Kaip ir daugelis kitų vėžio rūšių, ilgą laiką jis nekelia jokių simptomų, o kai jie atsiranda, būna nespecifiniai ir gali reikšti daug kitų ligų – tiek rimtas, tiek gerybines. Liūdnoji realybė ta, kad galiausiai diagnozuotas kiaušidžių vėžys dažnai jau būna išplitęs, o tai apriboja gydymo galimybes, rašo healthyandnaturalworld.com.
Tačiau yra keli ankstyvi pavojaus ženklai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį. Savo pastebėjimus derinkite su kitais veiksniais, jeigu nenorite daryti pernelyg skubotų išvadų.
Išlaikykite pusiausvyrą tarp neigimo ir hipochondrijos
Pirmiausia, nepanikuokite. Kaip minėjome anksčiau, jūsų simptomai gali reikšti daug dalykų. Tikimybė, kad iš tikrųjų sergate kiaušidžių vėžiu, yra labai maža. Kiaušidžių vėžio nacionalinis aljansas nurodo, kad tik vienai moteriai iš šimto, pajutusių šiuos simptomus, iš tikrųjų nustatomas ankstyvos stadijos kiaušidžių vėžys.
Jeigu jaučiate kažką neįprasta, neignoruokite to. Žmonės vis dar bijo vėžio, kaip nepagydomos ligos, ir dažnai neigia faktą, kad kažkas yra negerai su jų sveikata. Tačiau tokiu būdu jie tik praranda brangų laiką. „MedicineNet“ teigia, kad tik 20 proc. moterų diagnozuojamas ankstyvos stadijos kiaušidžių vėžys, kai jis būna labiausiai pagydomas.
Labiausiai paplitusi kiaušidžių vėžio forma yra epiteliniai navikai, kurie susiformuoja ploname audinio sluoksnyje, dengiančiame kiaušidžių išorę. Šie navikai sudaro 90 proc. atvejų. Retesni tipai yra kiaušidžių stromos augliai, išsivystantys iš hormonus gaminančių ląstelių, ir germinogeniniai navikai, prasidedantys nuo kiaušialąstes gaminančių ląstelių.
8 pagrindiniai kiaušidžių vėžio simptomai
Pilvo pūtimas ar padidėjimas: padidėja pilvo apimtis, jaučiatės išpūsta ir pilna dujų. Galite pastebėti, kad kai kurie drabužiai juosmens ir klubų srityje tapo per maži.
Vidurių užkietėjimas ir kiti žarnyno veiklos pokyčiai.
Skausmas dubens srityje: jaučiate diskomfortą ar skausmą dubens srityje, o kartais ir pilve. Jeigu skausmas nepraeina, nenumokite į jį ranka ir nesistenkite numalšinti jo vaistais. Paprastai skausmas signalizuoja svarbią žinią.
Skausmas nugaros apačioje, ypač jei jis sklinda į dubens sritį.
Dažnas ir staigus noras šlapintis: pajuntate staigų norą nusišlapinti ir kartais net nespėjate pasiekti tualeto, arba jaučiate norą dažnai šlapintis. Tai pažįstama daugeliui moterų ir gali būti susiję su silpnais dubens dugno raumenimis (kuriuos galima sustiprinti Kegelio pratimais) arba šlapimo takų infekcija.
Tačiau stebėkite savo būklę, nes pastarasis simptomas gali reikšti ir rimtesnę ligą.
Apetito stoka arba greitas sotumo jausmas valgant: taip pat atkreipkite dėmesį į bet kokį nepaaiškinamą svorio kritimą. Moterys paprastai džiaugiasi, atsikračiusios kelių kilogramų, tačiau tai ne visuomet būna geras ženklas.
Skausmas lytinių santykių metu.
Nuovargis: jausmas, kas esate nuolat pavargusi ir neturite jėgų, gali signalizuoti slaptą ligą.
Tai nereiškia, kad turite justi visus šiuos simptomus. Kartais pakanka vieno simptomo, leidžiančio suprasti, jog vyksta kažkas negero. Jeigu simptomai trunka dvi savaites ir ilgiau, laikas pasitikrinti pas gydytoją.
Rizikos veiksniai
Tikslios kiaušidžių vėžio priežastys nežinomos, tačiau yra kai kurių rizikos veiksnių, kurie didina kiaušidžių vėžio tikimybę.
Amžius: vyresnėms kaip 50 metų moterims egzistuoja didesnė tikimybė susirgti kiaušidžių vėžiu. Apie 50 proc. šio vėžio atvejų diagnozuojama moterims, sulaukusioms daugiau kaip 60 metų. Žinoma, tai nereiškia, kad šia liga neserga ir jaunesnės moterys. Pavyzdžiui, germinogeniniai navikai dažniau nustatomi jaunesnėms moterims, bet jie yra labai reti.
Paveldimumas: jeigu jūsų šeimoje buvo sergančiųjų kiaušidžių vėžiu, krūties vėžiu ar tiesiosios žarnos vėžiu, tai didina kiaušidžių vėžio tikimybę. Anot „Mayo Clinic“, kiaušidžių vėžio riziką didina krūtų vėžio genas 1 (BRCA1) ir krūtų vėžio genas 2 (BRCA2). Iš pradžių šie genai buvo siejami tik su krūties vėžiu, bet dabar nustatyta, kad jie sukelia ir kiaušidžių vėžį.
Gimdymas ir menstruacijos: niekada negimdžiusioms moterims nustatyta didesnė kiaušidžių vėžio tikimybė. Ji padidėja ir toms moterims, kurioms labai anksti (dar nesulaukus 12 metų ) prasidėjo menstruacijos arba vėlyva menopauzė (po 50 metų). Atrodo, kad rizika susirgti kiaušidžių vėžiu yra susijusi su menstruacijų skaičiumi. Moterims, susilaukusioms daug vaikų, būdinga mažesnė šios ligos rizika.
Kai kurie vaistai: tikimybę susirgti kiaušidžių vėžiu didina hormonų terapija po menopauzės ar ilgai trunkantis gydymas nuo nevaisingumo. Kita vertus, kai kurie tyrimai rodo, kad oraliniai hormoniniai kontraceptikai mažina šio vėžio riziką.
Kiti rizikos veiksniai: rūkymas, nutukimas, gimdos spiralių naudojimas ir policistinių kiaušidžių sindromas.
Problema ta, kad nėra patikimo skenavimo metodo, nustatančio kiaušidžių vėžį. Štai kodėl labai svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją, jei kyla kokių nors įtarimų. Diagnozuoti kiaušidžių vėžį padeda dubens srities apžiūra, tyrimai ultragarsu ir kraujo testai pagal vėžio žymenis.
Mokslininkai toliau siekia sukurti geresnius metodus, kurie padėtų aptikti ankstyvos stadijos kiaušidžių vėžį. Tačiau kol kas stenkitės pažinti savo kūną, įsiklausyti į jį ir pajusti, kai kažkas yra ne taip. Tai vienas geriausių variantų kovojant su bet kokia ankstyva liga.
