Šis Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) mitingas išties buvo ne toks masinis, lyginant su sausio 4 dieną įvykusiu susibūrimu.

Įvykus pirmajam mitingui, apie problemas buvo daug kalbėta, medikai dalyvavo įvairiose darbo grupėse, politikai dalijo pažadus, tačiau medicinos darbuotojus tai mažai guodžia. Jiems reikia konkretumo ir situacijos gerinimo – nedelsiant.

Dirba 16 valandų

DELFI TV pakalbino 30 metų šeimos gydytoja dirbančią Giedrę.

„Atsibodo būti kvailio vietoje, nes kiekvieną kartą turiu skaičiuoti pinigus paciento ir įstaigos, esu vadovė, puikiai žinau, kokia yra finansavimo sistema, tiesiog noriu garbingai pabaigti savo gyvenimą kaip šeimos gydytoja, nenoriu, kad pacientai į mane žiūrėtų kaip į kokią trokštančią pinigų“, – sakė šeimos gydytoja Giedrė.

Ši gydytoja pasakojo dirbanti 16 valandų per parą dvejose gydymo įstaigose, už tai ji gauna 1600 eurų neatskaičius mokesčių.

„Kadangi dirbu privačioje gydymo įstaigoje, tai esu priversta samdyti gydytojus ir mokėti jiems didelį atlyginimą – jo aš neišduosiu, bet jis yra gana nemažas. Tačiau sąskaita yra mano, kadangi aš susimažinau savo lėšas, kad mes galėtume gyvuoti“, – sakė gydytoja.

Pasak pašnekovės, kad medikas galėtų gyventi oriai, jo atlyginimas turėtų siekti 2200 „į rankas“.

Situacija kelia nerimą

Moksleivis iš Marijampolės pasakojo, kad norėtų studijuoti mediciną. Vaikinas pripažino, jog sekant aktualijas, darosi išties kiek neramu.

„Tikrai gana baisu stoti į mediciną, nors labai prijaučiu šiam mokslui, tačiau baisu, kad 10 metų teks dirbti ir gauti tokius mažus pinigus už solidžią profesiją, – sakė moksleivis. – Manau, kad niekas neįvyks, jei visi tiesiog sėdės ir lauks. Reikia visiem eiti ir išsakyti savo žodžius.“

Marijampolietis mitinge stovėjo laikydamas plakatą „Pacientai dėkoja šypsenomis, o valdžia – pašaipomis?“

Atlyginimai – ne pagrindinė problema?

Iš Raseinių kilusi ir kartais ten dirbanti laisvu laiku nuo pagrindinio darbo Kaune, Eglė Gailiūnaitė pasakojo, kad, jos nuomone, atlyginimai Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje nėra pagrindinė problema.

„Aš manau, kad atlyginimai tikrai nėra pagrindinė problema, su kuria susiduria medikai. Šiuo metu yra labai daug spaudimo tiek spaudoje, tiek iš mūsų pačių medikų. Pacientai labai dažnai atvyksta turintys tam tikrų pageidavimų, nežinodami pačios ligoninės politikos, ką gali suteikti gydytojas

specialistas konkrečiu atveju. Gydytojas patenka tarsi į kalėjimą. Jis kaip ir nori suteiki pagalbą, bet jis ne visada gali tą padaryti, tą apriboja labai daug įstatymų. Labai dažnai įsižiebia konfliktinės situacijos. Manau, kad kartais lygioje vietoje iškyla dideli konfliktai, – DELFI kalbėjo gydytoja rezidentė E. Gailiūnaitė.

Eglė Gailiūnaitė

Aš manau, jei yra noras, atsiras ir galimybių. Manau, kad šioje situacijoje tiesiog yra noro trūkumas ir visų medicinos specialistų nesusikalbėjimas.“

Pasak gydytojos rezidentės, būtent tokia priemonė – mitingas – gali padėti susikalbėti.

Eglė pasakojo, kad ji dirba trijose darbo vietose ir jau maždaug trejus metus neturėjo laisvų savaitgalių. To gydytoja rezidentė nesureikšmina, nes pati to nori. Tačiau moteris neslepia – dirbant tokiu tempu ir gyvenant vienai, įmanoma kas mėnesį mokėti paskolą, prižiūrėti automobilį, prasimaitinti, paprastai apsirengti, tačiau, jei savaitgalį norės ilsėtis, o ne dirbti, tarkime, pasiimti paskolos jis negalėtų dėl mažos oficialios algos – 391,5 Eur. Papildomas lėšas rezidentai gauna stipendijos forma, tad šie pinigai į oficialų atlygį neįskaičiuojami.

Noras nedingo

Aistė Ramanauskaitė yra Vilniaus universiteto, Medicinos fakulteto 4 kurso studentė. Kaip ji sakė, šiandienos įvykiai – medikų mitingai, premjero netiesioginiai raginimai išvykti – neigiamą įtaką bendrai studentų nuotaikai tikrai daro.

„Studentai, ypatingai planuojantys ateitį kurti čia, labai nusivilia tokiais (kaip S. Skvernelio – DELFI) pareiškimais ir tikrai norisi, kad tos problemos spręstųsi, o sprendimai būtų priimti kaip įmanoma greičiau. Mes esame suinteresuoti, kad žmonės liktų ir norėtų dirbti čia, Lietuvoje, kad turėtų galimybes tobulėti ir augti, – sakė medicinos studentė.

Noras padėti žmonėms, profesinės ambicijos bei tikslai niekur nedingo. Nepaisant to, norisi sąlygų, kad jos būtų palankios dirbti ir įgyvendinti savo siekius čia. Kol kas esame suinteresuoti, kad čia būtų gerai ir kad žmonės galėtų džiaugtis savo profesija, nesukant galvos dėl sveikatos apsaugos valdymo proceso.“

Aistė Ramanauskaitė

Atlyginimai augs mažiau nei žadėta

LMS teigia, kad medikai negaus tų 20 proc. didesnių atlyginimų nuo gegužės, kaip buvo žadėta. Kilimas bus mažesnis.

„Kalbantis su įvairių įstaigų vadovais, kai jie skaičiuoja galimus pakėlimus, gaunasi po 13-16 proc. Nematome, kad bus įvykdyta tai, kas buvo sakyta“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

Pasak LMS tarybos pirmininkės, medikai kelia klausimus dėl ateities perspektyvų.

„Ar bus užtikrintas ir tolesnis – finansavimo didėjimas 2019 m., ar viskas ir subliukš ties pirmuoju burbulu“, – klausė Ž. Gudlevičienė.

Pasak LMS tarybos pirmininkės, protestuojantys medikai reikalauja žiūrėti strategiškai į sveikatos apsaugą, ją įvardinti prioritetine, ir žiūrėti į priekį – bent iki 2020 m.

Živilė Gudlevičienė

Emigruoti rengiasi daugiau nei pusė jaunų medikų

LMS narė, jaunoji medikė Urtė Builytė pasakojo, kad pirmadienį per premjero Sauliaus Skvernelio susikimą su LMS, profesinių sąjungų ir darbdavių atstovais ji neišgirdo jokių pažadų dėl atlyginimų kėlimo rezidentams 2019 m.

„Dėl 2019 m. procento nieko negalėjo pasakyti – net preliminarių skaičių“, – sakė U. Builytė.

Pagal trečiadienį LMS išplatintą apklausą, negalutiniais duomenimis, apie 52 proc. atsakiusiųjų, tai yra medikų iki 35 metų, yra pasiryžę emigruoti.

„Iš mano grupės 20-30 gydytojų yra išvažiavę, kiti ruošiasi. O kursas – 160-170 žmonių“, – sakė U. Builytė.

Pasak jos, daugiausiai gydytojai išvažiuoja į vokiškai kalbančias šalis – Vokietiją, Šveicariją, Austriją, taip pat – į Skandinavijos šalis, kur sąlygos tobulėti yra geresnės, ir – į Jungtinę Karalystę.

Jaunoji medikė teigė, kad jos atlyginimas nuo kolegų, kurie gyvena Vokietijoje, skiriasi apie tris kartus.

„O artimiausioje Estijoje – pradedančio rezidento atlyginimas yra nuo 1500 iki 1700 eurų. Mūsų jaunesniojo rezidento atlyginimas su stipendijomis siekia apie 750 eurų“, – sakė U. Builytė.

Pasak LMS, norint, kad Lietuvos sveikatos apsaugoje įvyktų pokyčiai, būtina:

  • realus prioritetas sveikatai 2019 metų valstybės biudžete;
  • valstybės deleguotų funkcijų priskyrimas valstybės biudžeto išlaidoms ir tinkamas valstybės draudžiamųjų asmenų finansavimas;
  • bazinio medikų atlyginimo įteisinimas;
  • adekvatus medikų darbo krūvio reglamentas;
  • Lietuvos ekonomistų siūlomos kaštų ir naudos analizės metodikos diegimas;
  • medicinos specialistų poreikio planavimo metodikų diegimas;
  • viešumas ir diskusija su LMS atstovais visais sistemos reformos ir finansavimo klausimais.
Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (227)