Diagnozė – sunkus smūgis
Penktadienį tarptautinėje konferencijoje „XI Euroregioninė torakalinės onkologijos konferencija: kur mes dabar esame?”, Stasys atsistojo prieš būrį medikų iš viso pasaulio ir sutiko papasakoti savo įkvepiančią istoriją.
„Temperatūra svyravo nuo 38 iki 40. Šeimos gydytoja išrašė antibiotikų, bandžiau gydytis namuose. Vaistus geriu – nieko. Temperatūra nemažėja, o kyla. Paguldė į ligoninę. Gydytojos paklausiau: kiek jūs čia mane laikysite? O ji skyriaus vadovui sako, kad aš negirdėčiau: sunkus ligonis, jis ne mums“, – pamena Stasys ir priduria, kad po tokių išgirstų žodžių jo gera nuotaika visai dingo.
Vyras pamena, kad 2015 metais ligoninėje buvo atlikta kompiuterinė tomografija, tačiau tyrimo duomenis reikėjo siųsti į Kauną. „Iš Kauno atėjo atsakymas: plaučiuose – darinys. Pasakė, kad specialisto konsultacijai VUL Santaros klinikose eilė – 3 mėnesiai. Paklausė ar važiuosiu į onkologinį (NVI – DELFI) . Sakau, kad važiuosiu, koks man skirtumas“, – pečiais gūžteli pašnekovas.
Stasys neslepia – išgirsta diagnozė buvo didelis smūgis. „Nei miegas ima, nei valgyt nori, nei eiti. Nerandi savyje vietos, nežinai kuo užsiimti, kaip tą mintį iš galvos iškalti“, – pamena onkologinis ligonis.
Stasys pasakoja, kad nuo mažens dažnai sirgdavo kvėpavimo takų ligomis. Kai Stasiui buvo 10 mėnesių, kartu su tėvais jį ištrėmė į Sibirą. Stasys sako, kad jo tėvus ir jį sukišo į gyvulinį vagoną ir visos kelionės į Sibirą metu, ir tik 10 mėnesių laiko Stasį maitino vandens ir pieno mišiniu.
„Aš iškart susirgau rachitu, bronchitu. Sibire tėvus išvarydavo į darbus, o vaikus rasdavo grioviuose – sušalusius. Turėjau bronchitą. Mama manęs nenešė pas gydytojus, nes gydytojai jai pasakė: tu šito vaiko daugiau čia nenešk, palaidok ir pamiršk, nes iš jo nieko nebus. Bronchitu sirgau nuo vaikystės“, – tikina vyras.
Vyras priduria, kad 19 metų dirbo inžinieriumi – sunkus darbas, sako jis, tikrai neprisidėjo prie sveiko gyvenimo būdo. Pasiteiravus, ar Stasys rūkė, vyras šiek tiek patylėjęs atsako, kad rūkė apie 10 metų.
Sutiko dalyvauti klinikiniuose tyrimuose
Nacionalinio vėžio instituto pasiūlė Stasiui dalyvauti klinikiniame tyrime – išbandyti naujus vaistus. Stasys tikina, kad nė sekundės nedvejojo.
„Aš mačiau kaip kankinosi žmonės, kuriems būdavo lašinama chemoterapija. Mačiau, kaip po spindulinio gydymo nė kiek žmonėms negerėjo. Mano palatoje gulėjo toks Vytautas. Tada jį iškėlė į antrą aukštą. Jį buvau nuėjęs lankyti. Tai jis man tiesiai šviesiai pasakė: Stasy, kiek Dievo duota bus, tiek ir nugyvensiu.
Mačiau kaip mano žmonos draugė mirė, jai buvo gimdos vėžys, išplitęs į galvos smegenis. Kita sesuo mirė prieš 10 metų. Mačiau kaip kankinosi. Tai aš nedvejodamas sutikau. Gydytojai pateikė dokumentus susipažinti su klinikiniu tyrimu, reikėjo perskaityti 21 puslapį. Nedvejodamas padėjau parašą“, – sako pašnekovas.
Pasirašęs sutikimą dalyvauti tyrime, sako Stasys, laukė du sunkiausi mėnesiai gyvenime. Du mėnesius pacientas buvo tiriamas įvertinti, ar jis yra tinkamas dalyvauti pasiūlytame klinikiniame tyrime.
„Man pasakė, kad esu įtrauktas į programą. Tada pasakė, kad nežino, koks bus skiriamas vaistas, kadangi vaistą paskiria ne gydytojas, o automatiškai parenka sistema. Vėl man kraują ėmė, vėl kompiuterinę tomografiją darė. Nuo 2015 m. kompiuterinė tomografija daryta gal 21 kartą, aš kaip jonvabalis šviečiu“, – juokiasi Stasys.
Po šio etapo vyro laukė dar mėnuo nežinomybės. Kol vyko tikslinamieji tyrimai, Stasiui nebuvo skiriamas joks gydymas. Po mėnesio atkeliavo atsakymas, kad Stasiui bus skiriama imunoterapija. „Man suląšindavo 200 gramų vaistų. Tai užtrukdavo apie 25-30 minučių. Nieko blogo nejusdavau. Kursas buvo kartojamas kas 21 dieną, 35 kartus. Gydymą pradėjau 2016 metų sausio 18 dieną, o baigiau – 2018 metų sausio 26 dieną. Nuo tada gydymas neskiriamas, kadangi plaučių navikas nustojo didėti“, – džiaugiasi Stasys. Vyras pasakoja, kad dabar jaučiasi beveik sveikas: pats sode pjauna žolę, augina bites.
Imunitetas pats kovoja su vėžiu
Nacionalinio vėžio instituto gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė pasakoja, kad tie pacientai, kurie dalyvauja klinikiniuose tyrimuose, yra gydomi inovatyviais vaistais. Jų gydymo rezultatai yra geresni, jų sveikimas yra greitesnis, liga stabilizuojasi.
„Pastaruoju metu vyrauja terorija, kad imunoterapinis vaistas (antikūnas) nutraukia ryšį tarp naviko ir imuninės ląstelės. Navikas apgauna sistemą. Navikas sudaro jungtį su imunine ląstele – „žudike“, taip neleisdamas šiai ląstelei atpažinti navikinės ląstelės ir ją sunaikinti“, – sako gydytoja.
Ji pabrėžia, kad imunoterapija jau ir dabar yra skiriama Lietuvoje ne tik atliekant klinikinius tyrimus. „Kai diagnozuojamas IV stadijos vėžys, mes skiriame standartinį gydymą – chemoterapiją. Jeigu po skirto gydymo plaučių vėžys progresuoja, tuomet mes kaip antraeilį gydymą galime skirti imunoterapinius vaistus.
Tačiau kaip Stasiui, diagnozavus IV-os stadijos plaučių vėžį, pradėti gydymą nuo imunoterapijos, šiai dienai galimybės neturime. Labai laukiame įstatymo papildymo. Šis klausimas yra sprendžiamas. Labai tikiuosi, kad Sveikatos ministerija ir visi, kurie prisideda prie įstatymo ruošimo, pagreitins šį procesą. Tai labai svarbu. Chemoterapija turi labai daug šalutinių poveikių. Gydymui atvažiuoja visi tvirti, bet pamatytumėte , kaip jie atrodo po 6 gydymo kursų “, – sako V. Gedvilaitė. Stasys priduria, kad tokie pacientai atrodo labai išsekę.
„Imunoterapija turi savo šalutinių poveikių. Bet ji švelnesnė, organizmas ją geriau toleruoja. Žmogui užtikrinama gera gyvenimo kokybė, judėjimas“, – tikina medikė.
Pasiteiravus, kokie yra imunoterapijos šalutiniai poveikiai, V. Gedvilaitė sako, kad gali atsirasti problemų su skydliauke, gali atsirasti neinfekciniai plaučių uždegimai – pneumonitai. „Gali būti ir gastritas, viduriavimas. Šiam pacientui (Stasiui) kaip šalutinis poveikis buvo stebėta sutrikusi skydliaukės veikla, dėl to reikėjo papildomo medikamentinio gydymo“, – gydymo saugumą pabrėžia gydytoja.
Kreipiasi į Sveikatos apsaugos ministeriją
Pasiteiravus, ar gydymas tikrai yra toks efektyvus, V. Gedvilaitė ranka mosteli į šalia sėdintį Stasį. „2015 metais buvo diagnozuota liga. 2018 metais baigė gydymą. Liga stabili, mes tuo džiaugiamės. Tai nėra dažnas įvykis. Tokiais pasiekimais džiaugiamės ir norime, kad visi žinotų, jog yra tokių galimybių. Norisi, kad visi gautų geriausią vaistą.
Labai noriu, kad Sveikatos apsaugos ministerija atsižvelgtų į mūsų konferenciją, į paciento atvejį ir patvirtintų reikalingų vasitų kompensavimą“, – sako V. Gedvilaitė.
Kol kas I-os (pirmos) eilės imunoterapija, pacientams sergantiems išplitusiu plaučių vėžiu, Lietuvoje yra negalima, ir tik esant galimybei, pacientams siūloma dalyvauti klinikiniuose tyrimuose. V. Gedvilaitė sako, kad prireikia apie 15 metų, jog naujas vaistas patektų į rinką.
Stasys sako, kad kiti pacientai pastebėdavo, kad jo gydymas – kitoks. „Kiti pacientai klausdavo, kodėl man tiek nedaug lašindavo. Viena šeima verkė, nes norėjo gauti tokį patį gydymą, bet atranka yra griežta“, – tyliai sako Stasys.
Vyras šiandien džiaugiasi ir tikina, kad yra labai dėkingas medikams – tik jų pagalba liga jam netrukdo kasdienio gyvenimo, yra sukontroliuota ir stabili.
