Tai jaunų ir darbingų žmonių liga. Taip trumpai išsėtinę sklerozę galėtų pavadinti dauguma medikų, tačiau visuomenėje dažnai vyrauja klaidingas šios ligos suvokimas.
© A.Didžgalvio nuotr.

Žodis „sklerozė“ kelia asociacijas su atminties negalavimais ir senatve. Tokia nuostata nėra teisinga, nes pats terminas „sklerozė“ reiškia irimą, kuris gali atsirasti bet kurioje sistemoje. Išsėtinė sklerozė, sutrumpintai vadinama IS, yra dažniausia netrauminė centrinės nervų sistemos, t. y. galvos ir nugaros smegenų, liga, galinti visiškai netikėtai užklupti pačius darbingiausius žmones.

IS rizikos grupės

Liga paprastai pasireiškia tarp 20 ir 40 metų, tačiau taip pat gali prasidėti ir jaunesniems, ir vyresniems žmonėms. Ji dukart dažniau pasireiškia moterims nei vyrams. IS dažniau serga šiaurės Europos gyventojai nei juodaodžiai afrikiečiai. Išsėtinės sklerozės paplitimas priklauso nuo geografinės padėties, tačiau liga dažniau pasireiškia ekonomiškai išsivysčiusiose vietovėse.

Yra aiškūs geografinio skirtumo įrodymai. Dažniausiai išsėtine skleroze serga vidutinio klimato zonų gyventojai, rečiausiai – žmonės, gyvenantys karšto ir šalto klimato zonose. Lietuva yra viena iš tų šalių, kurios patenka į didelės rizikos grupę. Epidemiologiniais duomenimis, Lietuvoje išsėtine skleroze serga 55 žmonės iš 100 tūkstančių, registruotų ligonių yra apie 3 tūkst., tačiau manoma, kad dar trečdalis sergančiųjų į medikus kol kas nesikreipė.

Simptomai ir pavojaus signalai

Išsėtinė sklerozė dažnai vadinama klastinga liga dėl to, kad neturi nė vieno išskirtinio požymio, kuris yra būdingas tik jai. Pirmieji išsėtinės sklerozės simptomai gali būti laikinas vienos akies regos sutrikimas, galūnių tirpimas, nusilpimas, pusiausvyros sutrikimai. Tai gali pasikartoti keletą kartų per metus ar kartą kitą per kelis metus.

Po šių sutrikimų pažeistos funkcijos gali visiškai atsistatyti, tačiau tai nereiškia, kad liga atsitraukė. Taip pat reikia paminėti, kad kiekvienam ligoniui simptomai pasireiškia individualiai, o su regėjimo, jutimo, motoriniais ar pusiausvyros sutrikimais gali pasireikšti greitas nuovargis, nuotaikų kaita, depresija, pasunkėjęs mąstymas, neaiški kalba, šlapinimosi, tuštinimosi ar lytinės funkcijos sutrikimai.

Skiriamasis išsėtinės sklerozės požymis yra naujo simptomo atsiradimas ar senojo simptomo pasikartojimas, užsitęsęs ilgiau nei 24 valandas. Dažniausiai simptomai išryškėja per kelias dienas, išlieka 3-4 savaites ir apytikriai po mėnesio išnyksta.

Diagnostika

Nors išsėtinė sklerozė nėra išgydoma liga, tačiau labai svarbu ją diagnozuoti kuo anksčiau, nes tai leidžia parinkti tinkamiausią gydymą ir pristabdyti ligos progresavimą. Išsėtinės sklerozės požymius gali pastebėti šeimos gydytojai ir okulistai, tačiau dėl informacijos apie šią ligą stokos, ne visada geba ją atskirti nuo kitų. Bendrosios praktikos gydytojas įtariantis pacientui išsėtinę sklerozę siunčia neurologo apžiūrai.

Pastebėję išsėtinei sklerozei būdingus požymius žmonės turėtų nedelsti ir kreiptis į savo bendrosios praktikos gydytoją, nepaisant to, kad sutrikimai visiškai ar dalinai praėjo. Diagnozė patvirtinama, kai pacientas yra nuodugniai ištirtas ir jam atlikti visi būtini tyrimai, parodantys nervus apsaugančios medžiagos mielino irimo sukeltus pakitimus galvos smegenyse.

Keturios ligos formos

Yra keturios išsėtinės sklerozės formos. Recidyvuojanti-remituojanti išsėtinė sklerozė yra dažniausiai pasitaikanti forma, kuri prasideda 80 proc. susirgusiųjų. Ši forma būna tik ligos pradžioje, vėliau (maždaug 40 proc. pacientų) ji pereina į antrinę progresuojančią išsėtinės sklerozės formą. Pirminėje stadijoje, net kelerius metus gali visiškai nebūti simptomų, tačiau paūmėjimai yra neprognozuojami ir gali pasireikšti bet kada. Vieniems antrine progresuojančia IS sergantiems žmonėms gali pasireikšti recidyvai, o kitiems jų gali nebūti. Laikui bėgant šia liga sergantiems žmonėms simptomai ir negalia vis stiprėja.

Pirminė progresuojanti išsėtinė sklerozė yra labai reta ir pasireiškia tik 10 proc. pacientų, sergančių išsėtine skleroze. Nuo pat ligos pradžios būdingas nuolatinis progresavimas.

Gerybinė išsėtinė sklerozė pasireiškia vienu nedideliu paūmėjimu ir galimu vienu papildomu atkryčiu. Po to pacientas pasveiksta iki galimo antrojo paūmėjimo, kuris gali nepasireikšti net 20 metų. Vis dėlto gerybinė išsėtinės sklerozės forma galiausiai pradės progresuoti, o per 10-15 metų nuo ligos pradžios ligos eiga keis kryptį, kol pasieks progresavimo stadiją.

Susitaikymas su liga

Daugelis susirgusiųjų turi pereiti įvairias stadijas, kol susitaiko su savo liga. IS diagnozė pirmiausia sukelia šoką, po to atsiranda ligos neigimas, dar vėliau aplanko baimės jausmas. Tačiau reikia atminti, kad problemos sprendžiamos tik tuomet, kai apie jas kalbama, todėl sergantieji turėtų nesidrovėdami kalbėti su gydytoju apie atsiradusius pojūčius, simptomus, abejones, baimę, kuri dažnai kyla dėl nežinios. Užsitęsęs baimės jausmas gali labiau pakenkti gyvenimo kokybei nei patys ligos simptomai.

Sergantieji IS turėtų žinoti būtiniausią informaciją apie šią ligą, nes tai gali padėti išsklaidyti baimes bei suprasti ne tik, kaip gyventi visavertį gyvenimą toliau, bet suvokti, kad gyvenimas nesustoja ties išsėtine skleroze.

Ši liga nėra užkrečiama ir nebūtinai ja sergantiesiems prisireikia invalido vežimėlio. Nors iki šiol IS yra nepagydoma liga, visgi gyvenimo trukmei įtakos turi nedaug. Tačiau pavėluotai pradėtas gydymas praktiškai nėra veiksmingas ir neįgalumo tikimybė išauga. Taip pat gydymas labai priklauso ir nuo individualių sergančiojo savybių, gretutinių ligų bei ligos formos. Sergantieji išsėtine skleroze gali mėgautis visaverčiu gyvenimu, tačiau turėtų nepamiršti reguliariai sportuoti, daugiau dėmesio skirti mitybai, informuoti apie savo ligą darbdavį bei savo artimuosius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pagrindinės gyventojų mirties priežastys lieka kraujotakos ligos ir navikai (13)

Pernai Lietuvoje mirė 40,1 tūkst. žmonių – 964 mažiau negu 2016 metais.

Meningokokinės infekcijos rizika išauga rudenį ir žiemą (4)

Artėjant rudeniui Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ( ULAC ) medikai primena apie meningokokinę...

Po infekcijos protrūkio stabdoma „Forto dvaro“ veikla (18)

Specialistai tiria galimą salmoneliozė s užkrato atvejį Panevėžyje, prekybos ir pramogų centre...

Ligoninės reanimacijoje – kūdikis su galvos trauma

Panevėžio medikai gelbėja kūdikį, į ligoninę atvežtą dėl galvos traumos. Šiais metais...

Sutaupė anaiptol ne visi: pacientai skundžiasi dėl naujų priemokų, nesutampančių su pažadais išsamus SAM komentaras dėl vaistų sergantiems diabetu (90)

Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerija ( SAM ) paskelbė, kad Lietuvos gyventojai už...

Top naujienos

Nutylėta sovietų armijos katastrofa: panikos apimti gyventojai lėkė iš namų ir sodino vaikus pas svetimus žmones (114)

Nedaug trūko, kad netoli Berlyno 1977 metais būtų įvykęs branduolinis sprogimas, – rašo...

Žymūs ekonomistai susiginčijo, kokia yra skurdo kartelė (186)

Žymūs ekonomistai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Vilniaus...

Juodieji karų su banditais puslapiai: „Vilniaus brigados“ garsenybės buvo laužomos sostinės požemiuose (340)

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. šalis paveldėjo sovietinę miliciją, kitos operatyvinės...

Jolita Mikolaitienė: 21 amžius, o iki šiol moterys naiviai ieško slaptos prasmės tiesmukuose vyrų žodžiuose (107)

Atsakingas pareigas tarptautiniame versle užėmusi Jolita Mikolaitienė daugeliui geriau pažįstama...

Rusijoje lietuvis surado keisčiausią pasaulyje viešąjį tualetą (203)

Norite sysiuko ar dar rimčiau? Eikite į tam skirtą autobusą – jums pasakytų...

Pavogė mirusio vaiko tapatybę, buvo demaskuotas, tačiau tada kilo dar daugiau mįslių (18)

Jis pavogė mirusio vaiko tapatybę, galiausiai buvo demaskuotas, tačiau kilo dar daugiau mįslių....

Profesorius Lukoševičius apie visuotinę problemą: niekas nemoka sveikai maitintis (50)

Palangoje kiekvieną vasarą leidžiantis prof. habil. dr. Leonardas Lukoševičius – puikus...

Kaip pasikeis jūsų organizmas atsisakius alkoholio? (138)

Alkoholio poveikis žmogaus organizmui gali būti labai pragaištingas. Laimei, vis daugiau žmonių...

Nėštumas: kūno pokyčiai, kurie išlieka net ir pagimdžius (23)

Sakoma, kad motina tapusi moteris pasikeičia, ir tai nėra pokštas. Jokiu kitu gyvenimo periodu...

Pagimdžiau dukrą: vyras tai atšventė namie su prostitutėmis... (39)

Mūsų šeimos nebeliko po 24 bendro gyvenimo metų, jei galima sakyti, kad tas gyvenimas buvo...