Pagalbai skambino kelis kartus
Kaip prisiminė su „Delfi“ redakcija susisiekusi Rasa, jos vyras tądien dirbo rūsyje prie krosnies.
„Išgirdau, kad atsidarė rūsio durys ir vėl užsidarė. Palaukiau kokią minutę ir nuėjau pažiūrėti, ką jis daro. Kai atėjau, pamačiau, kad jis guli ant laiptų. Pradėjau klausinėti – Romai, kas nutiko. Tada dar pasakė, kad lipo į viršų, bet pasidarė bloga, todėl atsigulė.
Po to jis nebešnekėjo. Iškart pamačiau, kad jam insultas, nes nebegalėjo kalbėti, nevaldė pusės kūno. Sūnus iškart iškvietė greitąją. Nunešiau jį į rūsio apačią, nes jį reikėjo paguldyti, taip liepė dispečerė. Laukėme, bet greitoji neatvažiavo. Vėl skambinome, vėl gavome atsakymą, kad kai bus laisvi, atvažiuos“, – pasakojo Rasa.
Vis neatvažiuojant pagalbai, šeima, kaip pasakojo, skambino ir trečią, ir ketvirtą kartą.
„Laukėme ir išėjus į lauką. Ketvirtą kartą skambinome, vėl laukėme. Atvažiavo po 45 minučių, išnešė, uždėjo deguonį. Tada jis buvo sąmoningas, tik nekalbėjo. Išvežė į Alytaus S. Kudirkos ligoninę, mes gyvename pačiame Alytaus mieste. Greitoji sakė, kad atvažiavo iš Lazdijų, nes visos kitos brigados buvo užimtos“, – sakė Rasa.
Pasak Rasos sūnaus, antro lygio ligoninės neturi jokių reanimobilių transportuoti ligonių į trečio lygio ligonines, šiuo atveju į Kauną.
„Jie ima automobilius iš greitosios pagalbos ir veža juos. Todėl gali būti taip, kad iš penkių budinčių automobilių lieka keli“, – kalbėjo pašnekovės sūnus.
Vežė į Kauną, bet išgelbėti nebepavyko
Išvežus insulto ištiktą vyrą į ligoninę, pasak pašnekovų, buvo pasakyta, kad tyrimai bus atlikti per dvi valandas. Pasak šeimos, vėliau paaiškėjo, kad ligoninėje smegenų krešulys pradėtas tirpdyti tik po pusantros valandos.
„Sūnus grįžo iš ligoninės namo, po to paskambino, kad tyrimai atlikti. Buvo suparalyžiuota kairė pusė, atimta kalba, patvirtintas insultas. Vėliau paskambino vėlai vakare ir pasakė, kad reikia vežti į Kauną. Bet nepaskambino, kad jį išvežė, ir kad po to parvežė į Alytų.
Skambinome ryte į Kauną, mums pasakė, kad jo nėra nė viename skyriuje, ir kad ieškotume Alytuje. Alytuje pasakė, kad toks pacientas yra, ir, tikriausiai, parvežė, nes nebuvo reikalo vežti į Kauną. Per pažįstamus Kaune sužinojome, kad atvežė pavėluotai, nebebuvo galima atlikti operacijos, dėl to buvo grąžintas atgal. Reanimacijoje Alytuje jis dar buvo parą, po to perkėlė į paprastą palatą, neurologinį skyrių. Ten jis ir mirė“, – skaudžią patirtį pasakojo Rasa.
Šeima šios istorijos nenori palikti nutylėtos, todėl pasakojo, kad jau kreipėsi į atsakingas institucijas dėl tolimesnių tyrimų.
Atsakinga ne Alytaus, o Kauno GMP?
Pasak VšĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties, atvykimą reguliuoja ne jie, o Kauno miesto GMP stotis.
Tuo metu Alytaus GMP turi 7 brigadas. 5 brigados dirba pastotėje esančioje Alytaus mieste, 2 brigados dirba pastotėje, esančioje Lazdijų mieste.
Kaip rašoma komentare, Alytaus GMP stočiai dispečerinės tarnybos paslaugas teikia VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis, kuri aptarnauja Pietų Lietuvos regioną ir vykdo GMP iškvietimų priėmimą bei skambinančiųjų apklausą, atlieka ūmaus gyvybei grėsmingo sindromo nustatymą ir paciento būklės sunkumo vertinimą, GMP iškvietimų rūšiavimą, informacijos apie iškvietimą perdavimą GMP brigadoms, o prireikus – ir kitoms pagalbos tarnyboms.
„VšĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stotis pati nepriima kvietimų tiesiogiai iš skambinančių, neaktyvuoja GMP brigadų ir jų nesiunčia į įvykio vietą, nesprendžia dėl šviesos ir garso signalų naudojimo atvykstant į kvietimą. Šiuos ir kitus aukščiau nurodytus veiksmus atlieka VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis“, – komentare rašė Alytaus GMP atstovai.
Alytaus ligoninė sako, kad pacientui pagalba buvo suteikta skubiai
Tuo metu Alytaus ligoninės atstovų teigimu, pacientas, atvežus į ligoninę, buvo skubiai apžiūrėtas, jam buvo atlikti laboratoriniai tyrimai, skirta gydytojo neurologo konsultacija bei atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija. Įvertinus būklę, pacientas stacionarizuotas į reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių trombolizės atlikimui.
„Vadovaujantis patvirtintu algoritmu, trombolizę galima atlikti ne vėliau kaip per 4,5 val nuo susirgimo pradžios. Atkreiptinas dėmesys, kad susirgimo momentas nėra aiškiai žinomas pagal įstaigoje turimus medicininius duomenis. Be to, pacientui buvo reikalinga stabilizuoti pakilusį kraujospūdį, kad būtų galima atlikti trombolizę. Apibendrinant laiką, susirgimo pradžia laikytina 18:00 val, pacientas atvežtas į Priėmimo skubios pagalbos skyrių 19:24 val, trombolizė pradėta daryti 20:45 val“, – buvo rašoma ligoninės komentare.
Kadangi paciento sveikata negerėjo, ligoninė vyrą nusprendė pervežti į Kauno klinikas.
„Apie tai paciento sutuoktinei buvo išsamiai paaiškinta. Kauno klinikų sveikatos priežiūros specialistai vertino paciento būklę ir spendė, kad tromboektomijos atlikti negali dėl paciento būklės. Kodėl artimiesiems nebuvo pranešta, kad pacientas bus grąžintas į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę negalime, nes apie tai galimai turėjo informuoti Kauno klinikos. Manome, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje buvo suteiktos laiku ir tinkamai, laikantis medicinos algoritmų, teisės aktų reikalavimų nustatytos tvarkos; pacientas pervežtas į Kauno klinikas nedelsiant, kai tik buvo galima“, – rašoma ligoninės komentare.
Ministerija žada, kad reforma situaciją pagerins
Dėl šios situacijos susisiekėme ir su Sveikatos apsaugos ministerija. Pasak SAM, ministerija situaciją ištirti pavedė Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai (VASPVT), todėl, kol nėra priimtas sprendimas, siekiant nepakenkti tyrimui, situacijos nekomentuos.
Tačiau pripažįsta, kad pastaruoju metu iš tiesų yra daugiau įvykių, atskleidžiančių šalyje egzistuojančius greitosios medicinos pagalbos (GMP) organizavimo trūkumus. Dėl to pradėta įgyvendinti GMP reforma, kurios pagrindu bus sukurta centralizuota GMP tarnyba.
Pateikiame pilną SAM komentarą.
„Šiuo metu greitosios pagalbos modelis yra toks, kad paslaugas teikia vietos tarnybos, kurių steigėjai yra vietos savivaldos. Ką matome iš statistikos, ir kas, deja, nuskamba per liūdnus įvykius, esant decentralizuotam modeliui, greitoji pagalba veikia labai netolygiai – vieni susitvarko su keliamais reikalavimais, kiti – ne. Taip yra dėl to, kad visose GMP yra skirtinga valdysena, paslaugų teikimo algoritmai, skirtinga darbuotojų kompetencija ir požiūris į jų kvalifikacijos atnaujinimą ir kt.
Todėl dabartinės GMP veiklos trūkumai yra kompleksiniai: per mažas ir / ar neefektyviai išdėstytas brigadų budėjimo vietų tinklas, neefektyvus iškvietimų paskirstymas, netiesioginių GMP tarnybai priskirtinų funkcijų (pvz., pacientų pervežimo) vykdymas, pertekliniai iškvietimai, kai reikalinga neskubioji pagalba (jiems aptarnauti GMP reformoje suplanuota steigti medikų konsultantų centrą, į kurį bus nukreipiami tokio pobūdžio skambučiai). Šias problemas spręs ir netolygumus pašalins centralizuota GMP tarnyba.
2013 m. Konstitucinio teismo buvo konstatuota, kad GMP funkcija gyvybę gelbėti ir išsaugoti yra valstybės funkcija. Tuo pagrindu ir kuriama centralizuota GMP tarnyba, kurios kokybės rodikliai turės būti vienodi visoje Lietuvoje.
Reforma jau prasidėjusi ir siekiama iki 2023 liepos mėnesio sujungti visas GMP stotis į vieną juridinį vienetą, kuris užtikrins kokybiškų GMP paslaugų teikimą. Operatyvumas – vienas svarbiausių GMP efektyvios veiklos kriterijų. Siekiama, kad po reformos greitosios medicinos paslaugos būtų suteikiamos visoje Lietuvoje laikantis vienodų laiko standartų, t. y. greitoji vyks pas pacientą iki 15 minučių – mieste ir iki 25 minučių – atokiausiai gyvenamose vietovėse.
Planuojama, kad GMP tarnybos pradžioje paslaugas teiks 231 GMP brigada, ir laikui bėgant GMP brigadų skaičius turėtų dar padidėti priklausomai nuo gyventojų judėjimo pokyčių, tačiau jos bus išdėstytos tankiau. Atsižvelgiant į GMP brigadų pasiekiamas vietoves per tam tikrą laiką, GMP tarnyba vertins ir ieškos optimaliausių GMP stovėjimo taškų tam, kad greitosios medicinos pagalbos paslaugos būtų suteikiamos laiku. Kiek konkrečiau bus didinama brigadų, įvertins naujai sukurta GMP tarnyba, susisteminusi visus duomenis ir įvertinusi atnaujintus GMP veiklos procesus. Planuojama padidinti ir GMP budėjimo vietų skaičių – nuo 94 iki 123 visoje Lietuvoje.
Gyventojams norime priminti, kad GMP išsikviesti visą laiką (vykstant GMP reformai ir po naujos tarnybos sukūrimo) galima kaip ir dabar trumpuoju skubiosios pagalbos numeriu 112.“
