– Ar saugu vakcinomis nuo koronaviruso skiepytis nėščioms ir žindančioms moterims?
– Su nėščiosiomis ir žindančiomis moterimis nebuvo atlikti klinikiniai tyrimai, tad vakcinos apraše pateikiamas nurodymas sprendimą dėl vakcinacijos priimti tik pasitarus su gydytojais. Dėl to reikėtų pasitarti ir moterims, planuojančioms nėštumą, tačiau norinčioms vakcinuotis. Nė viena vakcina iki šiol nėra sukėlusi kokių nors nepalankių padarinių nei vaisiui, nei besilaukiančiajai, nesukelia nei priešlaikinio gimdymo, nei apsigimimų. Šios vakcinos tikrai yra saugios. O štai gyvos vakcinos gali būti pavojingos.
– Kokiomis lėtinėmis ligomis sergantiems skiepytis reikia labiausiai?
– Pirmiausia turėtų vakcinuotis tie, kurie serga gretutinėmis ligomis, silpninančiomis įgimtą imuninę sistemą ir apsunkinančiomis kovą su virusu. Šiuo atveju tai būtų: onkologinės, širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, metabolinis sindromas, autoimuninės ligos, po organų transplantacijų ir panašiai. Reikia nepamiršti, kad įgimtas imunitetas silpsta ne tik dėl gretutinių ligų, bet ir su amžiumi, tad būtent vakcina užtikrina dirbtinai įgytą imunitetą.
– Ar galės būti skiepijami vaikai?
– Konkrečiai „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina pagal aprašą yra skiriama tik vyresniems nei šešiolikos metų asmenims. Taip yra dėl to, kad pagreitintuose klinikiniuose tyrimuose nedalyvavo jaunesni nei minėto amžiaus asmenys. Tačiau tai nereiškia, kad negalima skiepyti vaikų, ypač tų, kurie serga kokiomis nors lėtinėmis, gretutinėmis ligomis, pavyzdžiui, astma. Draudimo vaikams skiepytis nėra, tiesiog su jais nebuvo atlikti jokie klinikiniai tyrimai. Galbūt ateityje bus atlikti. Šiuo metu vaikai nėra ta rizikos grupė, kuriai vakcina būtų itin svarbi, nes jie serga lengviau ir rečiau.
– Kokie nurodomi šalutiniai vakcinų nuo koronaviruso poveikiai?
– Kol kas nieko išskirtinio nėra pastebėta, palyginti su kitomis, kad ir to paties gripo, vakcinomis. Išskiriamos dažniausios reakcijos, pasitaikančios apie dešimt procentų pasiskiepijusių: paraudimas injekcijos vietoje, skausmas, patinimas, nuovargis, galvos skausmas, sąnarių, raumenų skausmai. Tačiau esu pastebėjęs, kad viena šių minėtų reakcijų pasitaiko tik kas trečiam paskiepytam, o nuovargis ar galvos skausmas tik vienam iš dešimties. Vienam procentui gali padidėti artimiausi limfmazgiai, atsirasti nemiga ar suprastėti savijauta, niežulys injekcijos vietoje. Visos šios reakcijos yra trumpalaikės, trunkančios vos vieną, dvi dienas. Net ir tie medikai, kurie jau pasiskiepijo Lietuvoje, kitą dieną ėjo į darbą ir jautėsi gerai.
– Sakoma, jog viena galimų šalutinių reakcijų į vakciną – laikinas vienos veido pusės paralyžius. Tiesa?
– Tiksliau tai vadinti vienos veido pusės tirpimu, o ne paralyžiumi. Tai yra itin retai pasitaikantis šalutinis poveikis, vos vienam iš tūkstančio. Dėl jo nerimauti nereikia, nes tai savaime praeinantis tirpimas.
– Ar vakcina apsaugo ir nuo užsikrėtimo, ar tik nuo ligos komplikacijų?
– Mes dar iki galo negalime atsakyti į šį klausimą. Manome, kad net ir pasiskiepijęs žmogus turi laikytis saugumo reikalavimų ir ribojimų. Kol kas nėra aišku, ar pasiskiepijęs asmuo gali kam nors pernešti virusą pats juo nesirgdamas ar ne; nežinome, ar gali sirgti lengva arba besimptome forma. Tačiau manoma, kad tas, kuris vakcinavosi, nebesusirgs, nes vakcinos efektyvumas siekia net 94 procentus, kas yra labai daug. Ši vakcina, kitaip nei gripo, yra sukurta būtent siekiant kontroliuoti ligą ir apsaugoti nuo juos. Klinikiniai tyrimai jau parodė, kad ligos atvejų tarp tų, kurie gavo vakciną yra gerokai mažiau. Tačiau šeši procentai visos populiacijos vis tiek gali būti nepaveikūs vakcinai ir neįgyti imuniteto arba įgyti jį nepakankamą. Bet šimtaprocentinių garantijų medicinoje nėra niekur. Tiesa, net ir nesusiformavus pakankamam kiekiui antikūnų, galbūt liks imunologinė T ląstelių atmintis, kuri vis tiek leis kovoti su virusu užsikrėtus pakartotinai.
– Kiek ilgai išsilaiko vakcinos poveikis, ar teks revakcinuotis kasmet?
– Dar negalime tiksliai atsakyti į šį klausimą. Savanoriai, kurie dalyvavo trečios fazės klinikiniuose tyrimuose bus vis pakartotinai tiriami ir tikrinamas jų antikūnų titras. Vėliau šios išvados bus paskelbtos mokslinėje spaudoje. Manau, kad vertinga po kurio laiko (geriausia praėjus savaitei po antrosios vakcinos dozės) antikūnus tikrintis ir pasiskiepijusiems dabar, kad žinotų, ar papuola į tuos šešis procentus populiacijos, kuriems vakcina nesukuria apsaugos. Reikia tikėtis, kad užteks vienkartinės vakcinacijos, jeigu šis virusas nebus linkęs kasmet mutuoti į skirtingas padermes, nuo kurių nebesaugotų ankstesnė vakcina.
– Ar verta vakcinuotis tiems, kurie jau persirgo koronavirusu?
– Šiandien sakyčiau, kad nėra būtina ar bent nėra tam skubos. Svarbiausia dabar vakcinuoti medikus ir tuos asmenis, kurie priklauso rizikos grupėms dėl amžiaus ir gretutinių ligų. Tačiau apskritai skiepytis galima, ypač, jeigu tą rekomenduoja ir vakcinos gamintojas. Tokiu būdu būtų pastiprinama imuninė atmintis.
– Po kiek laiko nuo vakcinacijos galima tikėtis, kad susiformuos imunitetas?
– Praėjus savaitei po antrosios vakcinos dozės. Tai yra atlikus visą vakcinavimo schemą. Primenu, kad antroji vakcinos dozė skiriama praėjus 21 dienai nuo pirmosios vakcinos dozės.
– Šiose vakcinose nėra gyvo ar susilpninto SARS–COV2, tiesa?
– Tiesa, bent jau „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinoje nėra nei gyvo, nei susilpninto SARS–COV2 viruso. Tai – pirmoji pasaulyje vakcina, sudėtyje turinti genetinę informaciją – RNR – apie viruso spyglio baltymą, kurio pagalba virusas patenka į žmogaus organizmo ląsteles. Bet paties viruso sudėtyje nėra, ir vakcina negali sukelti ligos. Informacinė RNR patenka į ląstelės vidų ir duoda komandą pradėti gaminti antikūnus, kurie reikalingi apsaugai nuo užsikrėtimo virusu. Imuninė sistema parengiama kovai.
