Sindromas neturi įprastos ligos eigos
Ištirti ligą ir jos sukeliamus liekamuosius reiškinius dažniausiai prireikia ne vienerių, o kelių dešimčių metų. Tokia pat taisyklė galioja ir COVID-19 ligai – kadangi liga dar nauja, liekamieji reiškiniai po jos taip pat dar gerai neišnagrinėti.
Visgi, kai ką pastebėti galima jau dabar. Pasak G. Tytmono, pokovidinis sindromas nėra labai konkreti liga – tai greičiau klinikinių simptomų visuma, kurios fiziologinės priežastys iki galo dar neišsiaiškintos.
„Tai nėra konkreti liga, tai požymių visuma. Maždaug 20 proc. žmonių, kai kur rašoma, jog iki 30 proc., persirgus COVID-19, lieka tam tikri liekamieji reiškiniai, kurie po truputį susideda į vieną sindromą. Pokovidinis sindromas jau įtraukiamas į tarptautinių ligų klasifikaciją“, – sakė šeimos gydytojas.
Šis sindromas neturi įprastos ligos eigos, kai simptomai po truputį stiprėja, o pasiekus piką – pradeda silpnėti. Pasak gydytojo, dažnai pastebimas prastos savijautos „bangavimas“, besikeičiantis simptomų intensyvumas ir panašiai.
„Sindromas kartais skirstomas į 3 etapus. Pirmasis ūmus periodas dažniausiai būna praėjus mėnesiui po ligos, antras etapas – iki 3 mėnesių, o trečias – po 3 mėnesių“, – kalbėjo laidos pašnekovas.
Gali sutrikti koordinacija, atmintis
Dažniausiai liekamieji reiškiniai pažeidžia kvėpavimo sistemą. Tačiau taip pat pastebimi trombozės, kraujagyslių pažeidimai bei neuropsichogeniniai sutrikimai.
„Pavyzdžiui, koordinacijos sutrikimai. Žmogus eidamas gali pajausti, kad sutrinka pusiausvyra, nesiorientuoja vietoje, ko nors neatsimena, pasidaro silpna, kartais atsiranda traukuliai.
Kalbant apie kvėpavimo sistemos pažeidimus, gali išlikti ilgalaikis kosulys, dusulys. Tyrimai pakitimų lyg ir nerodo, bet žmogus simptomus jaučia. Ir, laikui bėgant, pavyzdžiui, po dviejų mėnesių, simptomai dingsta. Jei gydytojas neranda tam tikrų simptomų priežasties, reikia pagalvoti apie pokovidinį sindromą, jei pacientas sirgo COVID-19“, – sakė G. Tytmonas.
Pokovidinis sindromas pasireiškia ne tik tiems, kurie sirgo sunkiai. Pasak gydytojo, jis gali atsirasti ir po lengvos formos: „Pacientas gali ateiti mėnesiui praėjus po ligos ir pasakyti, kad jam nuolat silpna.“
Pašnekovas išvardijo ir psichogeninius simptomus – tai gali būti nerimas, nemiga, nestabilios emocijos, nepaaiškinamas silpnumas.
Negana to, bet kokia virusinė infekcija – ne tik COVID-19, gali atakuoti įvairius organus – antinksčius, skydliaukę ar kitus.
„Virusas gali sukelti skydliaukės patologiją, tačiau ją jau reikia gydyti, o ne galvoti, kad praeis savaime“, – sakė G. Tytmonas.
Gydytojas priminė, kad ir po gripo gali būti liekamieji reiškiniai.
„Gripo ir koronaviruso liekamųjų reiškinių lyginti negalima, nes tai visai skirtingi virusai. Po gripo viruso taip pat būna daug komplikacijų, tačiau žmonės dažniausiai gripo nelaiko rimta liga, jiems atrodo tai kaip paprastas peršalimas. Bet gripas gali pažeisti smegenis, inkstus, širdį, plaučius. Galbūt ne tokio intensyvumo kaip koronavirusas, bet liekamieji reiškiniai tikrai gali būti.
Tačiau koronavirusas nustatomas tiksliu PGR testu, o gripas tik ambulatoriškai pagal simptomus. Dėl to po gripo kai kurie simptomai gali būti nepastebėti kaip išsivystę liekamieji reiškiniai po infekcijos“, – pasakojo pašnekovas.
