Viskas prasidėjo nuo kartumo skonio burnoje
„Viskas prasidėjo dar praėjusių metų vasaros pabaigoje – atostogaudamas prie jūros pradėjau jausti kartumą burnoje. Žinoma, į tai galima nekreipti dėmesio, nesu iš tų, kurie pasiduoda paniškiems apmąstymams, tačiau kartumui besitęsiant ilgiau kaip kelias savaites nusprendžiau kreiptis į šeimos gydytoją. Pasidarė neramu: pats profilaktiškai pradėjau vartoti vaistus nuo rūgštingumo (mat anksčiau man buvo nustatyta gastroezofaginio refliukso (GERL) diagnozė), tačiau situacija negerėjo. Šeimos gydytoja rekomendavo atlikti bendrą kraujo tyrimą bei kepenų fermentų tyrimus (įtarinėjo, gal koks akmenukas tulžies pūslėje). Na, atlikti – tai atlikti, pasidariau tyrimą ir ramiai laukiau atsakymo, juk nieko baisaus – akmenukus galima pašalinti... Po kelių dienų pakartotinai apsilankiau pas šeimos gydytoją.
Pastaroji, įdėmiai išanalizavusi rezultatus, tik patvirtino anksčiau išsakytą diagnozę – greičiausiai turiu akmenukų, kuriuos teks pašalinti (kraujo tyrime nustatytas padidėjęs netiesioginio bilirubino kiekis), ir nusiuntė atlikti pilvo organų echoskopiją... Šiek tiek nerimavau, iš kur tie akmenys atsirado, bet visagalis internetas atskleidė, kad tokių „brangakmenių“ randama ir jaunų piliečių organuose. Atliko echoskopiją, išvada stulbinanti: mano kepenys – kaip kūdikio, tulžies pūslėje jokių pakitimų ar akmenėlių nerasta, na, gal blužnis padidėjusi... Taip pakomentavo echoskopuotoja“, - pasakojo vyras.
Gavęs echoskopuotojos išvadą, jis vėl sugrįžo pas šeimos gydytoją. Pastaroji pasvarstė, kad tuomet gal kaltas rūgštingumas, o vyras kuriam laikui į savo simptomus nusprendė numoti ranka. Tačiau simptomai nurimti neleido, mat prisidėjo naujų – nuovargis, silpnumas, alkoholio netoleravimas... Kai šis vėl apsilankė pas šeimos gydytoją, pastaroji nusprendė siųsti pas gastroenterologą.
„Nukeliavau pas šį specialistą. Na, gydytojas kaip gydytojas, paklausinėjo apie simptomus, pasižiūrėjo į jau atliktus kraujo tyrimus ir patarė atlikti gastroskopiją bei kraujo tyrimus dėl hepatitų (B, C ir dar kažkokio). Užsiregistravau tyrimui ir po kelių savaičių (jau buvo spalio mėnuo) atvykau atlikti minėtą žarnelės ryjimo procedūrą. Tyrimas buvo stulbinamai malonus, išvada – besiformuojanti skrandžio ir stemplės išvarža bei GERL, todėl rekomendavo gerti rūgštingumą mažinančius vaistus ir laukti pagerėjimo. Apsidžiaugiau, kad nieko nauja nerado, pagalvojau, gal iš tikrųjų tas rūgštingumas veikia organizmą. Sugėriau visą kursą, naujų rūgštingumą mažinančių vaistų, atėjo jau ir lapkričio vidurys, o kartumas kaip yra, taip yra, silpnumas taip pat, dar prisidėjo sloga bei krūtinės skausmas...
Vėl nukeliavau pas savo šeimos gydytoją, kuri pasižiūrėjo į mane jau šiek tiek įtartinai, dar kartą perpasakojau jai savo „malonumus“. Sako, čia gali būti plaučiai (esu rūkantis), reikia pasidaryti krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką. Na, jokių problemų. Nuvažiavau į privačią kliniką ir gavau išvadą – peribronchiniai pakitimai be žymesnių patologijų. Su šia rašliava atgal pas šeimos gydytoją, dabar jau pats paprašau siuntimo pas pulmonologą. Siuntimą gavau, teliko užsiregistruoti. Registracija, žinoma, stulbinanti – šiam mėnesiui laisvų vietų nėra, o kitam mėnesiui neregistruojama, nes nėra sudaryti gydytojų darbo grafikai. Taigi turi siuntimą, nori patekti pas gydytoją, o negali... Suprantu, kad gyvenu Lietuvoje, bet vis tiek kyla keletas klausimų – kam tuomet kalbėti apie ankstyvą ligų prevenciją, žmonių kreipimąsi į gydytoją laiku, būtinybę kuo anksčiau nustatyti diagnozę, kad būtų galima išvengti komplikacijų ir užbėgti ligai už akių? Kaip suprantu ne darbais, o žodžiais mūsų sveikatos apsaugos sistema veikia“, - piktinosi DELFI pašnekovas.
Gavo patarimą valgyti daugiau riešutų
Kai jam pagaliau pavyko pakliūti pas pulmonologą, šis vėl nusiuntė specifiniam tyrimui. Belaukiant šio tyrimo vyrui teko išgirsti įvairių baisių istorijų: viena moteris, daranti šį tyrimą jau ne pirmą kartą, pasakojo, kad tai vienas baisiausių tyrimų, kita jai antrino, kad praeitą kartą vos neužduso, o šių pokalbių fone girdėjosi prieš tai įėjusio vyruko kosėjimas ir gydytojos rėkimas – pūsk, kvėpk ir pan., taigi laukimas pasidarė nenuobodus.
„Pagaliau atėjo mano eilė – bandžiau paklausti daugiau informacijos apie tyrimą, tačiau išgirdau atsakymą, kad tam nėra laiko, nes jei kiekvienam aiškintų ką daro, atliktų tik kelis tyrimus per dieną. Žavintis paaiškinimas, visiškai nuraminantis pacientą... Galiausiai prasidėjo tyrimas: nosį užspaudė spaustuku, į burną įkišo žarnelę ir liepė įkvėpti, po to smarkiai išpūsti... Tik tada supratau, kad tai spirometrijos tyrimas. Po papūtinėjimų paklausiau kaip rezultatas, medikė beveik rėkdama atrėžė, kad atsakymą duos gydantis gydytojas, bet mano plaučiai kaip sportininko... Taigi nukiūtinau atgal pas pulmonologą. Šis patvirtino, kad spirometrijos tyrimas geras , išsiuntė atlikti pakartotinės krūtinės ląstos rentgeno nuotraukos ir užregistravo pas LOR bei alergologą. Pas juos pakliūti pavyko gruodžio mėnesį. Alergologai atliko kelis testus, bet nė vienas neparodė alergijos.
Visas smagumas prasidėjo pas LOR gydytoją. Brandaus amžiaus specialistė pirmiausiai apstaugė, kodėl striukės nepalikau rūbinėje. Labai atsiprašiau ir pradėjau dėstyti savo bėdas. Išgirdusi, kad rūkau, vos neišvarė iš kabineto, palinkėdama rūkyti dar daugiau ir kuo greičiau pakratyti kojas... Kaip supratau, ligos anamnezė, diagnozė ir gydymas pas šią specialistę asocijuojasi tik su žodžiu rūkymas. Nepaisant visos lyrikos prieš apžiūrą, galiausiai specialistė apžiūrėjo gerklę, nosį, ausis ir konstatavo senąją diagnozę – GERL. Rekomendavo valgyti daug migdolų riešutų, mesti rūkyti arba rūkyti dar daugiau ir užlenkti kanopas, pasikelti lovos galvūgalį į viršų. Vėl grįžau pas pulmonologą. Peržiūrėjęs rezultatus jis rekomendavo vėl kreiptis į gastroenterologą. Į klausimą, kodėl skauda krūtinę, gavau paprastą atsakymą – plaučių neskauda. Iš viso to aiškiai supratau tik tiek, kad reikia valgyti daug riešutų“, - ironizavo lietuviškos sveikatos apsaugos sistemos pacientas.
Kol jis vėl pateko pas gastroenterologą, prasidėjo nauji metai ir prisidėjo daugiau simptomų – kaklo ir peties skausmai, dėl kurių negalėjo jokių marškinėlių su aukšta apykakle dėvėti, nedidelė temperatūra (37,4-37,6). Pasak pašnekovo, gydytojas diagnozę konstatavo tik pasižiūrėjęs į ligos istoriją, net neišklausęs iki galo paciento pasakojimo, – GERL. Vyro abejonės, kad kartumas tiek laiko tęstis negali, temperatūra – taip pat, pagaliau ką reiškia skausmai krūtinėje, kakle, rankoje bei silpnumas? Gydytojas tik rekomendavo susitaikyti su kartumu ir į kitus simptomus nekreipti dėmesio.
Privačioje klinikoje – tie patys medikai, bet kitoks bendravimas
„Nelabai suprantu: čia sveikatos apsauga ar greitesnis pacientų atsikratymas. Na, žinoma, padariau esminę klaidą iki šiol minėtiems specialistams nedaviau dovanų, o po tokių išvadų belieka ieškoti diagnozės pačiam. Viskas būtų suprantama, jei per metus netektų mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokesčio. Gal tikrai reikėtų šiuo mokesčiu leisti pasinaudoti pačiam pacientui? Tada nors privačiose klinikose būtų galima kreiptis į specialistus ir sumokėti už tyrimus ir gydymą... Šiaip ar taip nusprendžiau nenuleisti rankų. Vasario mėnesį už savo pinigus pasidariau išsamų kraujo tyrimą. Tyrimo rezultatai beveik geri, o dėl kaklo skausmo pakartotinai buvau nusiųstas pas LOR specialistą.
Šįkart nusprendžiau kreiptis į privačią polikliniką. Labiausiai nustebino, kad eilių nėra, o specialistai – iš tų pačių valstybinių gydymo įstaigų, skirtumas tik tas, kad konsultacija kainuoja. Per tą laiką prisidėjo dar keletas simptomų – prikimo balsas ir ant odos atsirado smulkūs raudoni apgamai. Šiam gydytojui išaiškinau visus simptomus, šis jau nerekomendavo riešutukų ir kitų šoko terapijos gydymo metodų, o skyrė pagerti dar vienus vaistus nuo rūgštingumo, paminėjo, kad yra problemų su tonzilėmis, galbūt reikėtų jas pašalinti, bet kol kas dar galima palaukti, ir pasiūlė kreiptis į traumatologą dėl kaklo bei peties skausmų, pakartotinai atlikti krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką.
Po šio apsilankymo nupėdinau siuntimų pas šeimos gydytoją ir ėmiau registruotis pas minėtus specialistus, tik šįkart valstybinėje įstaigoje. Vėl ta pati istorija – registruojama tik po mėnesio, nes vietų nėra, taigi patekau tik balandžio mėnesį. Traumatologas iškart nusiuntė registruotis pas neurologą, kaip ir tikėtasi, pakliūti įmanoma vėl tik po kelių savaičių. Atėjus vizito dienai – vėl įdomybės. Ateinu prie kabineto sau paskirtu laiku, ant kėdžių sėdi kelios pacientės (močiutės). Paklausiu, kaip čia patenkama – kviečiama ar reikia laukti eilės, bet atsakymo negaunu. Laukiu 10, 20 min. – niekas nevyksta. Nusprendžiu pats užeiti į kabinetą, paaiškėja, kad niekas nėra užėjęs, o gerbiamos neurologės diskutuoja apie vakarykščius nuotykius kolektyviniame sode... Kaip bebūtų, ši specialistė taip pat iš Dievų kategorijos, paklausia kuo skundžiuosi, tuomet paima nuo stalo labai įdomų diagnostinį įrankį – sąvaržėlę, kelis kartus pabado vieną ranką, paskui kitą ir seka diagnozė – nervų šaknelių uždegimas – ir rekomendacija apsilankyti pas reumatologą“, - vyras toliau pasakojo apie savo nuotykius.
Visos šios ilgalaikės diagnozės paieškos baigėsi tuo, kad vyro sveikata visiškai pašlijo ir gegužės mėnesį jis atsidūrė ligoninėje, kurioje jam buvo atlikta daugybė tyrimų, tačiau pakitimų nerasta.
„Nežinau, kiek nustatyti pakitimai reikšmingi, bet jeigu jie vis dėlto yra, taip pat bloga savijauta, nuolatiniai skausmai, temperatūra – nejaugi tik riešutukus valgyti? Neseniai pasidariau pakartotinus kraujo tyrimus, kompiuterinę krūtinės ląstos tomografiją, beje, šį tyrimą Lietuvoje atlikti praktiškai neįmanoma arba turi būti beveik lavonas (po katastrofinės avarijos, po to kai rentgene randami dideli pakitimai, arba kai turi aukšto lygio specialisto siuntimą).
Laukiame rezultatų ir tikimės pasveikti. Tačiau jau supratau, kad dabartinėje sveikatos apsaugos sistemoje gali gauti greitą pagalbą tik tuo atveju, jei yra atviri lūžiai, spjaudaisi kraujais ar netekai sąmonės. Priešingu atveju užuojauta visiems sergantiesiems, nes tiesiog tenka priprasti prie simptomų. Jeigu taip bus ir toliau, teks priprasti nejausti ir kaulų lūžio skausmų. Nekaltinu dėl to vien medikų, manau, visa sveikatos apsaugos sistema yra tik didelis oro burbulas ir „padėkų“ rinkimo mechanizmas“, - svarstė pašnekovas.
SAM patarimas – kreiptis į įstaigos administraciją
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ryšių su visuomene skyriaus specialistės Nataljos Samp, jei sveikatos sutrikimų turintis pacientas yra nepatenkintas jam taikomu gydymu ir mano, kad jo diagnozė yra nenustatyta, jis negauna tinkamos pagalbos, yra siuntinėjimas ar priverstas ilgai laukti eilėse ir pan., geriausias patarimas tokiu atveju – kreiptis į savo poliklinikos administraciją, išsakyti problemas ir bandyti kartu ieškoti sprendimų. Poliklinikos administracija privalo užtikrinti, kad pacientui teikiamos paslaugos būtų kokybiškos ir jis laiku gautų gydymą.
„Taip pat patartume pacientui, kuris norėtų pakeisti su juo gydymu susijusių specialistų požiūrį į jo sveikatą, bandyti keisti gydantį gydytoją ar net gydymo įstaigą. Kartą per metus tai galima atlikti nemokamai, tereikia tik kreiptis į tos gydymo įstaigos registratūrą. Dažnai naujas gydantis gydytojas pažvelgia kitaip į senas žmogaus sveikatos problemas ir bando kitokius gydymo metodus, ieškodamas negalavimų priežasčių.
Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos tikslas – sudaryti sąlygas žmonėms siekti aukščiausio tikslo – sveikatos. Nuolat kuriamos, tvirtinamos ir tobulinamos įvairios tvarkos, įgyvendinami projektai, kuriamos informacinės sistemos, kurios padėtų sveikam žmogaus gyvenimui ir sklandesniam ir greitesniam specialisto bei paciento ryšiui. Nuo lapkričio mėnesio Lietuvoje startuoja šiam tikslui skirta e.sveikatos sistema. O šiuo metu, pavyzdžiui, greitesniam paciento patekimui pas specialistus puikiai tarnauja kitos interneto informacinės sistemos ar tiesiog pačių gydymo įstaigų interneto svetainėse skelbiamos registracijos pas specialistus sistemos. Čia pacientas gali matyti, kokios yra eilės pas specialistus, kur yra laisvų vietų ir, turėdamas siuntimą iš savo gydančio gydytojo, pasirinkti tokį antrinio ar tretinio lygio specialistą visoje Lietuvoje, pas kurį eilės yra mažiausios“, - teigė SAM atstovė.
Eilių pas gydytojus problema, pasak pašnekovės, dažnai tampa aktualesnė vasarą, kai dalis specialistų atostogauja, tačiau šiais klausimais taip pat turėtų rūpintis gydymo įstaigų administracija. Bet kuriuo atveju, bet kokioje situacijos sprendimas visada yra, todėl geranoriškai bendradarbiaujant visoms atsakingoms institucijoms ir įstaigoms galima padaryti viską, kad savo sveikata besirūpinantis žmogus nesijaustų vienišas ir gautų tinkamą pagalbą.
