Rizikuoja įsigyti „nieką“
Situaciją sutikęs pakomentuoti BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis taip pat suabejojo, ar parduodami vaistai yra ne padirbiniai.
„Visų pirma internete pamatęs receptinius vaistus, kuriuos galima įsigyti be recepto ir jokių apribojimų ar apsaugų, aš įtarčiau, kad tai yra padirbiniai. Jau kurį laiką prekyba padirbiniais, kurie turi žinomų vaistų pavadinimus, yra viena iš opių pasaulio problemų.
Siekiant sumažinti klastojimo atvejų dažnį, vaistinių preparatų gamintojai taiko specifines apsaugas, pavyzdžiui, unikalius pakuočių kodus, kuriuos, išduodami vaistą pacientui, patikrina vaistininkai“, – paaiškino M. Lukštaraupis.
Vaistininkas įspėjo: pirkdamas padirbinius žmogus pirmiausia rizikuoja įsigyti „nieką“ ar produktą, kuris gali sukelti neigiamą poveikį.
„Kaip vaistą galima supakuoti bet ką. Geriausiu atveju, parduodama tuščia tabletė ar kita neveiksni vaisto forma, t.y., be jokių vaistinių medžiagų. Kitu atveju, jeigu vaistinių medžiagų ir būtų, greičiausiai jų būtų gerokai mažesnis kiekis, kuris neturės tinkamo poveikio.
O jei viduje ir yra tikra veiklioji medžiaga, greičiausiai ji bus neatitinkanti kokybės reikalavimų, pavyzdžiui, su kitų medžiagų priemaišomis, kurios gali neigiamai paveikti žmogaus organizmą. Paprastas vartotojas niekuomet negalės patikrinti vaisto kokybės.
Tai gali būti labai rizikinga, nes sukeliamas šalutinis poveikis yra neprognozuojamas. Tad tikrai yra nesaugu pirkti „vaistinius preparatus“ iš nelicencijuotų juridinių ar privačių asmenų“, – pastebėjo BENU vaistininkas.
Kas prisiims atsakomybę?
Pasak „Delfi“ pašnekovo, nieko nežinant apie vartojamą preparatą, kyla tokios pačios rizikos, kaip ir vartojant bet kurį vaistą, nepasikonsultavus su specialistu.
„Jeigu savo būklės nežinai, vartoji vaistą nepasikonsultavęs su gydytoju, aišku, kad kažkas gali nutikti. Tik, vartojant padirbinius, niekas neprisiims atsakomybės už šalutinius poveikius. Sveikatos srities specialistai ir yra atsakingi už tinkamų preparatų išrašymą, konsultavimą ir išdavimą. Tam ir yra visa sistema, konsultuoja gydytojas, vaistininkas. Tai sumažina, o dažniausiai – visai eliminuoja, klaidų tikimybę.
Būtent dėl to vaistinės vykdo veiklą pagal nustatytus ES ir nacionalinius reikalavimus. Rinkoje veikia tik Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos licencijuotos vaistinės, taip pat licencijuoti gamintojai, didmenininkai. Vaisto kelias iki paciento yra ilgas ir kiekviename etape griežtai kontroliuojamas.
Rizikuoti savo sveikata ir pirkti nepatikrintus receptinius vaistus be recepto per socialinius tinklus tikrai neverta ir visada rekomenduojama pasitarti su specialistu, kuris padės apsispręsti, bei patars, kas tinkamiausia kiekvienam specifiškai“, – komentavo M. Lukštaraupis.
Gresia nepageidaujamos reakcijos
Kad pastaruoju metu yra ypač ypač gausu nelegaliai sukurtų interneto svetainių, kuriose skelbiama klaidinanti ir tikrovės neatitinkanti informacija, pastebėjo ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovė spaudai Aistė Tautvydienė.
„Neaiškios kilmės produktai yra pristatomi kaip vaistai, galintys greitai ir efektyviai išgydyti gana rimtas sveikatos bėdas: COVID-19, prostatitą, sąnarių ligas, žvynelinę, egzemą, diabetą ir kt. Kai kuriuose tinklalapiuose prekiaujama ir tikrų vaistų padirbiniais. Tinklalapiuose minimą produkciją dažniausiai siūloma įsigyti su „didžiule“ akcija, paprastai „tik už 39 Eur“ kainą. Žmonės tokiomis reklamomis patiki, perka, bando ir nusivilia, dažnai užuot sau padėję, tik pakenkia“, – teigė „Delfi“ pašnekovė.
Specialistė įspėjo, kad vartojant tokius preparatus žmogui gali pasireikšti daugybė nepageidaujamų reakcijų, nes visiškai neaiški yra jų sudėtis, veikliųjų medžiagų juose kiekiai.
„Gali pasireikšti tokios nepageidaujamos reakcijos kaip išbėrimas, patinimas, galvos, raumenų ar kitų kūno vietų skausmai, karščiavimas, pykinimas, vėmimas, mieguistumas, vangumas, galvos svaigimas, galimi rimti apsinuodijimai ar net mirtis. Kartais gali nenutikti ir nieko, nes žmogus įsigijo ne vaistą, nors jam buvo tvirtinama priešingai, o jokio poveikio organizmui neturinti preparatą“, – sakė A. Tautvydienė.
Kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?
VVKT specialistai primena, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, norint neužkibti ant sukčių kabliuko, kurie žada stebuklingą pasveikimą nuo daugybės ligų.
Pirmiausia būtina pasitikrinti, ar siūlomas įsigyti vaistas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą ar Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą. Tai padaryti galima visai paprastai. Tereikia atsidaryti šią nuorodą: https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications ir įrašyti produkto pavadinimą, jei paieška nedavė rezultatų – toks produktas Lietuvoje nėra registruotas vaistas.
Vaistus reikia pirkti vaistinėse arba jų internetinėse svetainėse, kurios yra pažymėtos specialiu logotipu. Logotipu galima pasitikėti tik tada, kai jis yra aktyvus. Kitaip tariant, paspaudus logotipą, turi atsirasti vaistinių, parduodančių vaistus nuotoliniu būdu, sąrašas (Lietuvos atveju šią informaciją matysite www.vvkt.lt svetainėje). Šį logotipą privalo turėti kiekviena legali internetinė vaistinė visose Europos Sąjungos šalyse. Logotipas privalomas tik vaistų prekybai internetu. Nei maisto papildams, nei medicinos pagalbos priemonėms jis neprivalomas. Tačiau įsigijus minėtų produktų iš legaliai veikiančių vaistinių, galima būti tikriems, kad šie gaminiai yra saugūs, nes jų pardavėjas yra legalus ir kontroliuojamas.
Neaiškius produktus įsigyti siūlančios interneto svetainės dažniausiai išsiskiria specifiniu savo stiliumi: daug rėksmingų spalvų, skambių šūkių. Dauguma rubrikų, skilčių ar ikonų yra neaktyvios, pats tekstas neretai būna „suveltas“, tarsi pažodžiui išverstas iš užsienio kalbos, dažniausiai su gramatinėmis klaidomis. Svetainėse cituojami fiktyvūs gydytojai. Įvedus jų pavardes į google ar kitą paiešką, dažniausiai nei tokių asmenų, nei tokių gydymo įstaigų, kurios pateikiamos kaip jų darbovietė, nerandama. Svetainės su fiktyvia informacija tarpusavyje yra labai panašios. Kartais naudojama ta pati platforma, pakeistas būna tik preparato pavadinimas bei pastarojo nuotrauka, dažnai nuorodos iš vienos svetainės veda į kitą (-as), pasitaiko atvejų, kaip yra imituojamas Sveikatos apsaugos ministerijos puslapis. DĖMESIO! Visos internetinės parduotuvės privalo nurodyti savo pavadinimą, buveinės adresą, telefono numerį bei elektroninio pašto adresą, kuriais vartotojas galėtų susisiekti su pardavėju. Jei šių duomenų internetinės parduotuvės svetainėje nėra arba pardavėjas susisiekimui pateikė tik kreipimosi formą tiesiogiai interneto svetainėje – neverta rizikuoti pirkti.
Kai kuriose apgaulingus siūlymus talpinančiose interneto svetainėse nurodomas telefonas, kuriuo raginama paskambinti ir produktus užsisakyti „čia ir dabar“, kol dar galioja akcija ir patraukli „tik 39“ Eur kaina. Atsiliepę asmenys dažniausiai kalba su didžiuliu entuziazmu, skubina nedvejoti, pažada papildomų dovanų ar nuolaidų. Paklausti, ar tai išties patikimas, legalus, registruotas vaistas, nesutrinka, aiškina, jog jis labai populiarus užsienio šalyse, kad Lietuvoje tai dar naujiena, kad Lietuvos institucijos kaip tik dabar sprendžia šį klausimą ir kad visai netrukus produktą bus galima įsigyti visose vaistinėse. Kartais teigiama, jog produktas specialiai neregistruojamas, nes taip nukentėtų farmacijos verslas.
Vaistų nereikėtų pirkti ir turguje. Būtina žinoti, kad prekyba vaistais turguje, kaip ir interneto svetainėje, kuri neturi minėto logotipo, yra nelegali, tad tiek vaistų pardavėjas, tiek jų pirkėjas nusižengia. Vaistas gali būti pagamintas ir teisėto vaistų gamintojo, bet pakliuvęs į neteisėtą platinimo grandinę, taigi, irgi tapęs falsifikatu. Be to, vaistus, kad jie būtų kokybiški ir saugūs vartoti, būtina tinkamai gabenti ir laikyti. Turguje ar internetu iš nelegalaus tiekėjo įsigyto preparato tinkamumo vartoti terminas gali būti pasibaigęs, vaistas gali būti perpakuotas į kitas pakuotes, ant kurių gali būti užrašyti kiti, nauji tinkamumo vartoti terminai. Viso to žmogus pats nepatikrins.
