Įdegio maniakai stebina originalumu: medikai perspėja to nekartoti

Kol vieni džiaugiasi į Lietuvą pagaliau atėjusia tikra vasara, kiti dėl to suka galvas – ką daryti su it sūriais baltomis kojomis. Ignoruodami medikų perspėjimus, greito įdegio siekiantys tautiečiai griebiasi pačių įvairiausių gudrybių.

Vieni guli soliariumuose, kiti geria morkų sultis, o yra ir tokių, kurie prieš saulės vonias odą apsipurškia vandeniu su jodu.

Tokia nuotrauka po 5 valandų deginimosi saulėje kūną išsitepus vandeniu su jodu pasidalino viena mergina.

„Mano šiandienos rezultatai su jodu ir vandeniu, purškiau kūną kas kelias minutes kai tik išdžiūdavo, manau neblogai“, - rašė mergina.

Kai kurios merginos tokius rezultatus gyrė, kitos skundėsi, kad joms šis būdas neveikia, tačiau dažna saulės mėgėja primindavo, kad saulės vonios - sveikatai labai pavojingas užsiėmimas, galintis pasibaigti vėžio diagnoze.

Jodo perdozavimas yra pavojingas

Žmogaus organizmui vystytis ir funkcionuoti jodas yra būtinas. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovas profesorius Vaidotas Urbanavičius pasakojo, kad svarbiausia jodo funkcija – dalyvauti skydliaukės hormonų sintezėje. 

„Jodas – tai mikroelementas, kuris yra ypatingai svarbus skydliaukės hormonų sintezei. Negaunant pakankamai jodo iš maisto, vandens, gali sutrikti skydliaukės veikla, o to pasekoje – ir žmogaus medžiagų apykaita. Gamtoje – vandeny, maiste – dažniausiai susiduriama su jodo trūkumu. Zonos, kuriose trūksta jodo, vadinamos endeminėmis. Pasaulyje tokių zonų daug. Kuo aukščiau į kalnus, tuo mažiau jodo.

Mes esame nedidelio jodo trūkumo zonoje. Tam, kad išvengtume jodo trūkumo bėdų, valstybė yra priėmusi sprendimą (kaip ir daugelis kitų šalių), kad druska, kurią perkame parduotuvėse, būtų papildomai joduota. Tokiu būdu vartodami druską žmonės vykdo ir jodo profilaktikos programą. Perdozuoti jodo vartojant tokią druską yra praktiškai neįmanoma“, - teigė V. Urbanavičius.

Per parą suaugusiam žmogui reikia 100-200 mg jodo. Tačiau, gydytojo teigimu, pasitaiko ir situacijų, kai jodo gaunama per daug.

„Dažniausiai tai nutinka gydomaisiais tikslais arba vartojant medikamentus, kurių sudėtyje – daug jodo. Pavyzdžiui, gydant kardiologinius susirgimus. Yra kategorija žmonių, kuriems vartojant tokius vaistus, skydliaukė gali sureaguoti labai paradoksaliai ir padidinti savo veiklą, tai yra sukelti tirotoksinę būklę. Ji pasireiškia skydliaukės hormonų pertekliumi, kuris labai sustiprina medžiagų apykaitą ir neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Toks žmogus jaučia padažnėjusį širdies plakimą, prakaitavimą, nori daug valgyti, tuštintis, krinta svoris, žmogus nervingas, atsiranda nemiga.

Tačiau kitai kategorijai žmonių jodo perteklius gali slopinti skydliaukės veiklą ir sukelti hipotirozę. Tada nuslopinama ir medžiagų apykaita, žmogus jaučiasi vangus, prastėja jo atmintis, jis abejingas aplinkai ir panašiai“, - sakė Endokrinologijos centro vadovas.

Neretai jodas vartojamas žaizdų dezinfekcijai. Nedidelis jo kiekis pakenkti esą neturėtų.

„Šiek tiek jodo yra pasisavinama per odą, tačiau perdozuoti sunku. Dozavimas per žaizdą nebūtų esminis. Jei oda nepažeista, jodo pasisavinimas nėra reikšmingas. Yra žmonių, kurie palieka atsuktą jodo buteliuką kambaryje, kad jis esą garuotų ir juo būtų kvėpuojama. Jei neklystu, jodo pasisavinimas per kvėpavimo takus yra berods 3 proc“, - sakė V. Urbanavičius, pridurdamas, kad deginantis labiau derėtų nerimauti ne dėl jodo pasisavinimo, o dėl grėsmės susirgti odos vėžiu.

Degintis apsipurškus jodu – nepatariama

Antakalnio poliklinikos dermatovenerologė Ona Smilgevičienė degintis kūną apsipurškus vandeniu su jodu nerekomenduoja.

„Kaip dermatologė aš to daryti nerekomenduoju, nes šiais laikais yra daugybė priemonių, kurios yra skirtos įdegiui.

Jodo vartojimas išoriškai ant odos, jei tai pavieniai atvejai, didelės žalos nepadarys, tačiau, gali sukelti odos išsausėjimą ir išprovokuoti alergines reakcijas jodui“, - perspėjo O. Smilgevičienė.

Kauno klinikų endokrinologė dr. Aurelija Krasauskienė pabrėžė, kad per odą jodo įsisavinimas siekia tik 2 proc.

Skydliaukei tokia dozė esą nėra labai reikšminga, tačiau dermatologai įspėja apie spiritinio tirpalo ir saulės spindulių žalą odai.​

Medikai nuolat primena, kad nereikėtų per ilgai būti paplūdimyje, kai saulė kaitina intensyviausiai. Vasarą rytų Europoje ši fazė trunka nuo 10.00 iki 15.00 val. Visada būtina naudoti apsauginius kremus ir, kai įmanoma, rinkitės šešėlį, o ne saulėkaitą - kiekvienais metais susirgimų odos vėžiu Lietuvoje tik daugėja.  Epitelinės kilmės navikų atsiradimą daugiausia paskatina saulės, ultravioletiniai A (UVA) ir ultravioletiniai B (UVB) spinduliai.