Internete galima rasti, jog vandenilio peroksidas kartais kai kurių naudojamas ir neva gydyti įvairias lėtines ligas, alergijas ir panašiai. Žadamas greitas ir itin veiksmingas poveikis.
Tačiau gydytojams tokie patarimai nuostabos nebekelia. Pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės klinikinės toksikologijos gydytojos, anesteziologės-reanimatologės Gabijos Laubner, tokių pacientų tenka sutikti neretai.
Gali sukelti daugybę rimtų problemų
Gydytojos teigimu, žmonės apsinuodyti vandenilio peroksidu gali arba netyčia, arba žinodami, ką daro, tačiau nesuprasdami savo veiksmų pasekmių. Vandenilio peroksidas – bespalvis skystis, todėl kai kurie jį tiesiog supainioja su vandeniu.
„Tai panaši situacija, kurią irgi labai dažnai matome, kai žmonės širdies lašus supainioja su amoniaku. Šių preparatų pakuotės buvo pakeistos visai neseniai, bet prieš tai abi jos atrodė taip pat, – sako medikė.
– Dabar, kai siaučia koronavirusas, žmonės galvoja, kad gerdami vandenilio peroksidą save dezinfekuos. Praeitą savaitę kaip tik buvo pacientė, kuri vandenilio peroksido įsipylė į nosį.“
Pasak gydytojos, anksčiau buvo manoma, kad tai, kokia žala bus padaryta organizmui išgėrus vandenilio peroksido, priklausys nuo paties preparato koncentracijos.
„Tačiau kuo toliau, tuo daugiau duomenų, kad net nelabai priklauso nuo to, ar tai 3 proc., ar 35 proc. koncentracijos. Žinoma, jei koncentracija dar didesnė, pasekmės dar blogesnės. Taip pat simptomai ir pažeidimai gali būti tiek išgėrus keletą gurkšnių, tiek išgėrus didesnį kiekį“, – perspėjo gydytoja.
O problemų, kurias gali sukelti išgertas vandenilio peroksidas – visas ilgas sąrašas.
„Jei išgertas mažesnis tūris ir mažesnės koncentracijos, įvyksta cheminis pažeidimas – burnos, stemplės, gali būti ir skrandžio. Ir visi su tuo susiję simptomai, tai reiškia žmogui skauda, pykina, jis gali vemti, skaudėti pilvą“, – vardijo G. Laubner.
Išgėrus peroksido susidaro burbuliukai, jie gali tempti skrandį – žmogui skauda, pykina. Taip gali prasidėti kvėpavimo takų, burnos tinimas, o dėl šių priežasčių gali atsirasti kvėpavimo nepakankamumas, kosulys, čiaudulys, žmogui darosi sunku įkvėpti.
Išgėrus didesnės koncentracijos vandenilio peroksido, simptomai sunkėja, kvėpavimo takai gali visiškai užtinti. Ši medžiaga gali išgraužti skrandyje skylę, gali įvykti ir sisteminiai pažeidimai.
Ne pati tinkamiausia priemonė dezinfekuoti žaizdas
„Kai vandenilio peroksidas patenka į organizmą, jis pavirsta vandeniu ir deguonimi, pastarojo susidaro labai daug. 1 mililitras 3 proc. vandenilio peroksido paverčiamas į maždaug 10 mililitrų deguonies. 1 ml 35 proc. peroksido paverčiamas 115 ml deguonies“, – sakė gydytoja.
Jei organizmas nesugeba sunaudoti deguonies ar kitais būdais jo neutralizuoti, jis gali patekti iš žarnyno į kraujotaką. O patekęs į kraujotaką, toliau keliauja į gyvybiškai svarbius organus.
Tokia situacija gali baigtis kvėpavimo nepakankamumu, stipriu širdies sutrikimu, tam tikrais retais atvejais laisvos deguonies molekulės gali nukeliauti į smegenis, dėl ko gali įvykti insultas.
Tiesa, mirties nuo ne pagal paskirtį vartojamo vandenilio peroksido atvejai yra labai retai, bet pasitaiko. Būna ir taip, kad žmogus išgyvena, bet lieka su neurologiniais sutrikimais, reiškia – neįgalus.
„Žmonės vartoja įvairius preparatus ne pagal paskirtį. Pavyzdžiui, aušinimo skystis irgi nėra skirtas svaigintis. Tai pačių žmonių problema. O šiaip visais laikais, žibalą, kalio permanganatą žmonės naudodavo ne pagal paskirtį. Tie patys širdies lašai, juk juos ir reikia naudoti lašais, o kai kurie juos vartoja buteliukais“, – kalbėjo G. Laubner.
Beje, gydytoja paneigė dar vieną mitą paaiškindama, kodėl vandenilio peroksidas nėra pati tinkamiausia priemonė dezinfekuoti žaizdas.
Kai kuriais atvejais šis preparatas gali ne padėti, o atvirkščiai – būti pavojingas. Mat dezinfekuojant žaizdą gali patekti į kraujotaką.
„Jo dezinfekcinės savybės, palyginti su kitomis medžiagomis, yra abejotinos. Jau geriau žaizdas praplauti su vandeniu, muilu, vaistinėse yra kitų dezinfekcinių priemonių. Jei jau pilame peroksidą, reikia žiūrėti, kiek jo pilame, taip pat saugoti, kad nepatektų į kraujagyslę“, – sakė gydytoja.
