Hemorojus žinomas dar nuo Hipokrato laikų, jis neaplenkė ir pasaulio galingiausiųjų bei turtingiausiųjų. Kai kurie istorikai teigia, kad Napoleonas galėjo pralaimėti Vaterlo mūšį, nes dėl hemorojaus negalėjo sėdėti ant žirgo ir vadovauti armijai.
Didesnę riziką susirgti hemorojumi žmonės turi šiais atvejais:
– yra vyresnio amžiaus. Laikui bėgant organizmo audiniai tampa silpnesni, praranda stangrumą ir tamprumą, įskaitant ir venų sieneles. Veniniam kraujui tekant prasčiau, vystosi venų išsiplėtimas.
– skundžiasi vidurių užkietėjimu. Stanginantis didėja slėgis pilvo viduje, įtempiami pilvo raumenys – jau vien dėl to gali sunkiau nutekėti veninis kraujas. Slėgį didina ir žarnų turinys.
– vartoja per mažai skaidulinio maisto. Vartojant nepakankamai skaidulinio maisto kietėja viduriai ir žmogus rečiau tuštinasi. Kuo rečiau žmogus tuštinasi, tuo daugiau vandens iš žarnose esančio turinio susiurbiama atgal į organizmą. Dėl šios priežasties storosios žarnos turinys tampa kietesnis.
– dažnai kelia sunkius daiktus. Didėjant slėgiui organizmo viduje, sunkėja veninio kraujo nutekėjimas, todėl venos ima pūstis ir susidaro hemorojiniai mazgai.
– turi antsvorio. Antsvorio turintys žmonės mažiau juda, todėl veninio kraujo nutekėjimas, kurį skatina raumenys, sutrinka.
– turi genetiškai silpnesnes venų sieneles.
Trys iš keturių žmonių patiria hemorojaus simptomų: kraujavimą iš tiesiosios žarnos po tuštinimosi, skausmingą tuštinimąsi, išangės niežulį.
