Į visus dažniausiai užduodamus klausimus „Delfi rytas“ laidoje atsakė šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.
– Turbūt daugiausiai klausimų žmonėms kyla dėl galimų šalutinių skiepo simptomų: pakilusios temperatūros ar galvos skausmo. Kaip rekomenduotumėte malšinti po skiepo atsiradusį šalutinį poveikį?
– Nepaisant spaudimų iš kolegų, kad, gink Dieve, nereikėtų vartoti jokių vaistų, aš visų pirma esu už saugumą ir patogumą. Tikrai nėra jokių įrodymų, kad suvartota paracetamolio ar ibuprofeno tabletė nuo temperatūros sumažins atsaką ir imunitetą. Bet išgąsdins jus, visus kitus namiškius ir paskatins dalintis nereikalinga patirtimi apie tai, kaip jūs „vos nenumirėte nuo 37,2 temperatūros“ – tai iš tiesų niekam nereikalinga.
Todėl, jeigu nors kažkiek pasijutote nemaloniai ir pajutote kažkokius peršalimo simptomus, temperatūros ar dar kažko, drąsiai išgeriame paracetamolio ar ibuprofeno. Juo labiau, kad bet kokios temperatūros, bet kokio skausmo viena iš charakteristikų yra atsakas į vaistus.
– Bet paprastai temperatūrą numušančių vaistų informaciniuose lapeliuose nurodyta, kad vaistą galima vartoti kas 6–8 valandas. Ar šios rekomendacijos reikėtų laikytis, net jeigu po skiepo pakyla aukšta temperatūra, o ją numušus ši po poros valandų vėl pakyla?
– Vaistą reikėtų vartoti arba taip, kaip parašyta informaciniame lapelyje, arba taip, kaip jums paskyrė jūsų gydytojas.
Tuo atveju, jeigu išgėrėte adekvačią vaisto dozę ir poveikis buvo nepakankamas, sakykime, nenumušė temperatūros arba numušė labai trumpam, arba visgi liko dar kažkokių simptomų, reikėtų kreiptis į gydytoją: arba jis pakoreguotų dozes, arba paskirtų kažkokį kitą gydymą, ištyrimą ar pasimatymą, nes galbūt ta bloga savijauta visiškai nieko bendro su skiepu neturi.
– Ar galima po vakcinos vartoti kasdieninius vaistus? Ar vertėtų padaryti kelių dienų pertrauką?
– Ne tik, kad galima, bet ir reikia vartoti, nes, jeigu ilgą laiką koregavote savo spaudimo lygį arba ritmo sutrikimo dažnį arba galiausiai cukraus kiekį kraujyje vaistais, tai kam dar prie tokio streso, kaip skiepas, pridėti organizmui ir stresą, kaip nekoreguotinas spaudimas ar cukrus kraujyje?
Vienareikšmiškai – taip: ir prieš, ir po skiepo savo visus kasdien vartojamus vaistus reikia vartoti, netgi jeigu tai yra krešėjimą veikiantys vaistai – adatos dūris nėra jokia rizika nukraujuoti. Drąsiai gerkime visus savo vaistus.
– Nemažai žmonių jaudinasi dėl skiepų neva sukeliamos trombozės. O ir internete gausu savigydos propaguotojų patarimų po skiepo profilaktiškai išgerti aspirino ar kitų kraują skystinančių vaistų. Ką apie tai manote?
– Tokiu atveju visi, kurie dirba ilgą sėdimą arba stovimą darbą, prieš kiekvieną ilgesnę kelionę, visi nutukę, rūkantys, moterys, kurios vartoja kontraceptikus, turėtų kasdien gerti tą vaistą, nes visų šitų mano išvardintų būklių rizika sukelti trombozę yra kelis šimtus kartų didesnė negu po skiepo.
Jeigu gąsdinsime skiepais ir trombozėmis, tik noriu priminti, kad iš su krešėjimu susijusių komplikacijų pusė buvo kraujavimas, o pusė – trombozės.
Tą dalį, kur yra trombozė, galbūt ir turėsit, bet kitą abejotiną poveikį turėsite galimam kraujavimui, kurį sukelia skiepai.
– Po skiepo patariama bent 1–2 dienas nešlapinti dūrio vietos. Ar tikrai reikia kentėti, nesiprausus dvi dienas? Ir kodėl po skiepų to prašoma, o štai po kraujo tyrimams atlikto dūrio – ne?
– Tikrai nereikia likti murzinam, neskaniai kvepiančiam ar nemaloniam aplinkiniams. Tikrai kvapas neprisideda prie skiepo poveikio.
Nereikia specialiai tos vietos trinti, nereikia dėti kokių nors kompresų, nereikia šveisti jos ir taip toliau. Bet, jeigu palįsite po dušu ir sušlapinsite ją – nieko tokio.
Galbūt tas nesimaudymas ar nėjimas į lauką susijęs su norima apsauga, kad žmogus neperkaistų ar neperšaltų – tai yra, neatsitiktų situacijos, prie kurių vėlgi pradeda savaime kilti ar keistis temperatūra po skiepo.
Todėl ir išėjimas į lauką turėtų būti atsargus, kad nebūtų didelio peršalimo, ir tikrai nereikėtų sėdėti ką tik atsidariusiose lauko kavinėse visą vakarą po skiepo, ir taip pat nelįsti praustis į karštą vonią, džakuzi ar pirtį, bet tiesiog ramiai nusiprausti po dušu ir išlikti komforto sąlygomis. Tik tiek!
Likime komforto sąlygomis, o skanus kvapas ir švara yra vienas iš komforto [elementų].
– O kaip dėl sporto? Jeigu žmogus nesijaučia blogai, jam nepakilo temperatūra, neapėmė mieguistumas, ar jis gali užsiimti fizine veikla?
– Kaip ir su maudynėmis, pasivaikščiojimu – viskas priklauso nuo saiko. Jeigu jis labai pavargs per savo sportą, jeigu tai nėra kasdieninis jo fizinis aktyvumas, tikėtina, kad šiokį tokį diskomfortą su skiepu tas fizinis krūvis jam sukels.
Jeigu tai yra kasdienis ilgesnis pasivaikščiojimas, trumpas prasibėgimas, kardiopratimai, mankštos, joga ar dar kas nors ir, jeigu jų neatlikęs jis jausis blogai, geriau atlikti. Vėlgi – išlikime komforto sąlygomis. Jeigu tas fizinis aktyvumas lemia komfortą, tai taip, jeigu jis vargina, jokio skirtumo: ar varginsime organizmą nuodais, ar neva sveika gyvensena – tai nereikalinga.
– Kol vieni nori bėgti laukais, kiti klausia, ar po skiepo galima išgerti ir, žinoma, kalba ne apie vandenį. Tai kaip su alkoholio vartojimu? Ar jis gali pakenkti ar net sumažinti vakcinos veiksmingumą?
– Taip. Tai yra nuolatinė problema besiskiepijančiųjų penktadienį, kurie staiga išsigąsta, kad šiandien nebegali išgerti ir dėl to netgi prašo atidėti skiepą.
Vėlgi, kaip ir su sportu, kaip ir su pasivaikščiojimu – visur yra svarbus saikas. Taip, tikrai nebuvo tirtas joks alkoholio poveikis su jokiais vaistais ir tikrai nepatariamas bet koks kiekis. Tik tiek, kad, jeigu bijosite išgerti taurę šampano, taurę vyno arba taurę alaus ir atidėliosite skiepą, tai geriau išgerkite tą taurę šampano – nieko blogo nebus. Bet, jeigu po jos išgersite dar penkias, tikrai nieko gero nebus su jūsų savijauta ir kaltas bus tikrai ne skiepas.
O dėl skiepo sąveikos su alkoholiu negaliu pasakyti nieko – tai tikrai nebuvo tiriama. Gink dieve, neskatinu alkoholio vartojimo po skiepo.
– Ar galima skiepytis, jeigu žmogus išvakarėse vartojo alkoholio, turbūt irgi nėra ištirta?
– Taip. Tikrai nėra ištirta. Ir, jeigu tas alkoholio vartojimas buvo pakankamai stiprus, kad jis ir karščiuoja, ir dreba, ir [širdis] kalatojasi, ir nėra normalus kraujospūdis, tai galbūt tokio žmogaus geriau šiandien neskiepyti.
Jeigu tokia jo būklė yra kelerius pastaruosius metus, galbūt jo geriau neskiepyti.
– Lietuvoje yra nemažai jau persirgusių koronavirusu. Kada po persirgimo rekomenduojama skiepytis?
– Šiuo metu rekomendacijos yra pusė metų po pasveikimo. Po 180 dienų yra racionalus tarpas, kiek mes dar, manoma, turime natūralią apsaugą po tiesioginio persirgimo. O tada jau reikia sustiprinti ir gauti „antrą dozę“. Pirmą dozę gavome persirgę – rizikingą „gyvą skiepą“, o antrą jau saugesnę dozę galima gauti ir sustiprinti savo imunitetą.
– Ką daryti tiems, kurie dabar gauna skiepus, tačiau tuo pačiu nori, kaip ir priklauso pavasarį, pasiskiepyti nuo erkinio encefalito? Šiuo metu rekomenduojama daryti bent 2 mėnesių tarpą tarp šių dviejų skiepų, o tarp abiejų „AstraZeneca“ skiepų, kaip žinia, ir šiaip yra trijų mėnesių tarpas. Tad kokia išeitis?
– Rekomendacijos yra dvi savaitės tarp šių skiepų. Taigi, jeigu gavote vienos ar kitos vakcinos nuo koronaviruso skiepo šiandien, tai po dviejų savaičių galite pasiskiepyti pirma doze nuo erkinio encefalito, dar po dviejų savaičių – antra doze, o tada, po 6 savaičių, gauti antrą „Pfizer“ skiepą arba po 3 savaičių ramiai gauti „AstraZeneca“ skiepą. Taigi, dvi savaitės tarp šių skiepų yra rekomenduojama mėnesio dozė ir gamintojo. Kai kas nurodo ir mėnesio tarpą. Bet didelės bėdos nėra. Dvi savaitės yra saugus laiko tarpas tarp dviejų negyvų vakcinų.
– Dar vienas dažniausiai pasireiškianti nepageidaujamas skiepo poveikis yra rankos skausmas. Kai kuriems žmonėms skauda tik skiepo vietoje, kiti susiduria su rankos skausmu, kurį laiką sukeliančiu nepatogumų net apsirengti ar miegant. Ką tokiu atveju daryti?
– Išgerti vaistų nuo skausmo. Tai nėra jokia naujiena. Mažiukus iki 1 metų dažniausiai skiepijame į kojytes, nes jie nevaikšto. Kai vaikas pakankamai užauga ir pakankamai didelis raumenukas susidaro ties petimi, skiepijame į petį, nes vaikas jau vaikšto ir kojytę jam pradeda skaudėti labiau negu rankytę – rankytės nekilnoti lengviau.
Dūrio vietoje adata buvo ir gali skaudėti. Lygiai taip pat, kaip ir su temperatūra – kentėti nereikia. Galima drąsiai išgerti vaistų nuo uždegimo ar skausmo – paracetamolis čia bus mažiau veiksmingas.
Lygiai taip pat, kalbant apie galimus mirkymus, rekomenduojama vietiškai padėti šaldant trumpam, kad sumažintume patinimą ir skausmą. Taigi mirkyti tą ranką šiek tiek galime, tik nereikia persistengti.
Pasikartosiu dar kartą – skiepas nėra gaunamas tam, kad kentėtumėte, skiepas nėra gaunamas tam, kad jus už kažką baustų. Tai nėra indulgencija, mokama kaina ar panašiai. Tai visų pirma yra jūsų patogumui, komfortui ir saugumui. Dėl to tą patogumą ir komfortą tikrai galima išlaikyti, naudojant šiuolaikinius medicinos pasiekimus, pavyzdžiui, tokį banalų, kaip vaistą nuo skausmo.
– Ar galima skiepytis žindančioms moterims? Esu girdėjusi, kad kai kurios netgi slepia žindančios, kad gautų skiepą.
– Reikia skiepytis žindančioms moterims, nes po skiepo iš kraujo pasigaminę antikūnai persiduos ir vaikui, tad šiokią tokią apsaugą gausime ir vaikui. Maitinimas yra papildoma indikacija skiepui, bet, gink Dieve, ne kontraindikacija.
– O ką patartumėte bijantiems skiepytis dėl adatų baimės?
– Nežiūrėti.
