Tie, kurie nesilaiko saviizoliacijos, parodo savo pilietiškumą
Pasak šeimos gydytojo V. Morozovo, privalomas renginių ir pamokų nutraukimas tikrai nebūtų perteklinė priemonė. Tereikia įvertinti, kiek laiko tam reikėtų skirti.
„Dabar kolegos iš Italijos gausiai dalinasi naujienomis. Jų patirtis rodo, kad vienos dienos pavėlavimas atšaukti pamokas ir imtis visų griežtų priemonių viruso plitimą didina 40 procentų“, – sakė V. Morozovas.
Gydytojas ragina prisiminti, kad šiuo metu tiriami tik tie, kurie kreipėsi į medikus. Be to, trečiadienį Kauno oro uoste kalbinti žmonės, grįžtantys iš užsienio, sakė, kad izoliuotis nežada.
„Iš tiesų, dabar turime tik tris diagnozuotus atvejus, bet nepamirškime, kad tyrėme tik tuos, kurie sukarščiavo ir kreipėsi. Kaip parodė jūsų kolegų apklausa, žmonės, kurie grįžta, net nežada saviizoliuotis, ir klausimas, ar jie kreipsis, jei pradės čiaudėti, sloguoti ir karščiuoti, – kalbėjo pašnekovas.
– Kreipiasi tik tie, kurie blogai pasijuto. Kiek jų nesikreipia ir nesikreips, ir kiek dar platiname tą virusą, didelis klaustukas.“
Paklausus gydytojo, ar tai reiškia, kad virusas šiuo metu Lietuvoje gali cirkuliuoti bet kur, V. Morozovas atsako, kad taip būti ne tik gali, bet yra didžiulė galimybė, kad taip ir vyksta.
„Manau, kad koronavirusas tikrai cirkuliuoja tarp mūsų. Kaip paminėjau, ta pati kontrolė buvo pakankamai švelni ir ji buvo orientuota ne į prievolę, o pilietiškumą. Galbūt dabar kas nors pasikeis. Galbūt valstybė prisimins, kad pilietį, kuris žino, jog gali platinti užkrečiamą ligą ir dėl to nieko nedaro, galima traukti į baudžiamąją atsakomybę, kaip padarė jau ne viena šalis“, – svarstė šeimos gydytojas.
Tad tų žmonių, kurie grįžta iš koronaviruso paveiktų šalių ir nesilaiko rekomenduojamos saviizoliacijos, V. Morozovas tikrai nepateisina.
„Jau tai, kad tie žmonės kažkur keliavo, kai buvo rekomenduota to nedaryti, taip pat, kai rekomenduojama saviizoliacija, bet to jie nedaro, tai yra visiškai asocialus elgesys. Juo jie parodo ne tik tam tikrą intelekto būklę, bet ir savo sąžinę ar pilietiškumo būklę“, – sakė pašnekovas.
Sergamumas sumažėja iškart, kai leidžiama neiti į mokyklą
Šeimos gydytojas prisimena, kad kiekvienais metais, kai paskelbiama gripo epidemija, sergamumas pradeda sparčiai mažėti.
„Taip įvyksta, kai tik leidžiama vaikams neiti į mokyklą ir leidžiama gauti nedarbingumą neatvykus pas gydytoją, – sakė V. Morozovas.
– Tai yra, kai sumažėja žmonių srautas darbuose, poliklinikose ir mokyklose, iškart pradeda mažėti epidemijos mastai. Kadangi nuo koronaviruso mirštamumas prognozuojamas kur kas didesnis nei nuo gripo, aš manau, kad mokyklų uždarymas yra visų pirma gelbėjimas senyvų žmonių, laimimos kokios 10-20 mokyklinukų ir darželinukų močiučių bei senelių gyvybės.“
Vis dėlto, pasak V. Morozovo, koronavirusas smarkiai nesiskiria nuo kitų kasdien cirkuliuojančių virusų.
„Jis jauniems, sveikiems žmonėms pasireiškia lengvais peršalimo simptomais. Dabar telefonu kalbame, kai yra 11 valanda dienos, ir mano kabinete jau buvo kokie 8 pacientai, kurie, pagal simptomus, galbūt turi koronavirusą. Bet jie neturėjo kontakto, niekur nebuvo išvažiavę, dėl to tyrimas jiems nebus atliktas. Galbūt, jei tyrimų būtų atlikta daugiau, atvejų būtų nustatyta daugiau. Kaip matome Pietų Korėjos pavyzdį, kurie tyrė visus, viruso atvejų diagnozuoja labai daug, bet tada jie turi visai kitas prevencines priemones ir kur kas mažesnį mirtingumą“, – sako V. Morozovas.
Kaip anksčiau Delfi sakė gydytojas, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis, kalbant apie bet kokią užkrečiamąją ligą, itin pavojingi yra tie, asmenys, kurie simptomų nejaučia, bet gyvena įprastą gyvenimą.
„Tikriausiai yra epidemiologijos klasika, kad didžiausią riziką užkrėsti turi ne tie žmonės, kurie serga akivaizdžia ligos forma, bet tie, kurie serga lengvomis, labai lengvomis ar besimptomėmis formomis, – sakė profesorius.
– Tie žmonės jaučiasi saugiai, gyvena savo įprastą gyvenimą, aplinkiniams jie yra pavojingiausi. Tai galioja kalbant apie bet kurią ligą. Dabar ta situacija tokia ir yra. Tiems trims asmenims, kurie šiuo metu serga koronaviruso sukelta infekcija, žinoma, linkime kuo greičiau pasveikti. Bet, kiek žinau iš žiniasklaidos, jie grįžę iš užsienio išgirdo tas rekomendacijas, patys kreipėsi į greitąją pagalbą pajutę ligos požymius“.
Šia prasme, pasak gydytojo, visa sistema suveikė. Tačiau, jei užsikrėtusieji nebūtų kreipęsi, situacija būtų daug sudėtingesnė.
„Nelabai įsivaizduoju, kokiomis priemonėmis tada tą virusą būtų galima sustabdyti. Čia yra labai svarbu pačių žmonių vidinis nusistatymas, atsakomybė, kad jis neišplistų. Kažkokios administracinės priemonės, jos vienuose kraštuose griežtesnės, kitose ne tokios griežtos, bet vien jomis kažką pasiekti būtų sunku“, – kalbėjo prof. V. Usonis.
