Per mažas vandens kiekis – rizika net ir infarktui
„Mūsų kūne yra 5 litrai kraujo. Galite įsivaizduoti – širdis susitraukia maždaug 100 tūkstančių kartų per parą ir pumpuoja apie 8 tūkstančius litrų kraujo. Kraujo tūrio sumažėjimas organizme gali būti dramatiškai pavojingas“, – „Žinių radijo“ laidai „Sveikatos laikas“ pasakojo profesorė Ž. Petrulionienė.
Klausykite visą radijo laidą:
Nuo skysčių kiekio organizme priklauso trombozės rizika ir kraujospūdis. Jei mums trūksta vandens, prasideda širdies veiklos padažnėjimas – širdis bando kompensuoti trūkumą ir atsiranda tachikardija, permušimai, galvos svaigimas, silpnumas.
Iš pradžių kraujospūdis gali kilti, bet, kai organizmas pasiekia tam tikrą skysčių trūkumo ribą, spaudimas dramatiškai nukris. Tada žmogui gali ne tik apsvaigti galva, bet kyla rizika ir prarasti sąmonę.
„Infarkto ir insulto rizika pati didžiausia yra ryte – nuo 6 val iki vidurdienio. Taip pat yra pastebėta, kad vyresnio amžiaus žmonės vakarais vengia gerti skysčius, nes nenori keltis naktį į tualetą, tokiu atveju infarkto ir insulto rizika dar labiau padidėja“, – sakė profesorė.
Skysčių vartojimą reikia paskirstyti visai dienai tolygiai – negerti visos normos vandens tik ryte, bet būtinai nepamiršti stiklinės vandens prieš miegą.
„Reanimacijos palatose neretai matau tokius atvejus, kai karštą dieną, užsiėmus dideliu fiziniu krūviu ar sėdint nevėdintoje patalpoje ir dėl per mažo kiekio vandens organizme įvyksta kraujagyslių trombozė“, – kalbėjo gydytoja kardiologė.
Kartais patys to nežinodami vandenį iš organizmo išvarome, mat visi gėrimai, kurie turi kofeino, turi būtent tokį poveikį. Išgėrus tokių gėrimų, vandens kiekį turime kompensuoti papildomai. Kava be kofeino ne išimtis – nors skysčius išvaro ir ne taip stipriai, bet tokį darbą irgi atlieka. Reikia nepamiršti, kad kofeino yra ne tik kavoje, bet ir energetiniuose gėrimuose.
„Labai dažnai žmonės, kalbėdami apie vandenį, prie jo normos priskiria ir kitus skysčius, kuriuos geriame. Vis dėlto reikia atskirti, kad kalbėdami apie vandenį, negalvojame apie jokius kitus skysčius, tik apie gryną vandenį“, – sakė dietologė E. Gavelienė.
Vandens reikėtų išgerti tiek, kiek reikia būtent asmeniškai mums: paskaičiuojant normą sau pagal ūgį arba dienos kalorijų normą. Vienam žmogaus ūgio centimetrui reikia 10 ml vandens. Jei žmogaus ūgis 170 cm, tai minimalus kiekis vandens, išgeriamo per parą turėtų būti 1 l 700 ml.
Skaičiuojant pagal kalorijas: jei žmogui per dieną reikia 2000 kilokalorijų, jis turėtų išgerti 2 l vandens.
Tėvų klaida – vaikams vietoje vandens kiti gėrimai
Pasak „Žinių radijo“ pašnekovių, spręsti, ar mums trūksta vandens vadovaujantis vien troškuliu, negalima. Jį pajaučiame tik tada, kai netenkame daugiau nei 2 proc. vandens. O netekę daugiau nei 4 proc. galime pradėti jausti raumenų silpnumą.
Troškulio ir alkio centrai mūsų smegenyse yra vienas šalia kito, todėl neretai jausdami alkį iš tiesų tiesiog norime atsigeri vandens.
„Tėvai dažnai daro klaidą nuo pat vaikystės savo atžalas pratindami gerti ne vandenį, o kitus gėrimus. Tačiau turėtų būti atvirkščiai. Kalbant apie senyvo amžiaus žmones, būna, kad jie nejaučia troškulio ar alkio, todėl jiems itin akylai reikėtų stebėti, kiek per dieną išgeria vandens“, – sakė dietologė.
Gydytoja pastebi, kad kai kurie žmonės specialiai geria mažiau vandens, jog būtų patogiau gyventi – nereikėtų taip dažnai lakstyti į tualetą. Tačiau, jei iš tiesų rūpi sava sveikata, tokie dalykai neturėtų suktis galvoje. Šlapintis moteris turėtų kas 2-3 valandas, vyrai kas 4 valandas.
Lietuviai turėtų jaustis gyvenantis rojaus kampelyje, mat nustatyta, kad iš visų Europos sąjungos šalių švariausias vanduo yra Danijoje ir Lietuvoje.
„Turime didžiulę gamtos dovaną, kad galime gyventi aplinkoje, kurioje toks švarus vanduo. Aš pati savo darbo vietoje ir namuose stengiuosi gerti vandenį iš krano ir visiems tą rekomenduoju. Mineralizuotas vanduo gali sudaryti dalį kiekio paros vandens normos, tačiau, kai žmogus intensyviai sportuoja ir daug prakaituoja, vandenį praturtinti mineralais vertėtų“ – pasakojo E. Gavelienė.
Vanduo su angliarūgšte prailgina jo galiojimo laiką bei pagerina skonį. Pati angliarūgštė nėra visai svetima mūsų organizmams, bet per didelis jos kiekis, ypač žmonėms, kurie turi jautresnę virškinimo sistemą, gali pakenkti.
Kokie požymiai praneša, kad trūksta vandens? Širdis, bandydama kompensuoti kraujo trūkumą kūne, pradeda plakti greičiau, prasideda tachikardija. Tada pradeda džiūti burna, atsiranda sausų akių pojūtis, galvos svaigimas. Kuo daugiau netenkame skysčių, simptomai sunkėja.
„Vandenį pašaliname ne tik su šlapimu, kuris tampa tamsus, kai stinga skysčių, bet ir per žarnyną, taip pat kvėpuojant, per odą prakaituodami“, – sakė profesorė Ž. Petrulionienė.
Daugiau vandens reikėtų vartoti kardiologinių problemų turintiems pacientams, ypač senyvo amžiaus žmonėms, nes jie tai neretai pamiršta.
„Žmonėms, kurie serga nutikimu, reikėtų vartoti daugiau vandens. Vis dėlto jie kaip tik jo vartoja mažiau, nes dažnai skundžiasi tinstančiomis kojomis. Tačiau tai neteisingas mąstymas ir būtinai reikia pradėti jį gerti. Buvę tokių atvejų, kad žmogus pradeda dėmesingiau rinktis maistą, gerti daugiau vandens ir kūno masė susireguliuoja, o tinimai išnyksta“, – patarė dietologė.
