Niujorko universiteto Primatologijos katedroje galima rasti kaulų beveik kiekvienoje spintelėje, Jamesas Highamas noriai paaiškina, kad kaulai daug ką paaiškina apie svarbios mūsų organizmo dalies evoliuciją. O būtent apie didelių ir sunkių smegenų.

J. Highamas parodo daug pusbeždžionių lemūrų kaukolių. Jį ypač domina jų kaukolių dydis. Pastudijavęs primatų, įskaitant beždžiones, lemūrus ir žmones, kaukoles jis su kolegomis iškėlė labai intriguojančią idėją, kodėl mūsų smegenys yra tokios didelės.

Dažnai teigiama, kad kai kurių primatų smegenys yra didesnės už kitų dėl jų socialinio elgesio. Esą primatams, gyvenantiems didesnėse ir sudėtingesnėse socialinėse grupėse, reikia didesnių smegenų, kad jie efektyviai palaikytų visus tuos socialinius santykius.

Ši teorija egzistuoja jau daugiau nei du dešimtmečius ir yra vadinama „socialine smegenų hipoteze“.

Tačiau po didelio masto primatų analizės J. Highamas ir jo kolegė Alexandra DeCasien yra įsitikinę, kad socialinė smegenų teorija neatsako į visus klausimus. Jie mano, kad smegenų dydį lėmė primatų mityba. Jų tyrimo išvados paskelbtos žurnale „Nature Ecology and Evolution“.

Tam, kad prieitų prie šios išvados, A. DeCasien vadovaujama komanda palygino 140 primatų duomenis. Jie panagrinėjo ryšį tarp šių primatų smegenų dydžio ir kelių socialinių veiksnių, kaip grupės, kurioje gyvena primatai, dydis ir socialinė struktūra.

O reikalas tas, kad kai buvo suformuluota socialinė smegenų hipotezė, mokslininkai nestudijavo tokių primatų, kaip orangutangai, kurių smegenys yra didelės, nors jie gyvena vieniši.

Naujausias tyrimas parodė, kad mityba – o ne gyvenamosios grupės dydis – yra pagrindinis veiksnys, lemiantis smegenų dydį.

Jau ilgą laiką žinoma, kad vaisius valgančių primatų smegenys būna didesnės už tų primatų, kurie minta lapais, sakė J. Highamas. Taip gali būti todėl, kad vaisių maistinė vertė yra didesnė. O ir suvirškinti juos yra lengviau nei lapus. Tačiau maitintis vaisiais taip pat yra sudėtingiau, nes reikia teritorijos ir laiko jiems surasti, pažymėjo mokslininkas.

Jis su kolegomis taip pat pabrėžia, kad negalima visiškai atmesti, kad socialinės grupės dydis visiškai neturėjo įtakos didesnių smegenų susiformavimui. Kadangi vaisių yra mažiau nei lapų, vaisiais besimaitinantys primatai yra priversti judėti didesniais atstumai. Jie taip pat yra linkę formuoti didesnes socialines grupes tokioms ilgoms kelionėms.

„Jeigu tame vaismedyje yra kita grupė, tai, kuriai grupei atiteks vaisiai, priklausys nuo grupės dydžio“, – sakė J. Highamas. Kitais žodžiais tariant, kuo didesnė grupė, tuo lengviau jai bus išstumti mažesnę grupę konkuruojant dėl maisto.

„Visi šie dalykai yra susiję tarpusavyje, tačiau pagrindinė problema, susijusi su socialine smegenų hipoteze, yra ta, kad ji aiškiai sako, kad vienas veiksnys turi didesnės įtakos nei kitas, – sakė A. DeCasien. – Tačiau mūsų tyrimas rodo, kad pagrindinis veiksnys yra mityba.“

J. Highamas ir A. DeCasien neabejoja, kad jų teorija susilauks kritikos. Ir vienas iš pirmųjų kritikų yra Oksfordo universiteto atstovas Robinas Dunbaras. Jo teigimu, svarbiausia yra ne visų smegenų dydis, o tam tikros smegenų dalies, vadinamos naujosios smegenų žievės ir atsakingos už mąstymą, erdvinį suvokimą ir kalbą, dydis.

„Yra labai didelis skirtumas tarp naujosios smegenų žievės ir visų smegenų tūrio, – sakė R. Dunbaras. – Pirminė socialinė smegenų analizė rodo, kad socialinės grupės dydis nėra susijęs su visų smegenų tūriu, bet tik su naujosios smegenų žievės (neocortex) dydžiu. ... Tai prieštarauja jų teiginiui.“

Antra, R. Dunbaras pažymi, kad socialinės grupės dydis ir mityba neturi būti dviem alternatyviais smegenų evoliucijos paaiškinimais. „Jie abu gali būti teisingi“, – sakė jis. Kaip ir J. Highamas ir A. DeCasien, R. Dunbaras mano, kad šie dalykai yra susijęs kažkokiame giliame lygmenyje.

„Smegenys negali evoliucionuoti ir tapti tokiomis didelėmis, kad galėtų ką nors daryti socialiniai ar kitaip, jeigu nepasikeis mityba, kad smegenys gautų daugiau maistinių medžiagų ir galėtų augti“, – sakė jis.

Tačiau R. Dunbaras ir toliau mano, kad svarbesniu smegenų padidėjimo veiksniu buvo socialinės grupės dydis, o ne mityba.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (16)