Jie teigia, kad pirkėjai sutaupytų daug pinigų, jeigu farmacininkai elgtųsi sąžiningai – informuotų juos apie pigesnius vaistus, turinčius tos pačios veikliosios medžiagos. Kitaip sakant, jeigu žmonėms paaiškintų, kad jie gali rinktis taip pat veikiančius, tačiau mažiau kainuojančius vaistus, ir monitoriaus ekrane pateiktų jų sąrašą su kainomis. Atlikę kompensuojamųjų generinių vaistų pasiekiamumo užtikrinimo auditą, tokią išvadą padarė valstybės kontrolės specialistai.
Generinis (nepatentinis) vaistas yra originalaus vaisto kopija. Generinio vaisto veiklioji medžiaga, vaisto forma, vartojimo būdas toks pat, kaip ir patentinio. Jis pastarajam nenusileidžia veiksmingumu ir saugumu, bet yra pigesnis.
Originalūs, vadinamieji patentiniai, etiniai, medikamentai sukurti pagal naują formulę, jiems sukurti skiriama labai daug investicijų. Tokį vaistą sukūrusi kompanija jį patentuoja, kad tam tikrą laiką vienintelė galėtų jį pardavinėti. Ir tik pasibaigus patento galiojimo laikui kitos farmacijos kompanijos gali pradėti kurti jo kopijas, generinius vaistus, kurių veikliųjų medžiagų sudėtis ta pati, kaip ir originalaus preparato, o vaisto efektyvumas ir saugumas įrodytas tyrimais.
Tačiau, kaip parodė auditas, vaistinės nelinkusios siūlyti mažiausiai kainuojančių vaistų, nors tai daryti jas įpareigoja teisės aktai.
„Mūsų atliekamos stebėsenos metu tik vienas vaistininkas iš keturiolikos informavo klientą taip, kaip dera. Kai kurie gyventojai net nežino, kad gali rinktis, o kiti tiesiog neklausia apie alternatyvas, jeigu vaistininkas nesiūlo. Būna, kad pirkėjas turi gydytojo įduotą lapelį, kuriame parašytas konkretus vaisto pavadinimas“, – „Sekundei“ tvirtino Valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas.
Direktoriaus teigimu, bet kokiu atveju vaistininkas privalo informuoti klientą apie pasirinkimo galimybę, o kokį vaistą pirkti – jau yra jo reikalas.
Minėto audito metu apskaičiuota, kad pernai įsigydami kompensuojamųjų vaistų gyventojai sumokėjo 54 mln. Eur priemokų. Jeigu būtų pirkę pigiau kainuojančių generinių kompensuojamųjų vaistų, priemokoms būtų išleidę 27 mln. Eur, t. y. perpus mažiau.
Tikrintojų rankos surištos
Valstybės kontrolieriai mano, kad vaistininkus reikėtų griežčiau kontroliuoti. Pasak L. Čiako, problema ta, kad dabar negalima atlikti slaptų kontrolinių pirkimų vaistinėse. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) inspektoriai prieš tikrinimą privalo pateikti tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą tikrinti. Teritorinių ligonių kasų darbuotojai, prieš atlikdami tikrinimą, turi informuoti apie jo tikslą. Jie gali tikrinti ir ne pagal planą, tačiau negali atlikti kontrolinių pirkimų.
„Koks vaistininkas monitoriuje neparodys pigesnių vaistų sąrašo, jeigu žinos, kad stebi kontroliuojamos institucijos atstovas? Surinkti objektyvią informaciją būtų galima, jeigu kontroliniai vaistų pirkimai būtų vykdomi iš anksto neįspėjus“, – mano L. Čiakas.
Valstybės kontrolieriai siūlo priimti atitinkamas Farmacinės veiklos ir viešojo administravimo įstatymo pakeitimo pataisas, kad vaistinėse būtų įteisintas kontrolinis vaistų pirkimas.
Į vaistines turėtų būti siunčiama ligoniais apsimetusių Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ar kitų vaistines kontroliuojančių institucijų darbuotojų, kurie pirktų, o inspektoriaus tarnybinis pažymėjimas ir kiti dokumentai būtų pateikiami po kontrolinio pirkimo. Per kontrolinį pirkimą būtų stebima, ar prie kasos esančiuose monitoriuose pateikiama informacija apie galimas prašomo preparato, turinčio tų pačių veikliųjų medžiagų, alternatyvas.
Slaptieji pirkėjai stebėtų, ar vaistininkas primygtinai nesiūlo konkretaus preparato, ar geranoriškai paaiškina, kad pigesnis vaistas nėra prastesnis.
Slapti pirkėjai vaistinėse nėra nauja idėja. Pernai Sveikatos apsaugos ministerija Seimui siūlė įteisinti kontrolinį pirkimą vaistinėse, įstatymų leidėjai tokią galimybę reglamentuojančius įstatymų projektus atmetė. Laisvosios rinkos institutas taip pat sukritikavo ketinimus į vaistines siųsti slaptų pirkėjų, motyvuodamas atsisakyti perteklinių reguliavimų, o prieš įvedant naujus reguliavimus atsižvelgti į buvusių reguliavimų sukeltas neigiamas pasekmes.
Šio instituto ekspertai aiškino, kad tokių įstatymų projektų poreikis nėra pagrįstas. Esą nepateikiami nei įrodymai, kad egzistuoja problema, nei kad ją išspręs slapti kontroliniai pirkimai, nei kad jos negalima išspręsti įprastai patikrinus.
Vakar su „Sekunde“ kalbėjęs Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gintautas Barcys sakė, kad įprastinių tikrinimų nepakanka, reikalingi slapti kontroliniai patikrinimai.
VVKT specialistai valstybės kontrolierius patikino: net tiriant kliento skundą, kad jam buvo parduoti brangesni kompensuojamieji vaistai, sunku įrodyti, jog jis pagrįstas.
Nubaudžiami retai
Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) direktorius Jonas Narbutas taip pat pritaria, kad šiuo atžvilgiu vaistininkus sunku kontroliuoti.
„Atlikdami įprastinius patikrinimus mes stebime, ar vaistininkai informuoja klientus apie pigesnius vaistus. Kai šalia tikrintojas, jie taip ir elgiasi. Tačiau lankydamiesi vaistinėse kaip paprasti klientai pastebime, kad nemažai vaistininkų nesivargina pateikti informaciją apie alternatyvas. Man taip pat yra tekę su tuo susidurti“, – teigė direktorius.
Kadangi neinformavimo faktus reikia įrodyti, atvejai, kai vaistininkai nubaudžiami, yra reti. Pernai Panevėžio TLK administracine tvarka už pacientų neinformavimą apie pigesnius vaistus nubaudė tik dvi vaistines – po vieną Pasvalio ir Panevėžio rajonuose.
Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa (VLK) valstybės auditorius informavo, kad vaistinėms nepatinka reikalavimas pateikti vaistų kainas monitoriuje. Vaistinių asociacijos nuolat prašo minėtą reikalavimą panaikinti. Ministerijos ir VLK žiniomis, kai kurie vaistinių tinklai neplatina naujų gamintojų prekių, dažniausiai tų, kurie siūlo pigiausią to paties pavadinimo vaistą, nes vaistinėms neapsimoka. Pasirodo, kuo mažesnė vaistų kaina, kuo mažesnė kliento priemoka, tuo mažiau uždirba vaistinė.
Priemokos auga ir už pigesnius vaistus
Pastaraisiais metais valstybė kompensuoja daugiau generinių vaistų, bet jų prieinamumas gyventojams negerėja ne tik dėl to, kad vaistininkai neatlieka savo pareigos pasiūlyti pigesnių vaistų.
Pacientų priemokos už šiuos vaistus per pastaruosius kelerius metus didėjo. 2014 metais gyventojai daugiau turėjo primokėti už 75 proc., o 2015 metais – už 81 proc. vaistų. 2013-aisiais vidutinė priemoką už kompensuojamąjį generinį vaistą sudarė 1,81 Eur, o pernai – 2,61 Eur.
Beje, Lietuvoje kompensuojamuosius vaistus praėjusiais metais vartoja 40,5 proc (1,2 mln.) gyventojų. Valstybės išlaidos kompensuojamiesiems vaistais siekė 198 mln Eur, prieš trejus metus – 23 mln. Eur mažiau.
Valstybės kontrolieriai pažymėjo, kad SAM ilgus metus vykdoma vaistų politika nebuvo orientuota į generinių vaistų vartojimą ir tų vaistų pasirinkimo skatinimą.
