aA
Kiekvieną rugsėjį visame pasaulyje yra minimas kraujo vėžio žinomumo mėnuo, kuriuo siekiama skleisti žinią apie onkohematologines ligas, medicinos mokslo pasiekimus ir ieškoti sprendimų, kaip pagerinti šių pacientų gydymą. Lietuvoje kasmet daugiau nei tūkstantis pacientų išgirsta onkologinės kraujo ligos diagnozę, tačiau vis dar ne visi pacientai turi galimybę gauti jiems tinkamą pažangiausią gydymą. Ekspertų nuomone, kol žmogaus gyvybė netaps valdžios prioritetu, tol inovatyvių vaistų prieinamumo situacija nepagerės.
Kraujo vėžys
Kraujo vėžys
© Shutterstock

Onkohematologija apima tris pagrindines ligų grupes – leukemijas, limfomas ir mieloproliferacinius susirgimus. Pasak Mildos Rudžianskienės, Kauno klinikų hematologės, šių ligų diagnostika ir gydymas dažnai skiriasi pagal kiekvieno paciento būklę, tačiau žiūrint bendrą situaciją, Lietuvoje diagnostikos galimybės yra pakankamai geros.

Milda Rudžianskienė
Milda Rudžianskienė
© Asmeninis albumas

„Jeigu pacientas į mus kreipiasi, kraujo vėžį galime nustatyti laiku, kadangi turime visus reikalingus tyrimus tiek ligos diagnozavimui, tiek stadijų įvertinimui. Pagal klinikinę ligos eigą, vienas ligas galima diagnozuoti labai anksti, kitas vėliau.

Pavyzdžiui, limfomos atveju, jeigu limfmazgiai pradeda didėti tokiose vietose, kur žmogus lengvai pastebi – kaklo srityje ar pažastyse – ligą galime diagnozuoti ganėtinai anksti. O jeigu limfoma lokalizuojasi tokioje srityse, kaip pilvas, kurį paprastai tiriame rečiau, dažniausiai ligą diagnozuosime vėliau. Apskritai, kada pasireikš ir bus pastebėti tam tikri simptomai, leidžiantys aptikti ligą, priklauso nuo pačios kraujo ligos ir klinikinės eigos“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja gydytoja.

Onkohematologinėms ligoms nėra būdingų specialių rizikos veiksnių, tačiau medikai pastebi, kad šios ligos dažniau pasireiškia vyresniame amžiuje, o kai kurioms ligoms įtakos turi bendri rizikos veiksniai – įvairios cheminės medžiagos, darbas su radioaktyviomis medžiagomis, rūkymas, alkoholio vartojimas ar nutukimas.

Svarbiausia turi būti gyvybės, o ne vaisto kaina

Kraujo vėžio gydymas Lietuvoje vertinamas nevienareikšmiškai, medikės teigimu, tai irgi labai priklauso nuo ligos ir individualios paciento situacijos.

„Vienų ligų gydymo situacija yra geresnė, kitų – daug prastesnė. Pavyzdžiui, lėtinės mieloleukemijos gydymo prieinamumas yra tikrai geras. Negalime sakyti, kad nėra gydymo ir mielominei ligai, tačiau jeigu žiūrėtume į pasaulinį kontekstą, mūsų pacientai, sergantys mielomine liga, yra nuskriausti, nes ne visas gydymas yra prieinamas, tokiu atveju jis skiriasi ir nuo europinių gydymo standartų. Žinoma, yra daug šalių, kuriose kraujo vėžio gydymo situacija geresnė nei mūsų, tačiau yra ir tokių, kur ji gerokai skurdesnė, pavyzdžiui, Latvijoje ar Ukrainoje“, – sako M. Rudžianskienė.

Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria tiek medikai, tiek pacientai, yra nepakankamas inovatyvių vaistų kompensavimas Lietuvoje. Tiek gydytojai, tiek asociacijos „Kraujas“ atstovai pažymi, jog savalaikį inovatyvių vaistų kompensavimą riboja biurokratinės kliūtys.

„Jau daug metų kalbame apie didžiausią kraujo vėžio gydymo spragą – vaistų prieinamumą kompensavimo prasme. Mes labai atsiliekame nuo kitų šalių, kai kuriais atvejais tai siekia net ne vienerius ar dvejus metus, o daug ilgesnį laikotarpį. Net ir pasikeitus vaistų vertinimo sistemai Lietuvoje, matome, kad naujų vaistų paraiškos yra vilkinamos, nevertinamos, o nuo to prastėja galimybių pasirinkimas, gydytojai negali taikyti pažangiausių gydymo metodų ir dėl to kalti ne jie, o biurokratija. Visi skambiai skaičiuoja išlaidas, kiek kainuoja vienas ar kitas vaistas, tačiau svarbesnis klausimas, kiek kainuoja žmogaus gyvybė, jo fizinė galia, visos šeimos gyvenimo pasikeitimas?“ – sako Ieva Drėgvienė, asociacijos „Kraujas“ pirmininkė.

Ieva Drėgvienė
Ieva Drėgvienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pasak Agnės Gaižauskienės, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorės, šiuo metu apskritai yra susidariusi daugiau nei 50 inovatyvių vaistų paraiškų eilė, kuri turi praeiti sudėtingą lietuvišką vertinimo ir sprendimų priėmimo sistemą.

„Jeigu mūsų šalies pacientas serga onkologine ar sunkia lėtine liga ir laukia naujo vaistinio preparato, galinčio reikšmingai pakeisti ligos eigą – prailginti išgyvenamumą ar pagerinti gyvenimo kokybę – dėl sudėtingos ir ilgai trunkančios vaistų vertinimo tvarkos jis gali naujo gydymo nesulaukti arba sulaukti per vėlai.

Juk liga nelauks daugiau nei 700 dienų, kol mūsų šalies procesai pagreitės ir gydymas taps prieinamu. Nuo 2016 iki 2019 metų Europos vaistų agentūra patvirtino net 41 naują preparatą, skirtą būtent sergantiems onkologinėmis ligomis, tačiau Lietuvos pacientams buvo prieinami vos 10 preparatų.

Nė vienas 2019 m. naujai patvirtintas vaistas nuo vėžio šiuo metu nėra prieinamas Lietuvos onkologiniams pacientams“, – sako A. Gaižauskienė.

Agnė Gaižauskienė
Agnė Gaižauskienė
© Organizacijos nuotr.

Pagalbos ranką tiesia nevyriausybinės organizacijos

Kasmet į Lietuvoje veikiančią asociaciją „Kraujas“ kreipiasi daugiau nei 600 kraujo vėžio pacientų ar jų artimųjų. Asociacijos pirmininkės I. Drėgvienės teigimu, daugiausiai tai yra naujai susirgę pacientai, kurie ieško informacijos apie ligą, nori pabendrauti su žmonėmis, išgyvenusiais tą patį, taip pat tie, kuriems reikalinga psichologo pagalba arba susidūrė su gydymo iššūkiais.

„Neretai pasitaiko, kad pacientams gydymo metu kažkokie vaistai yra nekompensuojami, neprieinami, tada žmonės kreipiasi į mus, teiraujasi dėl klinikinių tyrimų. Kai yra išsemtos gydymo galimybės, pacientai kartais prašo ir finansinės pagalbos, kad asociacija padėtų įsigyti tuos vaistus“, – pasakoja I. Drėgvienė.

Asociacijos pirmininkės teigimu, kraujo vėžiu sergantys pacientai nuolat susiduria su įvairiausiais kasdieniais iššūkiais. Pasikeitusi sveikatos būklė iš esmės pakeičia ne tik pacientų, bet ir jų artimųjų gyvenimas. Tačiau svarbiausia, jos teigimu, išgirdus diagnozę klausyti gydytojo nurodymų ir kreiptis pagalbos, jeigu ji reikalinga.

„Išgirsti kraujo vėžio diagnozę yra baisu, todėl labai svarbu klausyti gydytojo ir laikytis paskirto gydymo režimo, tinkamai vartoti vaistus. Apie šias ligas yra daug informacijos, todėl būtina atskirti šaltinius, remtis mokslų grįsta medicina, neieškoti alternatyvių gydymo būdu ir kalbėtis su gydytoju.

Svarbu ir kad sergančiojo artimieji būtų visada šalia, o jei jų nėra, visada galima kreiptis pagalbos į nevyriausybines organizacijas, kur suteikiama tiek psichologinė, tiek buitinė pagalba, jeigu ji reikalinga“, – tikina I. Drėgvienė.

www.DELFI.lt
Ką valgyti?
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
4.3333

Jautrus gydytojos liudijimas: savo susirgusį vaiką esu priversta palikti namie, nes turiu eiti gydyti kovidinių ligonių

Abejojantys, ar skiepytis nuo koronaviruso , dažnai nepagalvoja, kad tokio sprendimo pasekmes...

Paskelbė, kuriame mieste praėjusią savaitę daugiausia nustatyta gripo ir peršalimo ligų

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja,...

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba išvardijo pagrindines priežastis, kodėl kartais sutrinka vaistų tiekimas

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba vis sulaukia klausimų, kodėl sutriko vienų ar kitų...

Medikai perspėja dėl aspirino vartojimo – jis gali sukelti baisias pasekmes (133)

Neturintys širdies ligų kasdien aspirino gerti neturėtų. Amerikiečių medikai nustatė –...

Profesorius Kalibatas stebisi sprendimais dėl stiprinančios dozės: praktika rodo, kaip skiriasi žmonių imunitetas

Kažkada graikų mitologijoje buvo aprašytas milžinas plėšikas Prokrustas, kuris visus keliautojus...

Top naujienos

Latvijoje įvedamas karantinas, planuojama įvesti komendanto valandą šalis yra pirmoje vietoje pasaulyje pagal sergamumo augimą (434)

Latvijoje nuo ketvirtadienio keturioms savaitėms – iki lapkričio 15-osios – įvedamas...

Politikams įteikė tyrimą dėl tos pačios lyties kartu gyvenančių porų: vienas Seimo narys tikina, kad jo nuomonę pakeistų tik avarija (529)

Lietuvoje sociologai pirmą kartą atliko mokslinį tyrimą apie kartu gyvenančias tos pačios lyties...

Modesta Meškė | D+

Viskas apie kvepalus ir jų dėvėjimo kultūrą: ekspertė išaiškino, kokios galioja etiketo taisyklės ir kada jokiu būdu negalima kvėpintis (3)

Kvėpintis mėgstame visi, tačiau dažnai besirinkdami pasiklystame parfumerijos lentynose, skirstome...

Kauno daugiabučio gyventojai šildymo nesulaukia iki šiol: parašykite prašau, kad kai kuriems asmenims trūksta žmoniškumo (39)

Šildymo sezonas Kaune buvo pradėtas dar rugsėjo pabaigoje, bet miesto centre vieno namo...

Per 89-ąjį gimtadienį Landsbergis sulaukė staigmenos

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pirmadienio vakarą profesoriui...

Orų prognozė: ciklonas atneša ir lietų, ir šilumą

Šiandien rytinės šalies pusės orus dar lems besitraukianti aukštesnio slėgio juosta, o...

Sniego pilys | D+

Pasakiški sovietų šulų turtai: varguoliai juos būtų suplėšę į gabalus, jei sužinoję, kokioje prabangoje maudėsi vadai (4)

Sovietiniams nomenklatūrininkams nebuvo reikalingi pinigai, nes jie viską gavo nemokamai. Jiems...

Gyventojai pasakė, ką galvoja apie kuriamą Skvernelio partiją: užtektų dviejų, vienos kairės, kitos dešinės (336)

Seime jau daugiau nei mėnesį veikianti Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ pirmadienį...

Techninės pražangos neišvengęs Šeškus galiausiai šypsojosi: aukščiau – tik „Žalgiris“ (13)

Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) debiutantė Jonavos „CBet“ (4/1) siekia...

Apie itin reikalingą, bet kiek nuvertintą profesiją: ateities perspektyvos – puikios, joks robotas šių specialistų nepakeis (17)

Pandemijos akivaizdoje profesionalios slaugos paslaugos Lietuvoje, teigia šios srities profesionalai,...