkoholį dažniau vartojo vyrai, 25–54 metų amžiaus apklaustieji.

Taip pat buvo tirta ir rūkymo situacija Lietuvoje. Tačiau ji gali neatspindėti visiškai realios situacijos, mat respondentai buvo nuo 15 metų, o elektronines cigaretes neretai rūko jaunesni asmenys.

„Kaitinamasis tabakas ir elektroninės cigaretės Lietuvoje taip pat labai populiarios, bet šitame tyrime „papuolė“ respondentai, kurie daugiau dėmesio skiria tradiciniam tabakui. Bent kartą gyvenime rūkiusių ir per 30 dienų rūkusių skaičius yra akivaizdus, tas skaičius, lyginant su senesniais tyrimais, išlieka nepakitęs“, – sakė R. Čiužas.

Daugiausiai rūko vyrai, o tarp jaunimo – 15-24 metų amžiaus grupėje, kasdien rūkančiųjų buvo apie 15 proc. Vidutiniškai per dieną rūkantis vyras surūko 13,4 cigaretės, moteris 9,1 cigaretę.

Vartojama vis daugiau narkotikų

Pasak E. Pridotkienės, vidutinis visų narkotikų vartojimo pradžios amžius Lietuvoje yra 19-22 metai. Populiariausias narkotikas Lietuvoje yra kanapės. Apklausos metu jauniausias amžius, kuris buvo nurodytas prie narkotikų vartojimo pradžios, buvo 10 metų, o vyriausiam žmogui buvo 56 metai.

Vaistai

© Shutterstock

„Narkotikų vartojimo paplitimas per paskutinius 5 metus Lietuvoje padidėjo. Tą matome ir žiūrint į įvairius rodiklius. 14,1 proc. atsakė, kad bent kartą gyvenime vartojo tam tikrą narkotinę ar psichotropinę medžiagą. Galima paskaičiuoti, kad apie 394 tūkstančius Lietuvos gyventojų yra bent kartą gyvenime vartoję tam tikrą narkotinę ar psichotropinę medžiagą. Jei žiūrėtume į vartojimą per paskutinius 12 mėnesių, tai jis išaugo 1,5 karto. Nežiūrint į tai, kad narkotikų vartojimo paplitimas Lietuvoje didėja, jis išlieka 2 kartus mažesnis nei Europos Sąjungos paplitimo vidurkis. Europoje šis vidurkis yra 28,9 proc., o Lietuvoje 14,1 proc.“, – sakė E. Pridotkienė.

Narkotikus dažniau vartoja vyrai, taip pat jaunesni žmonės, nuo 15 iki 34 metų. Dažniausiai tai nevedęs jaunas vyras, gyvenantis Vilniuje arba Klaipėdoje.

Maždaug 3 proc. išaugo ir kanapių vartojimas, taip pat išaugo ir kitų narkotikų vartojimas, tokių kaip kokaino, amfetamino, LSD.

Vaistai

© Shutterstock

Dažniausiai narkotikai vartojami su draugais ar besilankant klubuose, baruose. Taip pat kai kurie sako, kad juos vartoja, kai būna liūdna, jaučiasi vieniši, turi problemų. 2016 metais 60 proc. respondentų teigė, kad nežino, kur reikėtų gauti kanapių. Tuo metu 2021 metais tik 49 proc. sako, kad nežinotų, kur gauti kanapių. Lengviausia gauti kanapių, sunkiausia – heroino.

Pasak specialistės, narkotikų vartojimas didėja visoje Europoje, tad ne išimtis ir Lietuva. Prie šio rodiklio galėjo prisidėti ir pandemija, žmonių keliavimas po Europą, pakitęs požiūris į kanapes.