„Žmonių gebėjimas atsilaikyti iki pavasario, kai atsiras efektyvi vakcina, tokioje informacinėje erdvėje silpsta. Kita vertus, mes niekada tokioje situacijoje nebuvome“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo gydytojas Vytautas Kasiulevičius.
Pasak gydytojo, yra tokia sąvoka – perteklinis mirtingumas arba kitaip – mirtingumo perviršis, kuris gaunamas iš realiai nustatyto mirtingumo rodiklio atėmus daugiamečio mirtingumo rodiklio vidurkį.
„Perteklinio mirtingumo rodikliai smarkiai išaugo visose šalyse, daugiausia miestuose ir po pandemijos atoslūgio šie rodikliai pagerėjo“, – rašo V. Kasiulevičius.
Gyventojų tankis, pasak gydytojo, yra susijęs sergamumu koronavirusine infekcija, tad, jeigu šalyje vyrauja dideli miestai, kuriuose gyventojų tankis didesnis, infekcija irgi plinta greičiau.
„Kitas svarbus rodiklis – ligos sąlygotas mirštamumas. Jis parodo, kiek iš tų, kuriems buvo nustatyta COVID-19 diagnozė žmonių mirė. Ir tas rodiklis labai svyruoja priklausomai nuo šalies, gyventojų amžiaus ir socialinės, netgi rasinės sudėties.
Pasaulio vidurkis yra apie 4 procentus. Izraelio rodiklis apie 1 procentą. Daugelis ekspertų mano, kad realus COVID-19 mirštamumo rodiklis svyruoja nuo 0,56 iki 1,2 procento. Publikacijose vis dažnesnis skaičius – 0,68 proc. Taip yra todėl, kad daug susirgimų, kurie yra asimptomiai ar pasireiškia švelniais simptomais, mes nenustatome“, – rašo gydytojas.
Pasak V. Kasiulevičiaus, nors PGR testas ir labai specifiškas – jei atsakymas teigiamas, tai 99 proc., kad yra užsikrėtimas, bet dėl daugybės priežasčių PGR testo jautrumas tėra 70 proc.
„Vadinasi, jeigu mes testuosime 100 susirgusių žmonių infekciją nustatysime tik 70. Tikėtina, kad medikai dažniau „nediagnozuoja“ nei „diagnozuoja“ šį susirgimą. Štai kodėl valdyti situaciją yra labai sudėtinga“, – rašoma įraše.
Iš lėto, tačiau daugiau testuojat ir medikams vis labiau suprantant, kaip gydyti šią sudėtingą infekciją, gerėja mirtingumo rodikliai.
„Kol neturime vakcinos, norėdami stabdyti infekcijos protrūkį turime du pasirinkimus – daugiau testuoti arba apriboti viruso galimybes patekti į žmonių bendruomenes. Testavimo strategija efektyvi, jeigu per 3 paras pavyksta nustatyti bent 80 procentų užsikrėtusių asmenų kontaktų. Jeigu tai neįmanoma, efektyviausia lieka viena strategija: kontaktų ribojimas. O tam būtinos jau žinomos priemonės: socialinė distancija, kaukės, dezinfekcija“, – apibendrina gydytojas.
